Pirmadienį greičiau už kombainą ūkininko javų lauką „nukūlė“ UAB „Šakių vandenys“ darbuotojas su traktoriumi, jis čia atskubėjo tvarkyti sutrūkusios vandentiekio trasos. D. Kasparavičiaus nuotr.
Vietos ūkininkas Darius Kasparavičius sako, jog pirmadienį ryte trumpai buvo išvykęs, nes iš ryto javų kulti neina dėl drėgmės, o grįžęs į kaimą jau rado toje vietoje, kur buvo vandentiekio trasos gedimas, traktoriumi „kuliamą“ lauką. Skambučio iš įmonės darbininko ūkininkas sako nesulaukęs, kad jau atvykstama remontuoti trasos. Savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje ūkininkas šmaikščiai pajuokavo:
„Negana to, kad šįmet kruša ir liūtys niokoja derlių, bet ir „Šakių vandenys“ kulia be perspėjimo jau priėjusius kvietukus.“
Žemdirbys sako suprantantis, kad reikia tvarkyti, bet klausia – ar nebuvo galima valandžiukę palaukti, kol jis būtų nusipjovęs derlių?
Šis nesmagus incidentas paskatino vietos ūkininką imtis ir garsiai kalbėti apie mažųjų rajono gyvenviečių problemą – trūkstančias vandentiekio trasas, kuriomis iki pačių vartotojų atiteka prastos kokybės vanduo.
„Per savaitę laiko trys gedimai kaime. Gal verta pagalvoti ne apie trasų remontus, o jų atnaujinimą, nes tai svarbu ir galvojant apie vandens kokybę – kokį vandenį mes gauname, kol jis ateina per surūdijusius vamzdžius. Vartotojai už paslaugas moka, remontai tų gendančių trasų atsieina taip pat brangiai“, – svarsto vietos ūkininkas.
Duobiškių kaimo gyventojai negali užmiršti situacijos, kai prieš porą metų buvo likę be vandens dvi dienas per pačias šv. Kalėdas dėl tos pačios priežasties – trasos gedimo. Tiems kaimo gyventojams, kurie buvo aktyvesni ir pakėlė balsą dėl tragikomiškos situacijos, įmonės darbuotojai tąkart atvežė cisterną su vandeniu prie jų gyvenamųjų namų, o per šventines dienas niekas gedimų neieškojo ir netvarkė.
Įmonės direktorius Kęstutis Vilkauskas sako žinąs situaciją ir dėl to incidento su vietos ūkininku pirmadienį, ir dėl vandentiekio trasos būklės tiek šiame kaime, kur yra 44 vartotojai, tiek kitose mažose gyvenvietėse, kuriose padėtis iš tiesų nepavydėtina. Pasak direktoriaus, kai tik derlius toje vietoje, kur eina viena iš pagrindinių vandentiekio trasų, bus nuimtas, įmonė iš karto imsis jos kapitalinio remonto – į esamo vamzdžio vidų bus tiesiamas naujas polietileninis vamzdis ir taip bus šiuo etapu atnaujinta 600 magistralinės trasos. Direktorius pripažįsta, kad investicijų ir trasų atnaujinimo reikia ne tik šioje, bet ir visose mažose gyvenvietėse, kur nėra pastatyta valymo įrenginių, o investuoti čia projektinių lėšų dėl mažos aglomeracijos neleidžiama. Trasos senos, dar tarybiniais laikais išvedžiotos, pasenę, nepatenkinantys vartotojų poreikių patys vandens gręžiniai.
„Mes matome, kad šiame kaime reikia ne tik naujų trasų, bet ir naujo gręžinio, nes vandens slėgis pastaruoju metu yra pamažėjęs“, – sako K. Vilkauskas.
Direktorius čia pat priduria, kad įmonė, prieš darydama investicijas, mato ne atskiras gyvenvietes, bet visą rajoną, kur situacija beveik tolygi visose mažose gyvenvietėse – reikia naujų ir gręžinių, ir trasų. Šiuo metu įmonė yra nusimačiusi įrengti vandens gręžinį Voveriuose, o kitas objektas, pasak direktoriaus, regis, jau bus Duobiškiai, tačiau ne taip greitai, kaip gyventojai to tikėsis. Taip pat šiuo metu yra jungiamos ir atnaujinamos Kaimelio gyvenvietės trasos prie Kidulių ir Dabitų kaimo prie Gelgaudiškio miesto – prie didesnių gyvenviečių, kur yra valymo įrenginiai, kad vartotojams atkeliautų geresnės kokybės vanduo.
Vis dėlto Duobiškių kaimo gyventojai mano, kad reikia apie savo poreikius, komunikacijos trūkumą su vartotojais ir kitas bėdas jau nebetylėti – šią savaitę pradėti rinkti gyventojų parašai ir surašytas raštas įmonės vadovui, kuriame prašoma įvertinti susidariusią situaciją ir pagaliau sutvarkyti vandens tiekimo sistemų įrenginius, kad vartotojai galėtų naudotis jų su įmone sudarytoje sutartyje nurodytomis paslaugomis: „Tiekėjas įsipareigoja nepertraukiamai teikti saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį šaltą geriamąjį vandenį.“ Trečiadienio rytą tas pats ūkininkas D. Kasaparavičius įmonę informavo dar apie vieną gedimą vandens trasoje, tik jau kitoje vietoje. Pats ūkininkas ne tik nuolat informuoja apie gedimus įmonės darbuotojus bei parodo jiems vietas, kur tie gedimai yra, nes dažnai netgi patys darbininkai tiksliai nežino, kur tos vandentiekio trasos kaime yra išsidėsčiusios. Prieš porą metų išsinuomojęs dirbamos žemės plotą iš vietos gyventojos, žemdirbys atrado sutrūkusią trasą, apie kurią, pasirodo, patys gyventojai žinojo, bet niekam nesakė, o vanduo čia veržėsi daug metų, dėl ko, tikėtina, įmonė patyrė nemažai nuostolių, tačiau tai irgi buvo ne pirma sugedusios trasos vieta, kurią atrado ūkininkas išsinuomojęs ar tai valstybinę, ar privačią dirbamą žemę ir pradėjęs ją dirbti.