Rajono savivaldybės tarybos Ūkio ir verslo komitetas birželio 9 d. apsilankė Kukarskės globos namuose, komiteto nariai norėjo išgirsti apie įstaigos perspektyvą, ateitį. Keltas bene pagrindinis klausimas – rekonstruoti pastatą ar statyti naują priestatą?

 

Pristatydama įstaigos veiklą jos direktorė Asta Pranaitienė akcentavo įstaigos tikslą – kad šiuose namuose žmogui senti būtų komfortiška, oru.

„Viena iš mūsų siekiamybių – teikti daugiau paslaugų aplinkinėm bendruomenėm, turim skalbyklą, dušus, nes yra poreikis šitom paslaugom. Tačiau tam reikalingos investicijos“, – pripažino įstaigos vadovė ir toliau svarstė, kad, netgi įvykus infekcijos protrūkiui, jie neturi atskiro izoliacijos kambario.

Anot A. Pranaitienės, šiuo metu įstaigoje gyvena 48 žmonės, eilėje patekti į įstaigą laukia septyni, todėl plėtra yra būtina, rekonstravus pastogę, butų galima įrengti aštuonis kambarius su sanitariniais mazgais, kuriuose apsigyventų apie 10 žmonių.
Įstaigos buhalterė Irma Šeštokaitė atlikusi finansinę analize pabrėžė, kad, įstaigoje apsigyvenus papildomai 10 žmonių, per mėnesį įstaiga gautų apie 11 tūkst. eurų, anot jos, savaime suprantama, padidėtų ir išlaidos, reiktų papildomų darbuotojų ir kita.

Komiteto pirmininkas Vilhelm Haase norėjo sužinoti, kokia yra galimybė įrengti palėpę. Į šį klausimą bandė atsakyti posėdyje dalyvavęs Ūkio, architektūros ir investicijų skyriaus specialistas Mantas Paketuris, kuris aiškino, kad įstaigoje lankėsi jau porą kartų, apžiūrėjo pastato stogo konstrukcijas.

„Stogo konstrukcija yra unikali, su mediniais sutvirtinimais, jį adaptuoti ir pritaikyti, įrengiant kambarius gyventojams, kitas patalpas, aš nematau galimybės, stogą tuomet reikėtų visai nuimti ir dėti naują stogo konstrukciją“, – aiškino M. Paketuris ir pridūrė, kad reikia įvertinti, ar pastato sienos, pamatai atlaikys antrą aukštą.

Jo nuomone, reikalingi kvalifikuoti specialistai, kurie įvertintų ir parengtų pastato konstrukcijų analizę, nes tokio specialisto savivaldybė neturi.

Organizuos direktorė

Kas turi organizuoti techninę pastato ekspertizę? Šis klausimas posėdžio metu sukėlė tikrą diskusijų audrą. V. Haase pastebėjo, kad jei paslaugų pirkimus dėl pastato ekspertizės atlikimo organizuotų įstaigos vadovė, procesas vyktų greičiau, už šias paslaugas mokėtų savivaldybė.

Ūkio, architektūros ir investicijų skyriaus vedėjas Arvydas Šlėderis įstaigos vadovei atsiuntė raštą ir pasiūlė įsigyti kvalifikuotų specialistų parengtą detalią pastato konstrukcijų analizę.

„Aš buvau pašiurpęs, kai perskaičiau skyriaus vedėjo raštą, kuriame rašo, kad pagelbėti įstaigai negalės. Nepaliksime šitokios situacijos, tol posėdžiausime, kol sprendimą rasime, – kalbėjo  R. Pukinskas.

Tokiu administracijos skyriaus atsakymu pasipiktino ir komiteto narys Juozas Bertašius, tvirtindamas, kad organizuoti tokius darbus turi ne globos namų direktorė, o rajono savivaldybės specialistai.

A. Pranaitienė netgi pasiūlė, kad jei pastatų įvertinimo nepajėgia padaryti savivaldybė, ji pasiryžusi kreiptis pagalbos į verslininkus. Anot vicemero, pats procesas būtų greičiau atliekamas, jei jį inicijuotų pati įstaigos vadovė. Ūkio, architektūros ir investicijų skyriaus specialistų darbų krūvis išties didelis, todėl, anot vicemero, šiemet ekspertizės galime ir nesulaukti.

„Vicemere, įveskit naujas pajėgas į tuos skyrius. Ūkio skyrius nurodo, ką turi daryti direktorė, tai ko jie nepadaro, baikit juokinti svietą“, – emocijų neslėpė J. Bertašius.

Visgi įstaigos direktorė sutiko, jei bus skiriama lėšų, įstaiga artimiausiu metu užsiims paslaugų pirkimu ekspertizės atlikimui.

Siūlė kitokį variantą

Toliau kalbėjęs vicemeras sakė, kad po ankstesnio apsilankymo įstaigoje jis su M. Paketuriu kalbėjo apie kitokią antro aukšto pastogės viziją – palikti esamą konstrukciją, uždengti stogą, čia įrengti administracijos patalpas, o globotinius apgyvendinti dabartinės administracijos patalpose, kurios yra pirmame aukšte.

„Žinau, kad tokiose įstaigose administracija yra įsikūrusi pačiose nepatogiausiose patalpose, o patogiausias atiduoda gyventojams, kuriems to labiausiai reikia. Tuo labiau, kad neįgaliesiems, gyvenantiems antrame aukšte, reikalingas liftas, tas lifto pastatymas atsieitų 70 tūkst. eurų, mes stogą už tas lėšas uždengiame“, – svarstė vicemeras.

Su tokiu pasiūlymu kategoriškai nesutiko įstaigos vadovė A. Pranaitienė, anot jos, apie tai negali būti jokios kalbos.

„Administracijos darbuotojai  turi būti lengvai prieinami ir pasiekiami. Ateina gyventojų artimieji, ar jie rioglysis į palėpę ieškoti direktorės?.. Baikit juokus!“ – kalbėjo įstaigos vadovė.

Į pokalbį įsiterpęs komiteto narys Valdas Stankūnas svarstė, kad gyventojams išties tinkamesnis būtų pirmas aukštas. Jo nuomone, pastogės rekonstrukcijos ir lifto įrengimo kaštai būtų didesni nei naujos statybos. Kiti komiteto nariai kėlė dar vieną klausimą: jei visgi būtų rekonstruojama palėpė, įrengiamas antras aukštas, kur tuo metu būtų perkelti globos namų gyventojai?

Jei visgi pastato ekspertizė parodytų, kad antras aukštas netinkamas rekonstruoti, susirinkę svarstė ir apie kitas galimybes – statyti naują priestatą.

Apibendrindamas diskusiją R. Pukinskas pastebėjo, kad jau praėjo vieni kadencijos metai, tačiau dėl Kukarskės globos namų patalpų plėtros pasistūmėta nedaug.

Komiteto pirmininkas V. Haase reziumavo, kad komiteto rekomendacijas apie pastato ekspertizės būtinumą pateiks savivaldybės administracijai, kitų komitetų nariams.

Tiesa, svarstymai, diskusijos vyko prie apskrito stalo, realiai apžiūrėti numatomo rekonstruoti pastato komiteto nariai negalėjo, nes dėl karantino į teritoriją pašaliniams įeiti draudžiama, tad klausimas atviras, ar apskritai darkart gvildenti tą pačią Kukarskės problemą reikėjo išvažiuojamojo posėdžio.