Prausdamiesi, ruošdami maistą, tvarkydami namus sunaudojame daugybę litrų švaraus vandens, kuris tampa nuotekomis. Tam, kad jos neužterštų aplinkos, jų išvalymu mūsų rajone rūpinasi UAB „Šakių vandenys“, o po nuotekų išvalymo proceso per ilgus metus susikaupė tūkstančiai tonų perteklinio nuotekų dumblo. Tiesa, šis dumblas yra labai vertinga medžiaga, kurią galima panaudoti įvairiausiais būdais, tik reikia nuspręsti, koks būdas būtų optimaliausias ir labiausiai priimtinas mažam Šakių rajonui.

Kol kas perteklinis dumblas yra saugomas specialiuose, prieš dešimtmetį UAB „Šakių vandenys“ iš projektinių lėšų įsigytuose maišuose įmonei priklausančioje teritorijoje. Tačiau maišuose dumblo kiekis nenumaldomai auga ir netrukus jie gali užsipildyti, dėl to įmonė intensyviai ieško būdų, kaip ir kur panaudoti, realizuoti ar utilizuoti perteklines dumblo sankaupas. Padiskutuoti ir išsiaiškinti visus galimus variantus, kaip panaudoti perteklinį dumblą, praėjusią savaitę į UAB „Šakių vandenys“ rinkosi mokslininkai, verslininkai, savivaldybės administracijos, žemdirbių ir pačios įmonės atstovai. Kad šis perteklinis dumblas, kuris susidaro mikroorganizmams apdorojant nuotekas valyklose, yra vertingas, sutarė visi diskusijos dalyviai: tiek Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanė prof. dr. Astrida Miceikienė, tiek VšĮ „Žiedinė ekonomika“ direktorius Domantas Tracevičius, tiek žinomos Lietuvoje komposto gamyba užsiimančios „Biastra plius“ direktorius Stanislavas Tracevičius. Tačiau, anot UAB „Šakių vandenys“ direktoriaus Kęstučio Vilkausko, nors jų valyklose išgaunamas ir turimas dumblas yra vertingas bei naudingas, susidaro dvi kliūtys – tai, kad dumblas yra traktuojamas kaip atlieka, ir tai, kad jis yra keistos konsistencijos.

„Kai mes pasiūlome šį produktą ūkio subjektams, visų pirma jiems susidaro toks moralinis neigiamas aspektas, nes asocijuojasi su žmogaus fekalijomis. Kita vertus, ūkininkams sunku mūsų dumblą realizuoti techniškai kaip kitas organines trąšas, nes jis nėra toks skystas kaip srutos, kad galima būti purkšti laukus, ir nėra kietas kaip mėšlas, kad būtų galima jį kratyti laukuose kratytuvais. Dėl tręšimo planų, kurių reikia ūkininkams, ne problema – mes juos paruošiame“, – tiesioginio realizavimo į ūkius kliūtis įvardijo K. Vilkauskas.

Apie tai, jog nuotekų dumblas vis dar nepopuliarus tręšti, bet energetiškai naudingas, diskusijos dalyviams teigė vienos iš didžiausių Lietuvoje kompostavimu užsiimančių įmonių „Biastra plius“ direktorius S. Tracevičius. Direktorius sako, jog jie sėkmingai 15 metų savo įmonėje apdorojo UAB „Vilniaus vandenys“ nuotekų dumblą – kompostuojant žaliąsias atliekas ir dumblą gaunamas puikus kompostas, kuriuo itin džiaugėsi nederlingų aplinkinių savivaldybių (Švenčionys, Vilniaus rajonas) žemdirbiai (šiais metais įmonė konkurso nelaimėjo). Tačiau ir pats S. Tracevičius pritaria K. Vilkauskui sakydamas, kad lietuviai vis dar nepatikliai žiūri ne tik į patį nuotekų dumblą, bet netgi ir į kompostą, kuris iš jo pagaminamas, todėl, prieš pradedant kažkokią gamybą, reikia gerai įsivertinti kaštus, galimybes ir sąnaudas.

„Viena iš problemų – galutinis produkto panaudojimas. Galima ką nori sukurti iš to dumblo, tik reikia žinoti, kur tai dėti. Kol neturėsite galimybės padėti tą dumblą, jį realizuoti, tol bus problema“, – sako S. Tracevičius.

Pasak „Biastra plius“ direktoriaus,  jeigu dumblo būtų daugiau kaip 10 tūkst. tonų per metus – jį būtų galima atiduoti biodujų elektrinei ir taip reikalas išsispręstų, tačiau jeigu dumblo per metus yra tik 1 tūkst. tonų, kaip Šakių atveju, apie biodujų elektrinę nėra kalbos, nebent netoli yra pramonės įmonė, kuri turi biodujų elektrinę ir jai būtų galima tą dumblą atiduoti. Taip pat yra galimybė užsiveisti bioenergetinį mišką, iš kurio būtų galima pagaminti puikų bioenergetinį kurą, tačiau šiam procesui reikia daug investicijų, be to, reikalinga, kad centralizuotai būtų tam atiduodamos ir žaliosios atliekos, kurios dabar savivaldybėse yra tvarkomos atskirai pačių seniūnijų, atliekų įmonių, netgi pačių gyventojų kartais individualiai kompostuojamos kiemuose.

Susitikime su mokslininkais dalyvavęs savivaldybės administracijos direktorius Dainius Grincevičius mano, kad pirmiausiai reikėtų pasirengti galimybių studiją, kam toks dumblo kiekis, kokį rajone turime, būtų geriausiai panaudojamas – ar ūkininkams, ar komposto gamybai, ar kitiems poreikiams. Dekanė prof. dr. A. Miceikienė patarė, kad nereikia įmonei baimintis dalyvauti ir tam tikruose projektuose, per kuriuos galima būtų tą galimybių studiją, viziją pasirengti, o ypač tai būtų aktualu vietos žemdirbiams, kuriuos netrukus „žadama įstatymais priversti“ ne tik naudotis žeme, bet ir atstatyti biologinę jos būklę, kur organinės medžiagos būtų tiesiog nepamainomas dalykas. Anot mokslininkės, žemdirbiai neatsitiktinai skatinami atsigręžti į tausojančią žemdirbystę – tuo keliu jau suka visas pasaulis, o nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigalios pakeisti reikalavimai nuotekų dumblui tvarkyti ir panaudoti. Žiedinės ekonomikos tikslais nustatyta, kad apdorotą dumblą bus galima naudoti žemės ūkyje, energiniams augalams, žaliavinių medžių ir krūmų plantacijoms auginti, pažeistoms teritorijoms (pavyzdžiui, karjerams, išeksploatuotiems durpynams, uždaromiems sąvartynams, kelių sankasoms ir kt.), miesto žaliosioms erdvėms ir pakelėms rekultivuoti. Naujaisiais reikalavimais siekiama spręsti iš dumblo apdorojimo įrenginių sklindančių kvapų, netinkamo kompostavimo ir komposto laikymo problemas.