Šunų daugintojai gresia solidi bauda ir drastiškas keturkojų sumažinimas

simkus patikrinimas
Antradienį Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Marijampolės departamento Šakių skyriaus vedėjas Artūras Šimkus (kairėje)  ir kiti inspektoriai vyko į šakietės Laimutės Bičkienės namus tikrinti, kiek yra tokių pažeidimų, kokiais ją kaltino gyvūnų teisių gynėjai. D. Pavalkio nuotr.


Rita PLAUŠINAITYTĖ-ŠERKŠNIENĖ

Sekmadienį Šakiuose Tulpių gatvėje šunų daugyklos šeimininkę šturmavo aktyvūs visuomenininkai, kurie kovoja už gyvūnų teises ir buvo įsitikinę, kad čia vyksta nelegali veikla. Antradienį šunų daugintoja Laimutė Bičkienė sulaukė inspektorių vizito, o po jo šeimininkės laukia ir negailestingas verdiktas – šunų daugintojai teks susimokėti nemenką baudą už įvairius pažeidimus bei drastiškai susimažinti laikomų šunų skaičių.

Apie sekmadienio aktyvistų suorganizuotą akciją rašėme antradienio „Drauge“, o jau tą patį antradienį į Tulpių gatvę tikrinti šunų daugintojos L. Bičkienės namų ir šunų daugyklos atvyko Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Marijampolės departamento inspektoriai: vyriausiasis veterinarijos gydytojas Rinaldas Bašinskas, kuris specializuojasi gyvūnų gerovės klausimais, vyriausiasis veterinarijos gydytojas Aidas Šalčius, Šakių skyriaus vedėjas Artūras Šimkus bei savivaldybės atstovė – Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus vedėja Irena Žemaitienė. Pareigūnai išsamiai tyrė, analizavo situaciją. Inspektorius A. Šimkus sako, kad jiems ši šunų daugintoja yra žinoma – nors ji yra įregistruota VMVT tarnyboje, tačiau tiek kartų, kiek inspektoriai eidavo į jos valdas per patikrinimus, rasdavo pažeidimų, o būdavo atvejų, kai ji pareigūnų ir neįsileisdavo. Inspektoriai per patikrinimą L. Bičkienės namuose rado 25 šunelius. Pagal VMVT ankstesnių metų patikrinimų aktus, moters namuose yra rasta ir 26, ir 30 šunų. Moteris inspektoriams teigia, kad ji šuniukus padovanoja, apie pardavimo faktą neprisipažįsta.

„Ažiotažas geras, bet gal per daug tų emocijų. Yra tų atvejų su šunų daugyklomis, kur tikrai baisu, bet Šakiai ne iš tų atvejų. Gyvūnams čia joks pavojus negresia, jie pašerti, miega guoliuose, lovoje, yra keletas senų šunelių, kurie tikriausiai blogiau atrodo dėl amžiaus“, – komentuodamas visuomenininkų veiksmus sekmadienį sako inspektorius A. Šimkus.

 Per patikrinimą paaiškėjo, kad iš rastų 25 šunų trys turi kilmės dokumentus, o tai reiškia, kad visi kiti šuneliai yra mišrūnai. Trys prancūzų buldogai, anot pačios moters, yra ne jos, o vyriškio, kuris gyvena įrengtuose ūkiniuose pastatuose.

„Kalbant apie gyvūnų gerovę, kad ten laikytų narvuose, nešertų ir t.t., tai to pas L. Bičkienę tikrai nėra. Tie ūkiniame pastate narvai atidaryti, o gardai ten dar palikti nuo tų 2015 m., juose gyvena tos apsivaikavusios šunytės, bet narvai nėra uždaryti, gyvūnai laisvai vaikšto. Yra guoliai. Aišku, įėjus pirmas vaizdas nekoks, nes tų narvų daug, atrodo, kad čia veisiama labai daug tų šunų, bet taip nėra. Šiuo metu yra dvi kalės, kurios netrukus turės šuniukų“, – aiškino A. Šimkus.

Pagrindinė problema, kurią nustatė inspektoriai tiek šį kartą, tiek anksčiau, yra ta, kad nėra tvarkingos dokumentų apskaitos, tiksliau, anksčiau jos iš viso nebuvo.

„Neveda dokumentų, nei kada kergia, nei kada atsiveda šuniukų tos kalės, sunku suvokti, surasti, kiek tų šunų ji turi, iš ko gavo tų šuniukų, neženklina jų, pasų nėra, neskiepyti nuo pasiutligės. Moteris pasus gyvūnų pametusi neva, gal meluoja, bet pasų nėra. Tačiau matosi, kad šuneliai pašerti, šviežias maistas, yra vandens, miega guoliuose ir jos lovoje. Žūtis gyvūnams negresia“, – pastebėjo A. Šimkus.

Anot inspektoriaus, su moterim yra sunku jų tarnybos specialistams bendrauti, sunku jai paaiškinti tvarkas ir teisės aktus. Per patikrinimą inspektoriai rado maltos bišonų, tris buldogus ir čihuahua veislės šunų. Jiems svarbiausiai buvo nustatyti, kiek yra patelių ir patinų.

„Kadangi ji yra registruota, tad jai galioja tokie reikalavimai, kokius numato taisyklės: turi būti atitinkamas plotas vienam gyvūnui (vienam šuniui 10 kv. m), apskaitos žurnalai turi būti vedami (apsikergimo, ženklinimo, pardavimo), kad būtų maisto, šuo būtų tvarkingas, sužiūrėta higiena, bet pagal Teisės aktus nedraudžiama veisti mišrūnų, kaip tai daro L. Bičkienė“, – pasakoja A. Šimkus.

Per patikrinimą inspektoriai nustatė, kad moteris gali laikyti pagal savo namų plotą ne daugiau kaip 10 augintinių, o po patikrinimo už nustatytus pažeidimus jai bus surašytas protokolas, pagal kurį vėliau Marijampolės departamento direktorius paskirs baudą. Pasak A. Šimkaus, bauda jau šį kartą bus apie 300 eurų, nes tai jau ne pirmas kartas, kada moteris yra baudžiama (praėjusį kartą nubausta 80 eurų bauda). Maža to, VMVT tarnybai moteris turės pateikti ataskaitą, kurioje atsispindės, per kiek laiko ji tuos perteklinius šunis likviduos (maksimalus terminas – du, trys mėnesiai). Pasak A. Šimkaus, jeigu tų reikalavimų L. Bičkienė nevykdys, tada teks tarnybai konfiskuoti šunis.

Po savaitgalį suorganizuoto ažiotažo Lietuvoje, A. Šimkus tikisi, kad bus pakeisti ir tam tikri teisės aktai ir taisyklės, gal bus įvestas privalomas šunų ženklinimas, nes dabar, kaip sako specialistas, kartais ir tos tarnybos inspektorių rankos yra surištos. Kad ir sekmadienį, gavęs skambutį iš aktyvistų, A. Šimkus negalėjo atvykti ir prisijungti prie tokios akcijos, nes, pirma, jis kaip šaulys atliko pareigą, budėjo, o antra, reikėtų turėti ir viršininko pavedimą vykti sekmadienį, nes jis vis dėlto yra valstybės tarnautojas, negali savavališkai elgtis. Tačiau tokius visuomenininkų veiksmus vertina teigiamai, nes jie padeda išsiaiškinti apie nelegalius gyvūnų dauginimo ar netinkamo elgesio atvejus, o jeigu nuo šiol bus vykdomi bendri reidai tiek su tais pačiais aktyvistais, tiek su policijos pareigūnais, tai nuo to jiems bus tik lengviau surasti ir identifikuoti įvairius pažeidimus. Pasak A. Šimkaus, nelegalių veisyklų šalyje apskritai neliktų, jeigu visi žmonės būtų sąmoningi ir nepirktų iš tokių asmenų gyvūnų. Pernai VMVT tarnyba yra prašiusi portalo „Skelbiu lt“ atsakingų asmenų, kad nedėtų nelegalių veisėjų skelbimų, bet, nors skelbimų sumažinta perpus, visiškai to atsisakyti skelbėjai nenori, nes jie iš to gauna pinigus.

Beje, sekmadienį gyvūnų teisių gynėjai kvietė į L. Bičkienės namus ir policiją, bet pareigūnai atvykę sužinojo, kad moteris turi teisę verstis ta veikla, ir pareigūnai kitų pažeidimų nenustatė, bet surinko informaciją, kuri perduota VMVT tarnybai. Pati šunų daugintoja kitą dieną kreipėsi į policiją ir pranešė, kad internete buvo paskleista apie ją tikrovės neatitinkanti informacija.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Kaip atsikratote žaliosiomis atliekomis?

klausimelis 04 16Dalė iš Griškabūdžio:

Lapus, daržovių atliekas kompostuojame. Po to kompostą naudojam ant daržo. Nugenėtas medžių šakas patys susismulkinam ir naudojam kaip kurą. Žinau, kad žaliąsias atliekas galima vežti į tam skirtas aikšteles. Bet kai kaime gyveni, tai nereikia niekur vežti. Be to, tokių atliekų nedaug ir susidaro. Nupjauta žolę dedu apie medelius, krūmus. 

klausimelis 04 16 2

Ilma iš Šakių:

Šiuo metu gyvenu bute. Tad dėl žaliųjų atliekų tvarkymo ir rūpesčių neturiu. Jeigu tvarkomės, pasigrėbiam apie daugiabutį, tai sukraunam į krūvas, kurias po to išveža seniūnija. Be abejo, žinom, kad reikia atsakingai ir gamtoje elgtis poilsiaujant, todėl ir laužą tik tam skirtose vietose kūrenam, dar ir šiukšles, kitų paliktas, surenkam.


BlueYellow-baneris
 
TKV sakiai350
sms
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.