Šiais metais seniūnai skundėsi, kad per žolės pjovimą ir gėlių ravėjimą neturi laiko daugiau dėmesio skirti kapinių ar kapinaičių tvorų tvarkymui, tačiau Kriūkų seniūnė Ona Rakauskienė sako, kad privalėjo rasti laiko, nes kai kurios tvoros jau prašyte prašėsi dėmesio. Be to, šiems darbams buvo pasiruošta iš anksto, todėl atidėlioti jų nebuvo galima.

Pirmiausiai Kriūkų seniūnija dėmesį skyrė Sutkų kapinėms, kur sutvarkytas pagrindinis takas, vedantis į kapuose esančią koplytėlę. Takas buvo padarytas iš betoninių plokščių, tad metams bėgant cementas ištrūkinėjo ir takelis jau buvo nekokios būklės. Seniūnija savo darbuotojų pajėgomis tą taką atnaujino – išbetonavo naują grindinį. Be to, seniūnė užsimena, kad reikėjo prašyti daugiau žemės pačiam kapinių plotui pratęsti, nes kapinės jau beveik užlaidotos, o dabar seniūnijai leista jas pratęsti 30 arų. Didžiausia problema Sutkuose, pasak O. Rakauskienės, kad čia nėra vandentiekio, nes sausringą vasarą kapinėse pasibaigia vanduo tiek mažoje kūdroje, tiek šulinyje. Gerai, kad yra vienas ūkininkas, kuris atveža vasaromis vandens cisterną.

Kaip pasakoja seniūnė, nors ir keista, tačiau Sutkai, o ypač kapinės, yra labai lankomas jos vadovaujamos seniūnijos kampelis, todėl kapines čia sužiūrėti tiesiog būtina. Žmonės čia mielai užsuka ne tik per Šv. Roko atlaidus, bet ir lankydami kapus. Kaip prisimena pati seniūnė, kai ji pradėjo seniūnauti 2009m., Sutkų kapinių tvoros pakeitimas ir buvo jos pirmasis uždavinys, kurį ji sau tąkart užsibrėžė ir įvykdė.

„Pradėjau nuo tvorų“, – prisimena seniūnė.

Iš Sutkų atvykę į Kriūkus kartu su seniūne apžiūrime seniūnijos šienaujamus ir prižiūrimus plotus – jų iš tiesų daug, o ką jau kalbėti apie tai, kad dauguma jų yra kalvos ir kalnai. Seniūnė sako, jog iš pradžių manė, kad bus galima pjauti žolę kas dešimt dienų, tačiau, pavyzdžiui, šįmet teko keisti planus ir pjauti kas savaitę. Nepaisant kasdienių darbų, seniūnija šiais metais rado laiko atnaujinti pačiame miestelio centre esančių Sovietų Sąjungos karių, žuvusių Antrajame pasauliniame kare, kapines. Prie kapinių radome su teptuku besidarbuojantį tautodailininką, kryždirbį Andrių Bieliuką. Anot O. Rakauskienės, šiais metais seniūnija įsigijo medienos, kurią paruošė medienos apdirbimo įmonė MB „Mediena“, o vėliaus seniūnijos darbuotojai atnaujino tos tvoros fragmentus, kurie jau buvo supuvę. Autentiški medinės tvoros ornamentai palikti tokie, kokie buvo, o dar prieš tai sutvarkyti ir čia buvę išlūžę vartai . Šiuo metu prie tvoros besidarbuojantis A. Bieliukas jau atlieka baigiamuosius darbus – dažo pakeistus medinius tvoros elementus. Mediena seniūnijai atsiėjo apie 2 tūkst. eurų, tačiau iš jos pagaminta medinė tvora ne tik miestelyje esančioms neveikiančioms kapinėms, bet ir daliai kapinių tvoros, kuri juosia Šv. Vincento Pauliečio bažnyčios šventorių Žemojoje Panemunėje. Sutvarkius tvorą miestelyje liks kita problema – akis bado aptrupėjęs cementinis paminklas sovietiniams kariams atminti.

„Paminklą reikia tvarkyti, tačiau jo mes negalime liesti, tai paveldo objektas. Vietomis ištrupėjusi cemento struktūra. Aš jau kreipiausi į atsakingus specialistus savivaldybėje, kad būtų imtasi kažkokių veiksmų dėl paminklo tvarkymo, nes jį jau būtinai reikia tvarkyti, nors paprastuoju būdu ir mes galėtume susitvarkyti, tačiau mums negalima, reikia bent jau leidimo“, – paaiškino seniūnė.

Regis, dar didesnio tvarkymo ir dėmesio reikia Žemosios Panemunės Šv. Vincento Pauliečio bažnyčiai ir jos aplinkai. Seniūnija čia prižiūri bažnyčios teritoriją, nes parapija yra tik aptarnaujama, tad čia yra tik tam tikru metu atvykstantis dvasininkas. Šįmet seniūnija užsiėmė pusę tvoros atnaujinti, o ketvirtadienį jau radome prie jos besidarbuojančius seniūnijos darbininkus, kurie dažė pakeistą medinę tvorą.

„Nemažai žalos pridarė tos vėtros, kurios išvertė čia kelis medžius, sulaužė ir mūsų neseniai pakeistus vartus, kuriuos turėjome vėl sutvarkyti. Kitąmet tvarkysime kitą dalį tvoros“, – pasakoja Kriūkų seniūnė.

Gėrėdamasi sparčiai vykstančiais darbais, O. Rakauskienė džiaugiasi, kad jai kartu su meistru, seniūnijos darbuotoju A. Bieliuku pavyksta viską taip tiksliai apskaičiuoti, kad medienos atliekų beveik nebūna, o ir be paties meistro sumanumo ir įžvalgų, anot seniūnės, jų seniūnija būtų „kaip be rankų“.

Jau planuojami kitų metų darbai, nes tam, kad jie būtų padaryti, sako seniūnė, reikia ruoštis iš anksto.