baneris leidinys

martinaitiene jurgita
Nors psichologė Jurgita Martinaitienė džiaugiasi, kad jos srities specialistų darbas bus įvertintas priemoka, tačiau sako, kad tai jos požiūrio į darbą nepakeis. D. Pavalkio nuotr.


Deimantė BAKAITYTĖ

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), įgyvendindama Ilgalaikių neigiamų Covid-19 pandemijos pasekmių visuomenės psichikos sveikatai mažinimo veiksmų planą, skyrė papildomų lėšų – iš viso 300 tūkst. eurų švietimo įstaigų psichologams. Skirti pinigai bus naudojami švietimo įstaigų psichologams sumokėti už papildomą darbą, kai suteikiama pagalba psichologinius sunkumus patiriantiems mokiniams. ŠMSM teigimu, psichologams bus skiriamos priemokos, kurios bus paskirstytos nuo 20 iki 30 proc. atlyginimo iki 2 mėn. laikotarpiui. Tačiau ar išties tai sprendžia psichologų trūkumo ir kitas su jų darbo specifika susijusias problemas?

Pasak vicemero Dariaus Jakavičiaus, tokios paramos yra tik priešrinkiminės, jei norima iš esmės keisti situaciją, reikia kelti psichologų koeficientus.

„Pačios valstybės požiūris į šią specialybę tikrai nėra geras, nes psichologų koeficientai tikrai yra labai maži“, – sakė jis.

Koeficientus nustatinėja ŠMSM bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Kaip teigia vicemeras, koeficientai buvo pakelti didžiajai daliai socialinėje srityje dirbančių žmonių, bet psichologai su savo koeficientu kol kas prilyginami mokytojui, tik baigusiam bakalaurą. Norėdamas tapti psichologu, turi baigti bakalaurą, tuomet magistrą. Tik gavęs magistro laipsnį gali dirbti psichologu, nes baigęs bakalaurą esi tik psichologo asistentas. Vėliau turi pradirbti penkerius metus, kad galėtum gintis ketvirtą kategoriją ir kas penkerius metus pasitvirtinti arba pasikelti kategoriją.

„Tai yra specialybė, kuri reikalauja labai daug vidinių investicijų – tiek finansinių, tiek emocinių“, – dalinosi savo nuomone mero pavaduotojas, beje, kurio žmona dirba būtent psichologe.

D. Jakavičius teigia, kad poreikis psichologams didėja visur, jų trūksta ir Šakių rajone. Psichologo reikia Kiduliuose, Šakių „Varpo“ mokykloje, „Šaltinio“ specialiojo ugdymo centre Gelgaudiškyje. ŠMSM priimtame įstatyme apie 70 proc. psichologo uždarbio yra kompensuojama, o 30 proc. turi prisidėti savivaldybė. Anot D. Jakavičiaus, tai yra ne visai teisinga, tačiau ŠMSM politika yra tokia, kad jei savivaldybės mano, kad reikia psichologų, tuomet jie turi savo lėšomis prisidėti prie šių specialistų išlaikymo, tačiau lėšų trūksta. Pernai Šakių savivaldybės tarybos sprendimu likutis pinigų (220 tūkst. eurų) pagal poreikį buvo paskirstyta visiems socialinės pagalbos specialistams ugdymo įstaigose. Tai nebuvo 100 proc. tiek, kiek prašyta, tačiau visiems padalinta po lygiai. Pasak vicemero, situacija tikrai gerėja, bet prieš kelerius metus buvo taupoma psichologų sąskaita.

„Labai gaila, kad poreikis yra, ministeriją jį žino, bet finansavimas 100 procentų yra neskiriamas. Deja, taip yra“, – teigia D. Jakavičius.

Anot Lukšių Vinco Grybo gimnazijoje dirbančios psichologės Jurgitos Martinaitienės, priemoka, kurią skirs ŠMSM, jos darbo nepakeis: „Priemoka, nežinau, kokia ji bus, bet manęs ji nei labiau paskatins, nei kažką, aš kaip dirbau, taip ir dirbsiu. Aišku, smagu, kai supranta, kad yra krūvis, nes darbas yra sudėtingas ir pagal apmokėjimą nėra labai gerai apmokamas, nes kiek baigia psichologų, o kiek jų dirba.“

Pasak jos, psichologo paslaugų visuomet reikėjo ir reikės, todėl karantino laikotarpiu darbas su jaunimu nenutrūko. Anot J. Martinaitienės, darbo grafikas karantine buvo kiek patrikęs, nes dirbdavo iki 21–22 valandos, mat dieną moksleiviams vykdavo pamokos. Sunkus laikotarpis parodė, koks yra tėvų ir vaikų santykis šeimose. Kai kuriems buvimas kartu nuo ryto iki vakaro kėlė nemenką įtampą. Mokinių, prašančių psichologo paslaugų, labai nepadaugėjo, tačiau atsirado daugiau tėvų, ypač turinčių jaunesnių klasių vaikus, kurie kreipėsi prašydami padėti ar patarti, ką daryti, kaip elgtis, kai vaikas mokosi nuotoliniu būdu.

Nors situacija keičiasi, J. Martinaitienė pripažįsta, kad kai kuriems mokiniams vis dar sunku ateiti pas psichologą. Jai, kaip specialistei, reikia įdėti labai daug pastangų, suburti palaikančią bendruomenę, kad vaikas jaustųsi jaukiai ir saugiai ateidamas išsikalbėti.

„Tai yra atvėrimas savo širdies, savo minčių ir nėra taip paprasta viską pasisakyti“, – supranta vaikus psichologė, pridurdama, kad kai kuriems reikia net pusės metų ir daugiau pripažinti, kad sunku ir išsipasakoti.

Nors J. Martinaitienė teigia, kad sunku pasakyti, kaip bus rugsėjį, tačiau tikisi, kad bus galima sugrįžti į mokyklas ir nebereiks dirbti iš namų, nes vaikai labai pasiilgę vieni kitų. Anot Lukšių gimnazijoje dirbančios specialistės, visa banga emocijų turėtų užplūsti rugsėjį, kai mokiniai sugrįš į mokyklas, o mokytojai į darbus. Nuo mokslų pradžios žada dirbti remdamasi išleistomis rekomendacijomis bei įsisteminti darbą – ne vien kviesti vaiką, bet ir visus šeimos narius, kad vaikas dar labiau pajustų artimųjų paramą bei supratimą. Kad moksleiviai patirtų kuo mažiau emocinės įtampos, visiems švietimo specialistams psichologė pataria atsižvelgti į kiekvieną vaiką, nes nežinia, kas dedasi jų viduje, todėl labiausiai reikia pakantumo bei susikalbėjimo.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Prenumeruok E-laikraštį!

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

   

musu_laikas
 
 

 


Paskutinės naujienos


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos