Neseniai sklido gandai apie išpiltų degalų kvapą, praėjusią savaitę pasidalinta įrašu, kad iš Lekėčių šaltinio parsivežtame vandenyje neva rastos plonytės, sunkiai įžiūrimos kirmėlės. Vis dėlto tikimybė, kad šie pranešimai pagrįsti, išlieka maža, tačiau atsakomybę už Lekėčių šaltinio vandens kokybės tyrimus nenori prisiimti nė viena valstybinė institucija.

 

Birželio 19 dieną „Facebook“ platformoje pasidalintas įrašas, kad galimai rastos kirmėlės vandenyje, parsivežtame iš Lekėčių šaltinio. Lekėčių miestelio seniūnas Ričardas Krikštolaitis mano, kad nepatikrintos informacijos nereikia sureikšminti, nes kirmėlytė galėjo būti ir nuo lapo po lietaus nukritęs vikšras. Šaltinis yra miške, medžius graužia daug kirmėlių bei amarų.

„Niekas lietsargio ant šaltinio neuždės“, – sako seniūnas R. Krikštolaitis ir pataria žmonėms neišsigąsti bei netikėti žmonių paskleistais gandais, nes jau šimtus metų visi gėrė vandenį – niekas nenusinuodijo, neapsirgo, šmaikštauja, kad „kuo mažiau važiuos, tuo bus mažiau šiukšlių“.

Kita vertus, Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos sąraše yra 218 šaltinių, iš jų 25 vandens šaltiniai privalomai tikrinami kiekvieną sezoną. Lekėčių šaltinis į šį nedidelį sąrašą nepatenka, todėl jo vandens kokybės kontrolė nėra privaloma. Šakių visuomenės sveikatos biuro direktoriaus Viktoro Lebedžinsko teigimu, biuras savo iniciatyva rajono šaltinius buvo ištyręs, tačiau tai padarė prieš daug metų.

„Šiais metais Lekėčių šaltinis tikrai tirtas nebuvo, nes mes finansuojame iš Sveikatos apsaugos ministerijos deleguotos funkcijos, kur aiškiai mums nurodytos kiekviena iš sričių, bet yra galimybė žmonėms kreiptis į Visuomenės sveikatos centrą“, – aiškino V. Lebedžinskas.

Tiesa, ši paslauga yra mokama.

Praeitais metais rajono savivaldybės tarybos posėdyje Romas Pukinskas buvo iškėlęs klausimą apie Lekėčių šaltinį ir ieškojo sąjungininkų, kas padėtų sutvarkyti, kaip minėjo, „antisanitarinį židinį Lekėčiuose“. Paklausus šiais metais, ar pavyko jam rasti bendraminčių, R. Pukinskas atsakė, kad savivaldybės argumentas buvo toks, kad ji negali svetimoje teritorijoje daryti patikrinimų. Politikas žada, kad, jei ši tema bus plėtojama, iš savo asmeninių lėšų užsakyti šaltinio vandens tyrimą, tačiau, anot R. Pukinsko, tai problemos neišspręstų, nes norint, kad vanduo būtų saugus, reikia jį kanalizuoti. Tuomet žmonės žinos, kad vanduo yra nesusimaišantis su paviršiaus nuotekomis, kad niekas vandens nesemia įsilipęs į šaltinį su nešvariais batais. Pats politikas teigia, kad saugo savo artimųjų sveikatą, tad, kol nebus padaryta tvarka prie Lekėčių šaltinio, iš ten vandens niekada negers.

Maisto ir veterinarijos tarnybos Marijampolės departamento Šakių skyriuje dirbančios vyriausiosios specialistės, maisto produktų inspektorės Kristinos Paškevičienės teigimu, valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nei 2019m., nei 2020 m. nėra paėmusi Lekėčiuose esančio šaltinio vandens mėginio. Skundų taip pat nebuvo registruota.

„Lekėčių šaltinis, kiek žinau, priklauso Šakių rajono savivaldybei, kuri ir turi pasirūpinti vandens tyrimais. Jeigu VMVT tarnyba būtų gavusi skundą arba prašymą iš Šakių savivaldybės – tarnyba organizuotų vandens mėginių paėmimą ir ištyrimą“, – tvirtina K. Paškevičienė.

Atsakyti į klausimą, kodėl savivaldybė netyrė šaltinio vandens, kreipėmės į Šakių rajono savivaldybės ūkio, architektūros ir investicijų skyriaus vedėją Arvydą Šlėderį, kuris teigia, kad „Lekėčių šaltinis yra gamtos dalis ir kiek čia yra savivaldybės privilegija tvarkyti arba daryti tyrimus, šiai dienai tokios nuostatos, ko gero, nėra“.

Nusiskundimų ar nepasitenkinimų, skyriaus vedėjo žiniomis, kol kas dėl vandens kokybės tikrai nėra. Asmenine A. Šlėderio nuomone, savivaldybė žinodama, kad didelis kiekis žmonių važiuoja ir naudoja Lekėčių šaltinio vandenį, galėtų daryti vandens tyrimus, bet ar tai privaloma, negali atsakyti.

Šakių rajono savivaldybės administracija lėšas skyrė paimti mėginius ir ištirti tik maudyklas, todėl 2019 m. šaltiniai nebuvo tiriami. Paskutinį kartą Lekėčių šaltinio vandens tyrimai buvo atlikti 2018 m. ir paskelbti portalo 15min  straipsnyje. Tuomet skelbta, kad Lekėčių šaltinio vandenyje 100 ml buvo aptikta po 6 kolonijas sudarančių vienetų šimte mililitrų (KSV/100 ml) žarnyno lazdelių bei žarninių enterokokų. Komentuodama rezultatus specialistė teigė, jog šie skaičiai yra išties nedideli, tačiau ji patartų naudoti tik virintą šaltinio vandenį. Remiantis tyrimo duomenimis buvo nustatyta, kad Lekėčių šaltinio vanduo neatitinka Lietuvos higienos normos geriamojo vandens reikalavimų.

Deimantė Bakaitytė