baneris leidinys

laucius kojala
Šakiuose viešėję politologai Vladimiras Laučius (kairėje) ir Linas Kojala dalijosi politinėmis aktualijomis, noriai atsakinėjo į susirinkusių klausimus. D. Pavalkio nuotr.

Gintarė MARTINAITIENĖ

Praėjusį trečiadienį, nors pusvalandžiu vėluodami, bet gerai nusiteikę į Šakių viešąją biblioteką atvyko puikiai daugeliui iš televizijos ekranų pažįstami politologai – Vladimiras Laučius ir Linas Kojala. Jie ne tik pristatė politines aktualijas, bet ir noriai atsakinėjo į susirinkusių klausimus.

Pasak L. Kojalos, ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje įgyvendinamas Rytų Europos studijų centro (šio centro direktorius yra L. Kojala, jame vyr. analitiku dirba ir V. Laučius – red. past.) ir Užsienio reikalų ministerijos projektas, kurio tikslas megzti dialogą su visuomene ir susidaryti nuomonę, ką europiečiai mano apie Europos Sąjungą (ES), ko iš šios bendrijos tikisi. Tad šakiečiai turėjo galimybę atsakyti į anketos klausimus ir išskirti, jų manymu, didžiausią Europos problemą, nurodyti, kam ES galėtų skirti daugiau dėmesio ir kam – Lietuva  Europoje.

Pirmiausiai politinėmis aktualijomis dalijosi svečiai. Čia dėmesio centre – neseniai mūsų šalyje įvykęs Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono vizitas. Bene labiausiai L. Kojalai po šio vizito įstrigusios prezidento mintys yra apie Rusiją.

„Jis, kaip tikras prancūzas, sako, kad reikia glaudaus dialogo su Kremliumi. Kiek įmanoma glaudesnio todėl, kad tai vienintelis būdas sukurti tvarų ir saugų mūsų regioną. Greta to yra Baltarusijos tema, kuri reikšminga visai Europai“, – vardijo L. Kojala, išskyręs ir dar vieną svarbų aspektą – kas, E. Macrono supratimu, yra Europa bei kokios jis jos norėtų.

Jei Baltarusija virstų demokratiškesne valstybe negu buvo iki šiol, tai pasitarnautų prie vieno iš Prancūzijos ir visos Europos tikslų kurti saugesnę kaimynystę. Tačiau kaip tai galėtų įvykti, pripažino L. Kojala, aiškios vizijos nėra.

„Jis (E. Macronas – red. past.) nori giliai integruotos Europos“, – teigė politologas, aiškinęs, kad ES žmonės suvokia kaip galingesnį darinį negu yra iš tikrųjų.

Tai, kalbėjo L. Kojala, nėra valstybė, o 27 valstybių darinys ir labai reta sritis sprendžiama Briuselyje, nes visos kitos sritys – valstybių kompetencija.

„Jeigu bent viena nepritaria, nepaisant to, ar tai būtų didžiulė Vokietija ar sąlyginai nedidelė Lietuva, sankcijų nėra. <...> Šiandien mes turime tokią situaciją, kadangi, kaip žinia, Kipras nenori būti pritarianti sankcijoms (nepritaria sankcijoms protestų krečiamai Baltarusijai – red. past.), nes sieja su kitu klausimu, susijusiu su Viduržemio jūros dalimi. Ir viskas, Briuselis negali priimti sprendimo virš valstybių galvų“, – kalbėjo L. Kojala, pripažinęs, kad dėl to kartais susidaro įspūdis, kad ES yra ir lėta, ir silpna.

V. Laučius teigė, jog galbūt atrodo, kad E. Macronas neįvertina Rusijos, tačiau jis mano, jog tikrai įvertina, tik pasaulis susiduria su kylančia Kinijos grėsme. Beje, būtent Kinija ir Pietų Azijos regionas, galima stebėti, vis labiau tampa Amerikos prioritetu.

„Ką tai reiškia Europai? Tai reiškia, jog rimtai reikia įvertinti Amerikos pasitraukimo ir Kinijos stiprėjimo veiksnį ir šiame kontekste matyti Rusijos situaciją“, – sakė V. Laučius, pabrėžęs, kad ilgalaikėje perspektyvoje Kinija kelia grėsmę tiek pačiai Rusijai, tiek laisvam Vakarų pasauliui, todėl dialogas ir turėtų būti vedamas su Rusija ir reikėtų bandyti ją atgręžti būtent Europos pusėn.

Paliesta ir NATO tema bei Turkijos narystė joje. V. Laučiaus tikinimu, Turkijos interesai neatitinka ES interesų. Ji vykdo agresyvią politiką Europos atžvilgiu ir iš esmės diskredituoja savo narystę NATO.

„Jau ne vienas politologas ir Lietuvoje kalba apie tai, kad Turkijai anksčiau ar vėliau reikės apsispręsti. Jeigu tas apsisprendimas bus tolesnis musulmoniškos valstybės ir Osmanų imperijos atkūrinėjimas, tai kažin, ar turkai ilgai liks NATO nare, nebent NATO bus tokioj situacijoj, kad negalės sau leisti atsisakyti tokios svarbios geostrategiškai valstybės narystės. Kol kas būtent šis argumentas ir veikia, kodėl turkai yra čia“, – aiškino V. Laučius, kurį papildydamas L. Kojala teigė, jog Amerika tampa kertiniu žaidėju norint užtikrinti Europos saugumą. Amerikos išlaidos gynybai yra daugiau nei dvigubai didesnės už visų kitų NATO valstybių kartu sudėjus.

„Geriau jau Turkiją turėti prie stalo ir nesutarti nei matyti, kaip ta pati Turkija vyksta į Pekiną, Maskvą ir jau derasi ne kaip aljanso narė“, – kalbėjo L. Kojala, pripažinęs ir tai, kad be šios sudėtingos partnerės nepavyktų ES suvaldyti ir emigracijos krizės.
Kad ir ne itin gausiai susirinkę žiūrovai, tačiau klausimų svečiams nestokojo. Pavyzdžiui, teirautasi, ką politologai mano apie Aleksandro Lukašenkos režimą bei Baltarusiją.

„Tai ne sprintas, kad Baltarusija po trijų mėnesių pateikia norą stoti į ES. Tai labiau maratonas, kuris reikalaus daugybės pokyčių. Bet faktas, kad protestai vyksta ir tokiu mastu, yra būtinoji tų pokyčių pradžia. Sėkmingų ar ne, jau laikas parodys“, – teigė L. Kojala.

Atsakydamas į klausimą, kokią padėtį svečiai įsivaizduotų pasaulyje per pastarąjį dešimtmetį, kalbant apie pandemijas, karo grėsmes ir konfliktus, L. Kojala sutiko, kad pasaulis juda dvipolio susipriešinimo link. Šakiečiams rūpėjo ir krikščioniško pasaulio likimas, tačiau čia, kalbant apie Vidurio Azijos regioną ir krikščioniškos mažumos likučius, prognozės, V. Laučiaus vertinimu, gana liūdnos. Kiti teiravosi dėl Brexit, domėjosi Aleksandro Navalno bandymo nunuodyti klausimu, dar kiti teiravosi, o kodėl gi kaukių dėvėjimas yra privalomas, tad su šypsenomis veiduose politikai bandė atsakyti ir į tokius klausimus.

„Ar Navalnas toks pavojingas, kad rusai savo vaizdelį gadina jį trucindami?“ – aidėjo klausimas.

V. Laučius teigė, jog jis nebuvo toks pavojingas, koks gali tapti dabar, kai liko gyvas.

„Kai kuriuos režimo veiksmus labai sunku paaiškinti, kurio veiksmai atitinka jo prigimtį, o šito režimo prigimtis yra kriminalinė“, – teigė V. Laučius, pripažinęs, kad civilizuotam pasauliui sunku suvokti ir prognozuoti Rusijos veiksmus.

Po beveik pusantros valandos trukusio pokalbio svečiai susitikimą baigė linksma gaida ir pažadėjo, jog galbūt Šakiuose tai ne paskutinė jų viešnagė.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Prenumeruok E-laikraštį!

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

   

musu_laikas
 
 

 


Paskutinės naujienos


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos