Atliekų rūšiuotojai sunerimo, kad karantino metu jie gali apsikrėsti virusu per rūšiuojamas atliekas, ir siūlė šios paslaugos kol kas atsisakyti. Tokiam norui nebuvo pritarta, o gyventojams dalinamos rekomendacijos, kaip atsikratyti pavojingomis laikomomis atliekomis (pirštinėmis, apsauginėmis kaukėmis ir kt.), kurios gali būti užkrėstos virusu.

 

Į UAB „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“ (MAATC) mechaninio biologinio atliekų apdorojimo įrenginių gamyklą keliauja ir mūsų rajono atliekos, kurios surenkamos iš mišrių komunalinių atliekų konteinerių. Ten jos konvejeriu keliauja per įvairius įrenginius, magnetus, kurie išrūšiuoja. Tačiau pagrindinis, pirminis išrūšiavimas, kai išplėšomi maišeliai, vykdomas rankiniu būdu: prie linijos, kuria keliauja atliekos, stovi žmonės, rankomis perrenkantys visas ateinančias atliekas, vienas – popierių, kitas – plastiką, metalus ir pan. Anot MAATC Prevencinės veiklos organizatorės Liucijos Burbienės, prie linijos dirbantys žmonės turi apsaugas nuo taršos, bet ne nuo virusų. Šiame padalinyje dirba jo vadovas, technologas, vyriausiasis inžinierius ir darbininkai, iš viso yra 24 pareigybės, o regioniniame sąvartyne dirba dar 10 žmonių. Kai prasidėjo pandemija, visi atliekų tvarkymo centrai kreipėsi į Vyriausybę, kad saugant atliekų rūšiuotojų sveikatą būtų galima atliekas tiesiog laidoti sąvartyne be rūšiavimo ar vežti į deginimo gamyklas. Aplinkos ministerija su tuo nesutiko, esą nėra galimybės visų atliekų sudeginti arba suvežti į sąvartynus, o kovo 25d.  išplatino rekomendacijas gyventojams, kaip rūšiuoti panaudotas atliekas, ant kurių galėtų būti viruso užkrato. Ministerija tiesiog rekomenduoja patiems gyventojams panaudotas servetėles, tualetinį popierių, apsaugines kaukes ir kitas panašaus pobūdžio buitines atliekas mesti atskirai nuo kitų mišrių komunalinių atliekų – į atskirą skysčiams nepralaidų maišą, kurį pripildžius reikėtų įdėti į papildomą maišą ir, sandariai užrišus, išmesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerį. Į papildomą maišą reikėtų sudėti ir atskirai rūšiuojamas pakuočių (popieriaus, plastiko, metalo) atliekas, o jas išmesti į pakuočių atliekoms skirtą konteinerį.

Beje, ministras Kęstutis Mažeika taip pat pasakė, kad rūšiavimo įrenginiuose dirbantys žmonės turi būti apsaugoti. Pasak L. Burbienės, sunku įsivaizduoti, kaip apsaugoti tuos darbuotojus, jeigu net medikams trūksta respiratorių ir kitų priemonių. Anot įmonės atstovės, dabar viskas priklausys nuo pačių žmonių – kiek jie bus sąmoningi ir kaip sąžiningai atsikratys panaudotomis ir galimai užkratu užterštomis atliekomis.

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų nuomone, papildomos specifinės priemonės darbuotojų apsaugai nėra būtinos, kadangi mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose dirbantys žmonės visada privalo dėvėti apsaugos priemones (respiratorius, pirštines, kostiumus ir t. t.).

Prie konteinerių nedaro sąvartyno

Kartais daug nereikia, kad žmonės taptų sąmoningi ir atsakingai pradėtų žiūrėti į atliekų tvarkymą – užtenka tik išsikalbėti. Gruodžio 9 d. „Draugo“ straipsnyje „Prie konteinerių kraunami rakandai kaimą pavertė šiukšlynu“ rašėme, kad Išdagų kaimo daugiabučių namų gyventojai piktinasi dėl nelegalaus šiukšlyno, daug metų daromo po daugiabučių namų langais Žiedo gatvėje. Tąkart išsiaiškinome, kad atliekas prie konteinerių verčia ir patys aplinkiniai gyventojai, nors už poros kilometrų, Šakiuose, yra stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelė. Sausio mėnesį vyko gyventojų ir vietos seniūno Daliaus Jasevičiaus susitikimas, kur buvo aptartas ir šis klausimas. Žmonėms rūpėjo išsiaiškinti, kas turi kreiptis į atliekų vežėjus (patys žmonės ar seniūnija), kad nuo konteinerių būtų nuvežtos ten nelegaliai suvilktos stambiagabaritės atliekos. To susirinkimo, akivaizdu, pakako, kad ir patys gyventojai taptų atsakingesni, nes jau porą mėnesių po to susirinkimo prie konteinerių sąvartynas nebedaromas. Teritorija buvo išvalyta ir metamos tik tos atliekos, kurias ir priklauso mesti į konteinerius, papildomų rakandų, kaip anksčiau, kol kas niekas nebepalieka.