Per spalio mėnesį, vos tik prasidėjus vilkų medžiojimo sezonui, rajone sumedžioti du vilkai. Medžiotojai ir ūkininkai sako, kad Lietuvoje vilkų yra daugiau negu teigiama, nes vien per pirmąsias dvi savaites Lietuvoje buvo sumedžioti 45 vilkai.

Šakių medžiotojų-žvejų draugijos pirmininkas Algimantas Glikas sako, kad vilkų pėdsakų yra pastebima daug ir visur, o medžiotojams tai jau nėra tokia retenybė, kaip būdavo anksčiau.

„Daug ką pasako, jeigu vidury dienos vilkas nesibodi iš krūmo išlindęs pasiimti grobį, netgi jei netoliese yra žmonės“, – įsitikinęs A. Glikas.

Kaip pasakoja draugijos pirmininkas, taip atsitiko su pirmojo pilkio sumedžiojimu – Griškabūdžio seniūnijoje arimuose su traktoriumi besidarbavęs vyras dienos metu pamatė, kaip į krūmus vilkas velkasi stirnos jauniklį. Apie reginį pranešė Griškabūdžio medžiotojams, kurie surengė medžioklę tykant. Jos metu spalio 20d. Karoliui Bačėnui pavyko sumedžioti pirmą šį sezoną vilką mūsų rajone. Paaiškėjo, kad tai maždaug dvejų metų vilko patelė. Pačiam medžiotojui tai pirmasis trofėjus per 12 medžioklės metų.

„Anksčiau taip nebūdavo, kad vilką medžiotum kaip kitą žvėrį, dienos metu, jie buvo retas svečias mūsų rajone, o dabar medžiojam kaip paprastą žvėrį“, – sako A. Glikas.

Kitą vilko patelę pavyko sumedžioti jau varyminės medžioklės metu spalio 24 d. Lekėčių medžiotojų klubo vadovui Žilvinui Lebedžinskui. Per 31-erius medžiojimo metus Ž. Lebedžinskui tai pirmasis sumedžiotas vilko trofėjus. Klubo vadovas sako, kad tai ne jaunesnė nei penkerių metų vilko patelė, kuri papildys ir taip nemenką per tris dešimtis metų sukauptų įvairių trofėjų kolekciją. Tiesa, tąkart medžiotojams į akiratį papuolė du vilkai, bet sumedžioti pavyko tik vieną iš jų.

„Retas atvejis, kada gali sumedžioti vilką – tai kiekvieno medžiotojo svajonė, ne kiekvienam taip papuola kartais netgi per visą gyvenimą. Aš manau, kad man nusišypsojo laimė“, – emocijų neslėpė Ž. Lebedžinskas.

Anot klubo vadovo, savo medžioklės plotuose jie pastebi vilkų buvimą – yra matę du vilkus per vaizdo stebėjimo kameras, o pavasarį Lekėčių miške buvo papjautos vieno gyventojo avys. Medžiotojai įtarė, kad šie du pilkiai atklysdavo čia iš Novaraisčio ir nuolat sukinėdavosi po jų medžioklės plotus. Tiesa, tie du vilkai sukinėjosi tą pačią dieną ir gretimo, Gerdžiūnų, medžiotojų būrelio plotuose, tačiau iš ten jiems pavyko pasprukti. Pasak klubo vadovo, paskutinį kartą vilkas jų klubo narių buvo sumedžiotas tik 1996 m., tai reiškia, kad tokį laimikį sugauti nėra paprasta. Padidintą vilkų kvotą Ž Lebedžinskas vertina teigiamai, nes šie plėšrūnai kituose rajonuose išties ūkininkams pridaro daug žalos pjaudami jų gyvulius. Apie aktyvistus, kurie teigia, jog reikia saugoti vilkų populiaciją Lietuvoje, neleisti jų medžioti, Ž. Lebedžinskas sako, kad jie kalba neturėdami kuo pagrįsti savo teiginių, nes pirmiausiai reikėtų mokslinių įrodymų.

„Suskaičiuoti vilkus yra sunku, nes neina padaryti tikslios apskaitos, kai nėra sniego. Dabartiniai paskaičiavimai, kiek yra vilkų šalyje, labai preliminarūs, reikia sniego, kad būtų galima tikslią apskaitą padaryti“, – sako Ž. Lebedžinskas.

Kad „per kraują“ Aplinkos apsaugos ministro įsakymu šį vilkų medžioklės sezoną vilkų kvota nuo 120 padidinta iki 175, teigia ir Šakių medžiotojų-žvejų draugijos medžioklės žinovas Gintautas Liepuonis. Anot jo, šįmet ūkininkai tikriausiai ministrui (Kęstučiui Mažeikai) padarė spaudimą, kad šis ryžosi kvotą padidinti, nes lig šiol medžiotojų balso niekas negirdėjo. Anot žinovo, mokslininkai vien iš genetinių bandymų (pagal tai, kiek pernai buvo sumedžiota vilkų) atlikę tyrimus nustatė, kad Lietuvoje gyvena 54 negiminingos vilkų šeimos.

„Tačiau ministras remiasi „žaliųjų“ teigimu, kad pas mus yra tik 34 vilkų šeimos, o mokslininkų niekas nesiklauso, kaip ir pačių medžiotojų“, – aiškina G. Liepuonis.

Ko gero, diskusijų, kiek Lietuvoje yra iš viso vilkų šeimų, dar bus, tačiau mūsų rajone jau dviem plėšrūnais sumažėjo. Vilkus medžioti bus galima iki kovo 31 d. Beje, praėjusį sezoną rajone nebuvo sumedžiotas nė vienas vilkas, užpernai sumedžioti trys.