Į nuotoliniu būdu vykusį Šakių klubo susitikimą su Seimo nariu jungėsi savivaldos, verslo, ūkio atstovai, visuomenininkai, tačiau pabrėžiama, kad laukiami ir kiti norintys.
Gintarė MARTINAITIENĖ
Pirmadienį į pirmąjį, tiesa, virtualų susitikimą savivaldos, verslo atstovus bei visuomenininkus, tesėdamas dar per rinkimus duotą pažadą suburti Šakių klubą, pakvietė Seimo narys Giedrius Surplys. Aptartos pagrindinės gairės, neišvengta ir politinio pasišpilkavimo bei sutarta, kad kitame susitikime bus imamasi konkretesnių klausimų, nes šįkart būta nemažai padrikumo.
Pristatė viziją
Iš viso kartu su spaudos atstovais susitikime dalyvavo 26 dalyviai, tačiau sąrašas, anot Seimo nario, nebaigtinis, tad norintys jungtis prie klubo ir turintys idėjų yra laukiami. Pirmiausiai G. Surplys atkreipė dėmesį, kad Šakių klubas – tai papildoma platforma tartis ir diskutuoti, ieškoti būdų, kaip padaryti, kad Šakiuose būtų geriau gyventi, bet tai, anot Seimo nario, ne opozicija savivaldybei.
„Tai papildomas plėtros variklis, kuris gali arba padėti savivaldybei, arba šalia savivaldybės daromų darbų daryti dar kažką papildomai“, – teigė G. Surplys ir vardijo, kad klubas galėtų jungti nacionalinę ir Šakių krašto valdžią, būti kaip mecenavimo ir bendradarbiavimo sambūris, kuriantis socialiniai atsakingas, Šakių kraštą garsinančias iniciatyvas ir pan.
Jis prisiminė ir per rinkimus pateiktus įsipareigojimus Šakiams, tarp kurių ne tik siekis sumažinti savižudybių skaičių (kad būtų mažesnis už Lietuvos vidurkį), bet ir siekti, kad Šakiai būtų labiausiai turistų lankomų Lietuvos savivaldybių 10-uke, geriausių savivaldybių 20-uke ir sulauktų keturių investuotojų po 1 milijoną eurų.
Dėl investuotojų
Reaguodama į Seimo nario pažadą dėl investuotojo, Šakių verslo ir informacijos centro vadovė Daiva Palukaitienė kalbėjo: „Tikrai nesispardysim, jei tie investuotojai ateis. Mūsų prieš porą metų patvirtinta verslo plėtros strategija numatė šiek tiek kitą kryptį – labiau orientuotis į vietinius verslus ir jų plėtrą, bet tai neužkerta kelio ir nereiškia, kad jų nelauksim ir nepriimsim. Bet aš matau didžiulę problemą – tai darbo jėga.“ Todėl ji siūlė orientuotis į profesinį mokymą, nes bent dabar neįsivaizduoja, kas galėtų dirbti – nebent robotai, žmonės atsivežami, tarkim, iš Kauno, arba belieka tam investuotojui pakelti rankas į viršų, nes rajone darbo jėgos perspektyvos ji nelabai mato.
Apie darbo jėgos stygių kalbėdamas Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės vadovas Petras Puskunigis dalijosi mintimis, kad atsakomybę reiktų prisiimti ir pačiam G. Surpliui, kurio atstovaujama politinė jėga irgi prisidėjo prie bedarbių išpaikinimo, pripratinimo prie pašalpų, ir ši situacija, kai daugybė žmonių tiesiog prarasti, aktuali ne tik mūsų rajone.
G. Surplys replikavo, kad investuotojas gali būti nebūtinai užsienio kapitalo įmonė, bet tai gali būti ir besiplečianti stambesnė Šakių įmonė, kuri, tarkim, pasinaudos Europos Sąjungos investicijomis.
Svarbiausia reitingai?
Kritikos sulaukė ir Seimo nario pasiūlymas dėl Šakių kilstelėjimo reitinguose į aukštesnes pozicijas. G. Surplys atkreipė dėmesį, kad mokesčiai verslui, pavyzdžiui, verslo liudijimai ar žemės mokesčiai vieni didžiausių, tačiau į pasisakymą sureagavo ir D. Palukaitienė, ir meras Edgaras Pilypaitis, laikęsi pozicijos, kad ne reitingai svarbiausia.
„Mušti verslo liudijimų kainas tik tam, kad kiltume reitinge, nemanom, kad labai prasminga“, – sakė D. Palukaitienė, pridurdama, kad apskritai kai kurių sričių verslo liudijimai ypač iškraipo rinką.
„Dėl reitingų paaukoti, kad, tarkim, kažkurios srities verslo įmonės taps nekonkurencingos, nes su liudijimais galima padaryti pigiau, tai nežinau...“ – kalbėjo Šakių verslo ir informacijos centro vadovė.
Meras apskritai rėžė, kad Seimo nariui, kaip nevietiniam, gana sunku susiorientuoti. Kalbėdamas apie mokesčius meras pridūrė, kad reitingai ima bendrą koeficientą, o lengvatos, kurių mūsų rajone išties daug, reitinguose neatsispindi.
„Pirmiausiai reikėtų pasižiūrėti, iš ko konstruojami patys reitingai. Jeigu reitinguose mes labai žemus balus gaunam už tai, kad turim kaimiškų mokyklų tinklą ir jose nedaug vaikų, o ant vaikų padalinus bendrą plotą vienam mokiniui yra didelis plotas ir iš čia gaunam minusą. Tai prieš ką mes einam?“ – sakė E. Pilypaitis, įžvelgęs ir tai, kad „politinė rinkiminė retorika nesibaigusi kalbant apie tai, kad savivaldybė kažko nenori. Savivaldybė daug ko nori, bet ne viską gali“.
G. Surplys teigė, kad svarbiausia kalbėtis, tartis, ką daryti, ko galbūt atsisakyti.
Nori konkrečių klausimų sprendimo
Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės vadovas Petras Puskunigis sutiko, kad nuo politikos tikriausiai klube nepavyks atsiriboti, nors jis norėtų, jog jame būtų sprendžiami konkretūs klausimai.
„Yra labai gražių lozungų, labai daug išraiškingų kalbų, bet darbų šiek tiek mažiau. Norėtųs, kad būtų atvirkščiai“, – sakė žemdirbių atstovas, vylęsis, kad galbūt atsiras požiūris į gamybininką atsitraukiant nuo politikos, nes, jo nuomone, būtent nuoga politika be rezultato ir privedė, kad Šakiai baigia išsiskirstyti.
Jis kaip galimybę pritraukti investicijas mato ir išvystytą bei stiprų žemės ūkį, o štai griškabūdietė menininkė Eglė Tamulytė kėlė mintį apie mokslo ir inovacijų centrą, verslininkas Arūnas Tarnauskas kėlė klausimą ir dėl bendrojo plano, kuris artimiausiomis dienomis turėtų būti patvirtintas ir būtent į jame numatytus principus ir bus orientuojamasi artimiausius 10 metų.
„Nelabai gal galim įtakoti, bet kaip jį gerai suprasti, manau, pagalbos reikia. Kiek jis buvo pristatytas, Šakiai atrodo keistai ir mažai suprantamai. Laukai, arimai ir valstybė nelabai ką pas mus planuoja daryti“, – kalbėjo A. Tarnauskas.
G. Surplys sako, kad galbūt dar galima kažką pakeisti, nes mano, jog naujoji valdžia tikrai peržiūrės ankstesniosios sprendimus. Tad būtent bendrojo plano klausimams planuojama skirti ateinantį Šakių klubo susitikimą, kur būtų kalbama ir apie plėtros strategiją apskritai. Klubo susitikimus ketinama rengti kas ketvirtį, bet šiuo konkrečiu klausimu manoma, kad bus renkamasi greičiau, kad būtų galima pateikti vienokias ar kitokias korekcijas dabartinei valdžiai. Tiesa, Seimo narė Irena Haase sustikime dalyvauti pakviesta nebuvo, o daugelis dalyvių sveikino Seimo narį su iniciatyva suburti bendruomenę į Šakių klubą.
„Tai papildomas plėtros variklis, kuris gali arba padėti savivaldybei, arba šalia savivaldybės daromų darbų daryti dar kažką papildomai“, – teigė G. Surplys ir vardijo, kad klubas galėtų jungti nacionalinę ir Šakių krašto valdžią, būti kaip mecenavimo ir bendradarbiavimo sambūris, kuriantis socialiniai atsakingas, Šakių kraštą garsinančias iniciatyvas ir pan.
Jis prisiminė ir per rinkimus pateiktus įsipareigojimus Šakiams, tarp kurių ne tik siekis sumažinti savižudybių skaičių (kad būtų mažesnis už Lietuvos vidurkį), bet ir siekti, kad Šakiai būtų labiausiai turistų lankomų Lietuvos savivaldybių 10-uke, geriausių savivaldybių 20-uke ir sulauktų keturių investuotojų po 1 milijoną eurų.
Dėl investuotojų
Reaguodama į Seimo nario pažadą dėl investuotojo, Šakių verslo ir informacijos centro vadovė Daiva Palukaitienė kalbėjo: „Tikrai nesispardysim, jei tie investuotojai ateis. Mūsų prieš porą metų patvirtinta verslo plėtros strategija numatė šiek tiek kitą kryptį – labiau orientuotis į vietinius verslus ir jų plėtrą, bet tai neužkerta kelio ir nereiškia, kad jų nelauksim ir nepriimsim. Bet aš matau didžiulę problemą – tai darbo jėga.“ Todėl ji siūlė orientuotis į profesinį mokymą, nes bent dabar neįsivaizduoja, kas galėtų dirbti – nebent robotai, žmonės atsivežami, tarkim, iš Kauno, arba belieka tam investuotojui pakelti rankas į viršų, nes rajone darbo jėgos perspektyvos ji nelabai mato.
Apie darbo jėgos stygių kalbėdamas Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės vadovas Petras Puskunigis dalijosi mintimis, kad atsakomybę reiktų prisiimti ir pačiam G. Surpliui, kurio atstovaujama politinė jėga irgi prisidėjo prie bedarbių išpaikinimo, pripratinimo prie pašalpų, ir ši situacija, kai daugybė žmonių tiesiog prarasti, aktuali ne tik mūsų rajone.
G. Surplys replikavo, kad investuotojas gali būti nebūtinai užsienio kapitalo įmonė, bet tai gali būti ir besiplečianti stambesnė Šakių įmonė, kuri, tarkim, pasinaudos Europos Sąjungos investicijomis.
Svarbiausia reitingai?
Kritikos sulaukė ir Seimo nario pasiūlymas dėl Šakių kilstelėjimo reitinguose į aukštesnes pozicijas. G. Surplys atkreipė dėmesį, kad mokesčiai verslui, pavyzdžiui, verslo liudijimai ar žemės mokesčiai vieni didžiausių, tačiau į pasisakymą sureagavo ir D. Palukaitienė, ir meras Edgaras Pilypaitis, laikęsi pozicijos, kad ne reitingai svarbiausia.
„Mušti verslo liudijimų kainas tik tam, kad kiltume reitinge, nemanom, kad labai prasminga“, – sakė D. Palukaitienė, pridurdama, kad apskritai kai kurių sričių verslo liudijimai ypač iškraipo rinką.
„Dėl reitingų paaukoti, kad, tarkim, kažkurios srities verslo įmonės taps nekonkurencingos, nes su liudijimais galima padaryti pigiau, tai nežinau...“ – kalbėjo Šakių verslo ir informacijos centro vadovė.
Meras apskritai rėžė, kad Seimo nariui, kaip nevietiniam, gana sunku susiorientuoti. Kalbėdamas apie mokesčius meras pridūrė, kad reitingai ima bendrą koeficientą, o lengvatos, kurių mūsų rajone išties daug, reitinguose neatsispindi.
„Pirmiausiai reikėtų pasižiūrėti, iš ko konstruojami patys reitingai. Jeigu reitinguose mes labai žemus balus gaunam už tai, kad turim kaimiškų mokyklų tinklą ir jose nedaug vaikų, o ant vaikų padalinus bendrą plotą vienam mokiniui yra didelis plotas ir iš čia gaunam minusą. Tai prieš ką mes einam?“ – sakė E. Pilypaitis, įžvelgęs ir tai, kad „politinė rinkiminė retorika nesibaigusi kalbant apie tai, kad savivaldybė kažko nenori. Savivaldybė daug ko nori, bet ne viską gali“.
G. Surplys teigė, kad svarbiausia kalbėtis, tartis, ką daryti, ko galbūt atsisakyti.
Nori konkrečių klausimų sprendimo
Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės vadovas Petras Puskunigis sutiko, kad nuo politikos tikriausiai klube nepavyks atsiriboti, nors jis norėtų, jog jame būtų sprendžiami konkretūs klausimai.
„Yra labai gražių lozungų, labai daug išraiškingų kalbų, bet darbų šiek tiek mažiau. Norėtųs, kad būtų atvirkščiai“, – sakė žemdirbių atstovas, vylęsis, kad galbūt atsiras požiūris į gamybininką atsitraukiant nuo politikos, nes, jo nuomone, būtent nuoga politika be rezultato ir privedė, kad Šakiai baigia išsiskirstyti.
Jis kaip galimybę pritraukti investicijas mato ir išvystytą bei stiprų žemės ūkį, o štai griškabūdietė menininkė Eglė Tamulytė kėlė mintį apie mokslo ir inovacijų centrą, verslininkas Arūnas Tarnauskas kėlė klausimą ir dėl bendrojo plano, kuris artimiausiomis dienomis turėtų būti patvirtintas ir būtent į jame numatytus principus ir bus orientuojamasi artimiausius 10 metų.
„Nelabai gal galim įtakoti, bet kaip jį gerai suprasti, manau, pagalbos reikia. Kiek jis buvo pristatytas, Šakiai atrodo keistai ir mažai suprantamai. Laukai, arimai ir valstybė nelabai ką pas mus planuoja daryti“, – kalbėjo A. Tarnauskas.
G. Surplys sako, kad galbūt dar galima kažką pakeisti, nes mano, jog naujoji valdžia tikrai peržiūrės ankstesniosios sprendimus. Tad būtent bendrojo plano klausimams planuojama skirti ateinantį Šakių klubo susitikimą, kur būtų kalbama ir apie plėtros strategiją apskritai. Klubo susitikimus ketinama rengti kas ketvirtį, bet šiuo konkrečiu klausimu manoma, kad bus renkamasi greičiau, kad būtų galima pateikti vienokias ar kitokias korekcijas dabartinei valdžiai. Tiesa, Seimo narė Irena Haase sustikime dalyvauti pakviesta nebuvo, o daugelis dalyvių sveikino Seimo narį su iniciatyva suburti bendruomenę į Šakių klubą.
Arūnė iš Griškabūdžio:
