Baldų restauravimo srityje mėgėja save vadinanti Kristina Kriščiūnaitė pirmą kartą pati atnaujinti baldus pabandė prieš ketverius metus, o pastaruoju metu kaip reikiant kibo į darbus ir vieną po kito restauruoja garaže gulinčius stalus, kėdes, spinteles, neseniai užbaigė virtuvinį komplektą mamai. „Pačiam atsinaujinti baldus apsimoka 101 proc. Aišku, tam reikia noro, laiko, kruopštumo ir kantrybės, – sako pašnekovė. – Šiam darbui turi ateiti ir įkvėpimas. Kai man jis ateina, dirbu iki išnaktų.“

 

Dešimt metų Kristina dirbo Kelių policijoje, kol galiausiai didžiausias gyvenimo pomėgis – gėlės – virto jos darbu – moteris įkūrė gėlininkystės ūkį. Paklausta, ar dabartinis pomėgis – atnaujinti baldus – neturi tokių pat šansų, Kristina juokdamasi sako, kad jei pavyktų iš to uždirbti, gal ir pasvarstytų, tačiau baldų atnaujinimas rankomis reikalauja labai daug laiko ir darbo, o paprašytas mokestis už baldą užsakovui neatrodytų adekvatus. Kristina pasakoja visų šių darbų, kaip atnaujinti baldus, išmokusi pati – domėjosi, bandė, eksperimentavo.

„Esu ne kartą dažiusi sienas ar atlikusi kitus remonto darbus, tad baldų atnaujinimas man neatrodė kažkoks iššūkis. Tiesiog reikia pasidomėti medžiagomis – aš pati visą laiką domiuosi, vis išbandau ką nors nauja, nes smalsu. Taigi, imi, darai, eksperimentuoji. Dažniausiai viskas pavyksta, bet būna visaip, tenka ir perdaryti. Galiausiai ir baldas baldui nelygus“, – sako pašnekovė.

Paklausta, kas svarbiausia atnaujinant baldus, Kristina išvardija tris dalykus: geras baldo paruošimas, gruntavimas ir kantrybė. O norint, kad rezultatas išties džiugintų, būtina nepamiršti ir kruopštumo. Pasak moters, šiandien yra daugybė priemonių – tiek įrankių, tiek medžiagų atžvilgiu, tad atsinaujinti baldus gali kiekvienas to tikrai norintis.


Kristina Kriščūnaitė atvirauja, kad atėjus įkvėpimui ji baldų restauravimu gali užsiimti iki išnaktų. Asmeninio archyvo nuotr.

Baldai į Kristinos namus dažnai atkeliauja iš sendaikčių parduotuvių, esančių tiek užsienyje, tiek Lietuvoje, antram gyvenimui moteris yra prikėlusi ir tuos, kurie seniai tūno rūsyje niekam nereikalingi. Pirmas baldas, kurį Kristina ėmėsi restauruoti prieš keletą metų, buvo klasikinio stiliaus staliukas iš Danijos sendaikčių parduotuvės. Šiandien moters atnaujintų baldų sąraše – ir valgomojo stalas su kėdėmis, ir foteliai, ir virtuvinis komplektas, ir komodos bei spintelės. Visai neseniai Kristina baigė restauruoti seną, gerus tris dešimtmečius skaičiuojantį virtuvinį komplektą, kurio laikinai prisireikė jos mamai.

„Mamai kiek pašlubavusi sveikata, sunku laipioti iš antro aukšto į pirmą, sumanė įsirengti laikiną virtuvę antrame aukšte. Buvo toks senas virtuvinis komplektas, kuriam jau 30 ar daugiau metų, seniai ruošėmės jį išmesti, bet mama vis sakydavo, kad paliktume, gal dar prireiks. Ir prireikė. Dar prieš imantis jį tvarkyti, mama sakė: tu tik truputį pašveisk jo priekį ir bus gerai. Bet aš taip nemoku, jei jau darau, tai iki galo. Nebuvo lengva, buvo ir kantrybė trūkusi jį bešveičiant. Šveitimo darbus atlieku lauke – turiu elektrinį šlifuoklį, nes būna daug dulkių, o jau buvo šalta. Teko nušveisti gerą sluoksnį riebalo, tik paskui atradau laką. Galiausiai visą jį nušveičiau, padengiau gruntu, paskui dažiau, parinkusi norimas spalvas. Kai mama pamatė galutinį rezultatą, nutarė, kad virtuvė bus jau nebe laikina“, – pavykusio darbo džiaugsmu dalijasi pašnekovė.

Šiam virtuviniam komplektui atnaujinti prireikė dešimties dienų. Visoms reikalingoms medžiagoms, įskaitant rankenėles, Kristina išleido apie 100 eurų.

„Jei būtume pirkę naują komplektą, būtų kainavęs mažiausiai 1,5 tūkst. eurų“, – palygina moteris.

Pataria naudoti gruntą

Savo darbais Kristina pasidalija ir feisbuko grupėje „Prieš ir po“. Ten moteris dažnai sulaukia klausimų, kaip pavyko atnaujinti vieną ar kitą baldą. Sunkiausia dalis restauruojant baldus, pašnekovės teigimu, baldo paruošimas – nuvalymas (riebalų ir pan.) ir šveitimas. Tačiau ne mažiau svarbu, siekiant gero ir kokybiško rezultato, baldą padengti tinkamu gruntu.

„Jei paliksite riebalus, nebus gerai. Taigi visų pirma reikia nuriebalinti, nuvalyti, paskui nušveisti. Ir būtinai naudoti gruntą. Tiesa, naudojant gruntą net nebūtina idealiai nušveisti. Bet visada bent jau pašiaušiu, kad būtų geresnis sukibimas. Girdžiu iš žmonių, kad jiems tenka penkis kartus tepti dažų sluoksnį, jog tolygiai pasidengtų. Taip yra todėl, kad nenaudoja grunto. O gruntuojant užtenka iki trijų dažų sluoksnių, viskas puikiai pasidengia ir atrodo. Yra specialus gruntas slidiems, faneruotiems, klijuotiems paviršiams, padengi juo, tada ir dažai sukimba geriau, ir laiko geriau. Tarkime, faneruotus baldus užtenka nuvalyti, pašiaušti švitriniu popieriumi, būtinai padengti gruntu ir nudažyti. Stalviršius dar nulakuoju, kad nesibraižytų, nebijotų karščio, – pataria pašnekovė ir priduria: – Jei baldą gerai paruoši – ir dažyti jį lengva, ir rezultatas garantuotas.“

Daugelis Kristinos namuose esančių baldų turi tam tikrus ornamentus, išlinkimus. Moteris sako, kad būtent tokie baldai jai labai patinka, stilių ji per daug neskirstanti, pernelyg senovinių nemėgstanti, o balina juos dėl labai paprastos priežasties – nepatinka ruda medžio spalva.

„Feisbuko grupėje pasidalijusi savo darbais kartais sulaukiu komentarų – žmonės ima „bausti“, kaip šitaip su medžiu elgiuosi, kad tokį medį uždažiau ir pan. Man patinka gyvas medis, jo raštas, tekstūra, bet niekada nemėgau tos rudos spalvos, todėl tokius baldus ir perdarau. Gražu išlaikyti medį, bet man jis turi būti ar užaliejuotas, ar užvaškuotas, ar išbalintas. Kad ir dirbtinė ta spalva, bet tik ne ta ruda. Ypač tie seni baldai – jie visi natūralios medžio spalvos, lakuoti, su laiku ta spalva dar šiek tiek patamsėja. Kai tvarkai tokius baldus, medį pabalini, bet visos medžio rievės, viskas išlieka. Labai lengvi pokyčiai išgaunami dirbant su dekoratyviniais vaškais ir aliejais, kuriuos servetėle pakanka įtrinti į medieną – pasikeičia medžio spalva, bet išlieka rašto struktūra. Šių priemonių, specialiai skirtų baldų paviršiams vidaus aplinkoje, yra visokių spalvų ir jos parduodamos mažais kiekiais“, – pasakoja Kristina.

Kristina dalijasi, kad ne visus baldus visada pavyksta greitai ir sklandžiai restauruoti.

„Vargau restauruodama tokį iš sendaikčių parduotuvės Lietuvoje pirktą staliuką. Atrodė, kad ant jo kažkas būtų užpylęs kibirą lako. Nėjo nušveisti, nors užsimušk. Norėjau jį išaliejuoti, išbalinti, kad neliktų tos bjaurios rudos spalvos, bet liktų medžio rievės raštas. Deja, nepavyko man jo tinkamai nušveisti, nors išbandžiau visas įmanomas priemones. Vargais negalais tai padariau, bet mechaniškai pažeidžiau paviršių, nes jau ne šveičiau, o grandžiau. Beje, kalbant apie šveitimą, yra ir lakų tirpiklių, kas nenori ar neturi galimybės šveisti, gali naudoti juos – užtepi, palauki, paskui su grandikliu nuimi. Aš dažniausiai naudoju elektrinį šlifuoklį, esu moteris prie ūkio, turiu visokių tų įrankių, – juokdamasi sako pašnekovė ir aiškina: – Jei norite tik dažyti, tiek šveisti nereikia, bet, dengiant dekoratyviniu vašku, aliejumi, reikia nušveisti iki „gyvo“ medžio. Rankiniu būdu užima daug laiko ir reikalauja kantrybės, tačiau rezultatai nudžiugina, o išlaidos – nedidelės.“

Savo restauruojamus baldus Kristina dažo bekvapiais dažais, moters teigimu, tokiu atveju galima drąsiai dažyti ir kambaryje, jie nesmirdi, greitai džiūsta.

„Spalvas maišausi pati, retai kada perku sumaišytas, nes ir ganėtinai brangiai išeina jas maišyti. Kartais tų dažų reikia labai nedaug, tik kokioms durelėms nudažyti, tai po tiek net nemaišo. Svarbiausia – nebijoti eksperimentuoti“, – drąsina pašnekovė.

Kai kurie mano, kad atnaujintas baldas niekada neatstos naujo, originalaus. Paklausta, ką pati mano, Kristina iš dalies sutinka su šia nuomone, tačiau priduria, kad, jei tinkamai atnaujini baldą, jis atrodo taip pat, kaip tas naujas parduotuvės stende.

„Atnaujinau turimą stalą su kėdėmis, draugai klausė, kur pirkau. Ir pačią gautas rezultatas maloniai nustebino. Kitas dalykas, jei kalbame apie tuos senovinius baldus, jie tikrai yra kitokie – jų išlenkimai, medžio išdirbimas – jis toks plonytis. Bet jie atitinkamai ir kainuoja. Kai negali sau leisti, gali atnaujinti tai, ką turi“, – sako Kristina.

Pašnekovė pasidalijo ir naujausiu savo projektu – baigė atnaujinti senovinį baldą, kuriam išbandė paauksavimo techniką.

„Naudojau auksavimo pastą, skirtą specialiai baldiniams paviršiams. Visas procesas – preciziškai tapyti ant baldo plonu teptuku. Galite tepti tiek, kiek patiems norisi to aukso ryškumo, – sako Kristina. – Beje, metalines detales labai puikiai nuvalo citrina, pašalina per laiką susikaupusius nešvarumus ir oksidaciją. Aišku, nebūna tas daiktas kaip naujas, bet poveikis geresnis, nei valyti kokia buitine chemija.“

Indrė Pepcevičiūtė

15 min