Vyresnio amžiaus žmonėms internetas tampa kasdieninio gyvenimo dalimi. Bibliotekos, turėdamos glaudų ryšį su vietine bendruomene ir technines galimybes, taip pat turi geras sąlygas paskatinti gyventojus aktyviau naudotis kompiuterių ir interneto galimybėmis kūrybiniams sumanymams įgyvendinti ir problemoms spręsti įvairiose gyvenimo sferose. Net ir neturėdami kompiuterio namuose, gyventojai gali prisijungti prie virtualaus pasaulinio tinklo ir nemokamai gauti naudojimosi juo mokymus ir (ar) konsultacijas – tam atviros visos  šalies viešosios bibliotekos įvairiuose miestuose ir miesteliuose. Tačiau atverdami interneto galimybes bibliotekų darbuotojai kartu įspėja – virtualioje erdvėje būtina elgtis saugiai ir žinoti tam tikras taisykles.

 

Lietuvos bibliotekose organizuojami renginiai ir projektai šiemet kaip reikiant įsibėgėjo – vasara suteikė daugiau galimybių renginius organizuoti lauke, gryname ore. Pavyzdžiui, programos „Draugiškas internetas“ iniciatyva „Saugus internete ir vasarą!“ sėkmingai nuvilnijo per Lietuvą, atkreipdama dėmesį į pavojus, kurie gali kilti naršant internete.

Apie kibernetinį saugumą su senjorais vietos bibliotekose daug kalbėjo ir programos „Prisijungusi Lietuva“ įgyvendintojai, siekiantys sukurti efektyvią, saugią ir atsakingą skaitmeninę bendruomenę.

„Renginiuose ir mokymuose dalyvaujantys senjorai šiuolaikines technologijas vertina įtariai, bijo suklysti. Tad kalbėti apie kibernetinį saugumą stengiamės jiems suprantama kalba ir pavyzdžiais, kad lankytojai suvoktų, jog internetas – tai tik įrankis. Šiek tiek praktikos bei lengvai įsimenamų patarimų, ir žmogus išmoksta pagrindines saugumo taisykles – daugiau nebebijo naudotis internetu“, – teigia Plungės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos inovacijų ir mokymo centro vedėja Virginija Liutikaitė.

Ji pasakoja, kad lankytojai greitai perpranta, kokie turi būti saugūs ir lengviau įsimenami slaptažodžiai.

Aktyviai diskutuojama, kokios informacijos internete geriau neskelbti. „Žmonės dalijasi patirtimi ir tuo pat metu mokosi“, – pastebi V. Liutikaitė.

Anot pašnekovės, bibliotekose žmonės išmoksta naudotis elektroniniais valdžios vartais, internetine prekyba ar elektronine bankininkyste. Prisijungus prie pažangių informacijos ir ryšių technologijų, palengvėja gyvenimas. pagerėja gyvenimo kokybė, atsiranda galimybė veiksmingiau pasirūpinti savo gerovės ugdymu ir socialinių reikmių trūkumų šalinimu.

Tačiau programų dalyviams visada primenama, kad net elektroniniu paštu reikia naudotis saugiai, nes jis gali tapti kibernetinių nusikaltėlių įrankiu arba taikiniu.

„Žinoma, daugiausia klausimų sulaukiame dėl elektroninės bankininkystės. Juk internetu pasiekiamose sąskaitose žmonės laiko savo santaupas, gauna įplaukų. Jie nori, kad pinigų pervedimai būtų maksimaliai apsaugoti“, – pabrėžia V. Liutikaitė.

Bibliotekų lankytojus mokantys bibliotekų darbuotojai visada remiasi kibernetinio saugumo ekspertų rekomendacijomis.

Norint saugiau naudotis elektronine bankininkyste jie pataria:

– Atkreipti dėmesį į nuorodos adresą lango viršuje. Jis turi prasidėti raidėmis https://. Tokia svetainės adreso pradžia rodo, kad duomenys perduodami užtikrinant aukštesnį saugumo lygį.

– Jokiu būdu neatskleisti savo prisijungimo duomenų kitiems asmenims. Slaptažodžius ir PIN kodus saugoti galvoje. Mat, pavyzdžiui, ant lapelio užrašytu ir neapdairiai paliktu slaptažodžiu gali pasinaudoti piktavaliai.  

– Įsidėmėti, kad policijos, „Sodros“, mokesčių inspekcijos ar banko atstovai niekada neskambina ir nesiunčia el. laiškų, prašydami pateikti internetinės bankininkystės slaptažodžius ar prisijungimo kodus.

– Niekada nespausti nuorodų į banko tinklalapį, jeigu jos yra atsiunčiamos elektroniniu paštu.

– Geriausia prie elektroninės bankininkystės jungtis atidarius naują naršyklės langą.

Klaipėdos m. savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos informacinių technologijų ir projektų valdymo skyriaus vedėja Jolita Baltrimienė sako, kad mokantis internetu saugiai tvarkyti reikalus svarbiausia yra drąsiai klausti.  

Be to, pašnekovė bibliotekos lankytojams visada primena, kad kiekvienas iš jų turi dvi tapatybes – internetinę ir gyvąją. „Kaip mes elgiamės ir rūpinamės savo saugumu gyvai, taip turime elgtis ir rūpintis savimi internete. Realiame gyvenime niekada nepaliekame atvirų, atrakintų durų, nesidalijame su kitais, svetimais asmenimis savo pasu, banko ar tapatybės kortelėmis“, – kalba J. Baltrimienė.