Debatuose – galimybė iš arčiau susipažinti su kandidatais

debatai kandidatai
Pirmadienį vykusiuose debatuose rinkėjams iš aštuonių kandidatų prisistatė, į pateiktus klausimus atsakinėjo šeši. D. Pavalkio nuotr.


Gintarė MARTINAITIENĖ

Pirmadienio vakarą Šakių kultūros centre vyko visuomeninės jaunų ir iniciatyvių žmonių organizacijos „Žinau, ką renku“ surengti debatai. Renginį buvo galima stebėti gyvai, transliacija vyko ir internetu. Tiesa, rinkėjams prisistatyti panoro ne visi Sūduvos šiaurinėje apygardoje kandidatuojantys kandidatai – iš aštuonių debatuose dalyvavo šeši.
 
Šeši iš aštuonių

Sūduvos šiaurinėje apygardoje spalio 11 d. vyksiančiuose rinkimuose į Seimą rinkėjų palankumą bandys pelnyti aštuoni kandidatai: Ričardas Lekavičius (Darbo partija), Gediminas Petraška (Krikščionių sąjunga), Paulius Leita (Laisvės partija), Reda Kneizevičienė (Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis), Virginijus Šmigelskas (Lietuvos socialdemokratų darbo partija), Raminta Jakelaitienė (Lietuvos socialdemokratai), Giedrius Surplys (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), Irena Haase (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai). Debatuose iš jų nedalyvavo du – G. Petraška ir P. Leita.

Organizacijos „Žinau, ką renku“ atstovas Kristijonas Raibužis atkreipė dėmesį, kad debatais siekiama sudaryti galimybę rinkėjams geriau susipažinti su kandidatais, kad prie balsadėžių piliečiai ateitų jau apsisprendę, kam nori patikėti savo balsą, nepaliktų rinkimų likimo valiai.

Prisistatė ir žadėjo

Pirmiausiai kandidatų paprašyta prisistatyti ir rinkėjams duoti tris pagrindinius pažadus. I. Haase paminėjo, kad ir šiuose, ir ankstesniuose rinkimuose jos šūkis lieka toks pat – „Teisingumas ir bendruomenė“, nes tai atspindi jos pagrindines vertybes. Pažadų nedalijo, bet įvardijo, kad vienas pagrindinių siekių išliks užbaigti bylą dėl priimtos tvarkos, pagal kurią iš privalomojo sveikatos draudimo kompensuojami pigiausi vaistai. Ji, kaip ir didžioji dalis partiečių, įsitikinusi, kad tai prieštarauja Konstitucijai.

R. Jakelaitienė pabrėžė pati dalyvavusi rengiant partijos rinkimines nuostatas ir norėtų jas įgyvendinti, ne kartą renginio metu jas citavo. Jeigu ji taptų Seimo nare, žadėjo investicijas į kultūrą, švietimą, socialinę apsaugą, pasisakė už solidarią mokestinės politikos pertvarką.

 R. Kneizevičienė pabrėžė, jog viena didesnių problemų yra socialinė nelygybė. Ji atkreipė dėmesį, kad yra nepartinė, partijos sąraše esanti kandidatė, todėl kviestų visas partijas bendram darbui. Tapusi Seimo nare ji norėtų skatinti savanorystę, labiau palaikyti bendruomenes, nes ne vienerius metus yra dirbusi būtent nevyriausybiniame sektoriuje. Taip pat norėtų mažinti mokesčius bei lengvinti mokesčių administravimą.

 R. Lekavičius pasisakė, jog pirmiausiai turi būti išlaikytas stiprus kaimas, stiprūs regionai. Kalbėdamas apie tikslus, sakė norintis pritraukti daugiau investicijų bei sudaryti sąlygas ir jauniems žmonėms kurtis, ir ūkiams klestėti. Kad būtų subalansuoti mokesčiai, jo nuomone, didesni ūkiai turi mokėti didesnius mokesčius.

G. Surplys pristatymą pradėjo repuodamas, kad yra LVŽS narys ir tiki, kad viskas bus gerai – „Šakiams, ir Lietuvai, ir tau“. Norėtų, jog į Šakius jam pavyktų įnešti daugiau nacionalinės politikos ir daugiau Šakių – į nacionalinę politiką. Jei būtų išrinktas į Seimą, norėtų ne tik tęsti pradėtus darbus, bet savivaldybių gerovės indekse Šakius pakelti iki 20-uko, sumažinti savižudybių skaičių (rodikliais stipriai viršijame vidurkį) ir steigti šakiečių klubą, kuriame kas mėnesį įvairių sričių atstovai kalbėtųsi apie problemas.

V. Šmigelskas pabrėžė, kad visa ko pagrindas – jaunas žmogus. Kalbėdamas apie prioritetines sritis pirmiausiai išskyrė kultūrą, švietimą, bendruomenes, antroje vietoje – atsinaujinanti energetika bei žiedinė ekonomika ir sveikatos apsauga bei socialiniai reikalai.

Atostogautų, bet savivaldybių nemažintų

Renginio metu debatų dalyviams netrūko klausimų nei iš renginio vedėjo, žurnalisto Dainiaus Radzevičiaus, nei iš salėje sėdinčių žiūrovų, gana aktyvūs buvo ir tiesioginę transliaciją internetu stebintys piliečiai. D. Radzevičius kandidatų teiravosi, koks valstybės biudžetas, ką jie mano dėl Seimo narių atostogų. Šiuo klausimu faktiškai visi buvo kategoriški ir teigė, jog atostogos būtinos, tik ši tvarka turi būti griežtai reglamentuota. Vienintelis R. Lekavičius sakė, jog jam nėra skirtumo, nes būdamas ūkininku sau atostogų seniai neleidžia. Kandidatų klausta nuomonės dėl galimo mažųjų savivaldybių sujungimo su didesnėmis ar rajonų savivaldybių apjungimo su miesto savivaldybėmis. Tokiam žingsniui kandidatai nelinkę pritarti, priešingai, mano, jog reikėtų stiprinti savarankiškumą. Štai I. Haase teigė, jog netgi švietimas, medicina galėtų pereiti į savivaldos rankas, o Valstybė tik padėtų tvarkytis, R. Lekavičius norėtų tiesiogiai renkamų seniūnų, V. Šmigelskas siūlytų labiau išgryninti pačias savivaldybių funkcijas, o G. Surplys pirmiausiai klaustų gyventojų nuomonės.

Kandidatus bandyta paprovokuoti, jeigu jie, būdami Seimo nariais, gautų pasiūlymą papildomai dirbti ir ministru ar premjeru, ar bandytų iškart imtis dviejų etatų. G. Surplys mano, jog galėtų suderinti darbą dviejose pozicijoje, R. Lekavičius rinktųsi tik Seimo nario darbą, vieną poziciją rinktųsi ir I. Haase, ir R. Kneizevičienė, nes įsitikinusios, kad dviejų darbų vienu metu kokybiškai dirbti neitų, o R. Jakelaitienė tokią galimybė svarstytų.

Požiūris į teistumą

Paliestas klausimas ir dėl teistumą turinčių, bet ir į valdžią norinčių patekti politikų. Pirmiausiai iš salėje sėdinčios Ilonos Šeflerienės klausimas nuskambėjo R. Jakelaitienei, kurios teirautasi, kaip ji vertina, jog partijos pirmininkas Gintautas Paluckas, teistas už piktnaudžiavimą tarnyba, sėkmės atveju norėtų būti premjeru. R. Jakelaitienė mano, kad žmogui turi būti suteiktas antras šansas ir jis darbais gali įrodyti savo naudą Lietuvai. Ji teigė, jog bet koks žmogus už tą pačią nusikalstamą veiką neturėtų būti teisiamas kelis kartus. Debatų vedėjas ir kitų kandidatų teiravosi nuomonės dėl nuskambėjusios brolių Lavrinovičių istorijos bei domėjosi, ar teisti žmonės turėtų užimti vienokias ar kitokias visuomenėje matomas pozicijas. R. Kneizevičienės nuomone, teistumą turintys asmenys neturėtų užimti aukščiausių postų, I. Haase, V. Šmigelskas ir G. Surplys laikėsi pozicijos, kad rinkėjai turėtų spręsti, ar jiems tinka teisti politikai, svarbiausia, kad jiems ši informacija būtų žinoma. R. Lekavičius teigė, jog ne jam teisti.

Skambėjo ne tik patogūs klausimai

Beje, pastarasis kandidatas nemažai klausimų sulaukė iš internetu debatus žiūrėjusių piliečių, kuriems pro akis nepraslysta R. Lekavičiaus elgesys socialiniuose tinkluose. Jo teirautasi, „ar rasistinių pažiūrų politikui vieta Seime“, mat savo feisbuko paskyroje juodaodžius jis palygino su beždžionėmis. Kandidatas sakė: „Dvi nuotraukos viena šalia kitos – jau čia palyginimas? Kažkas turi gerą vaizduotę.“ Į renginio vedėjo klausimą, kodėl jis viešai dalijosi tokiomis nuotraukos, sakė, kad jos tiesiog patiko. Jis klausimo sulaukė ir dėl savo viešų pranešimų grupėse, kur pranešama, kurioj vietoj tam tikru metu stovi policija, ir tame teigė nematantis nieko blogo. Į „Žinau, ką renku“ atstovės darkart patikslintą klausimą, ar etiška pranešti tokius dalykus kandidatui į Seimą, šis sakė – „aš nepranešu, kur stovi, aš parašau, kokiam kely juda policija“, o jo atsakymas salėje palydėtas juoku ir plojimais.

G. Surplio keliskart klausta, kaip vyksta Žemės ūkio ministerijos perkėlimas į Kauną, bet jis aiškino dabar šio klausimo nekuruojantis, bet, jo nuomone, visos ministerijos turėtų turėti padalinius didžiuosiuose miestuose. Pridūrė, jog tam tikslui nebuvo ištaškyta milijonų, „tą dieną, kai nustojo būti ministru“, buvo išleista bemaž 40 tūkst. eurų, sutiko, kad už šią, kaip ir bet kokias kitas reformas, sumoka eiliniai piliečiai.

I. Haase sulaukė klausimo, ar jai, kaip teisininkei, ne per mažai nulis Seime pateiktų projektų, bet ji teigė besiorientuojanti į kokybę, ne kiekybę.

Žiūrovams rūpėjo kandidatų nuomonė dėl vienos lyties asmenų santuokų. Visi teigė pritariantys partnerystei, bet ne santuokai.

„Jei nuleisime galvas ir apsimesime, kad niekas nevyksta, čia ne problemos sprendimas“, – sakė V. Šmigelskas.

I. Haase papildė, kad pritartų partnerystei tik be įsivaikinimo galimybės. V. Šmigelskas sakė netoleruojantis paleistuvystės, paradų. Didesnių problemų dėl tautinių mažumų kandidatai sakė mūsų šalyje nematantys.

Pirmieji darbai ir darbai, kuriais didžiuojasi

Žiūrovas iš salės visų kandidatų prašė įvardyti po vieną per paskutinius dvejus metus nuveiktą darbą Lietuvai, kuriame mato prasmę ir juo gali didžiuotis. R. Kneizevičienė pabrėžė savo ilgametį dalyvavimą nevyriausybiniame sektoriuje, darbą su bendruomenėmis, pelnytus įvertinimus už savanorystės skatinimą, R. Jakelaitienė savo projektu „vau“ įvardijo vaikų auginimą ir auklėjimą, I. Haase minėjo kreipimąsi į teismą dėl kompensuojamųjų vaistų kompensavimo tvarkos, V. Šmigelskas sakė esantis autorių kolektyvo, kuris sukūrė atsinaujinančios energetikos projektą, pasaulyje užėmusį pirmą vietą tarp 180 šalių, narys. R. Lekavičius akcentavo, kad kaip tik sueina dveji metai, kai jis yra visuomenininkas, ir nors „nepaėjo“ medicinos punktų išsaugojimo klausimas, bet pasigyrė, esą pavyko „įtikinti merą dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos mokesčio mažinimo“, G. Surplys sakė besididžiuojantis komunikacija dėl situacijos su Covid-19, nes statistiškai didžioji dalis žmonių jautėsi gerai nuolat informuojami.

Kandidatai vardijo didžiausias rajono problemas ir davė pažadus, koks būtų pirmas darbas, jei jie būtų išrinkti Seimo nariais. G. Surplys ir vėl kalbėjo apie iniciatyvą steigti šakiečių klubą, kur kas mėnesį būtų aptarinėjamos problemos, R. Lekavičius atsiverstų pirmąjį programos lapą, V. Šmigelskas viešuosiuose pastatuose imtųsi šilumos ir energetikos reikalų, I. Haase keliskart per debatus kalbėjo apie užmojus Nemuną išnaudoti laivybai, R. Jakelaitienė norėtų pasiekti nacionalinį susitarimą švietimo klausimais, o R. Kneizevičienė pirmiausiai formuotų komandą, duotų priesaiką.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Miškasodis: kiek tai prasminga ir reikalinga?

klausimelis 04 23Rimas iš Gelgaudiškio:

Nemažai esu medžių per gyvenimą pasodinęs, nors ne miškininkystėje dirbu. Esu gelgaudiškietis, todėl rūpi Gelgaudiškio miško likimas. Mačiau, kaip žūsta miškas. Bet toks gyvenimas. Mums gal ir atrodė, kad reikėjo anksčiau sergančius medžius pjauti. Faktas, kad yra išnykę didžiuliai miško plotai, bet tam yra specialistai. Nuomonės gelgaudiškiečių išsiskyrė: vieni šaukia, kodėl mišką išpjovė, bet jau miškas buvo miręs. 

klausimelis 04 23 2

Danutė iš Gelgaudiškio:

Džiaugiuosi, kad vyko miškasodžio akcija. Nesu anksčiau dalyvavusi ir medžių ne itin daug pasodinusi. Dėl miškų kirtimo išties daug nuomonių, yra prieštaraujančių plyniems miško kirtimams. Manau, jeigu jau medžius kokios kirvarpos graužia, būtina šalinti, bet po to reikia ir atsodinti. Dalyvavau, nes man rūpi, kad vaikai ir proanūkiai turėtų kur žemuogių ar grybų pasirinkti, augtų kuo sveikesnėje aplinkoje.


BlueYellow-baneris
 
TKV sakiai350
sms
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.