baneris leidinys

urna Gedvilos nuotr
Covid-19 pakeitė ir laidotuves – jos kuklesnės, vis daugiau velionių kremuojama, tačiau dėl didelio mirtingumo tenka palaukti ir eilėse. Ž. Gedvilos nuotr.

Lina POŠKEVIČIŪTĖ

Koronavirusas ir karantinas iš esmės keičia atsisveikinimą su į amžinąjį poilsį iškeliavusiais žmonėmis: trumpėja šarvojimo laikas, atsisveikinimo ceremonijoje gali dalyvauti ne daugiau 10 žmonių. Mišios už artimuosius vyksta tuščioje bažnyčioje. Deja, bet tai realybė. Pasak kalbintų ritualines paslaugas rajone teikiančių dviejų įmonių atstovų, nors ir augant netekčių skaičiui, šiuo metu laidojimui eilių nėra.
 
Trumpėja šarvojimo laikas

UAB „Šakių laidotuvių namai“ direktorė Aurelija Grinkevičienė sako, kad mirčių skaičius rajone auga, tai atsispindi ir oficialioje statistikoje: liepą mirė 34, lapkritį – 57, gruodį – 71 rajono gyventojas. Tiesa, kur artimuosius šarvoti, žmonės pasirenka, kreipiasi ne tik į rajono ritualines paslaugas teikiančias įmones, bet mirusiuosius išsiveža į Jurbarką, Vilnių. Todėl gruodį „Šakių laidotuvių namai“ šarvojo 31 žmogų, 30 proc. (11 žmonių) mirė nuo koronaviruso. Pašnekovė patikino, kad palaikų kremacijai gruodžio mėnesį eilėje teko laukti net devynias paras. Nors šiuo metu laidojimo namuose eilių nėra, pasak pašnekovės, situacija gali greitai pasikeisti.

Pasak A. Grinkevičienės, laidojant nuo koronaviruso mirusius žmones, laikomasi Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijų, pagal kurias mirusiojo palaikai talpinami į nepralaidų skysčiams plastikinį maišą, kuris yra nudezinfekuojamas dezinfekciniais tirpalais, vėliau dedama dar į vieną maišą, uždaromas karstas. A. Grinkevičienė patikino, kad yra leidžiama, jei artimieji nori, nuo koronaviruso mirusį žmogų pasišarvoti salėje, tik palaikai šarvojami uždarame karste.

„Dažnai artimieji pageidauja įdėti į karstą drabužius mirusiajam, kuriuos uždedam tiesiog ant velionio. Ir kitą reikalingą atributiką (rožančių, nosinaitę) įdedam“, – sako laidojimo namų direktorė.

„Anksčiau laidotuvės vykdavo tris paras, kad žmogus susitaikytų su netektimi. Pirmą dieną užgriūdavo organizaciniai rūpesčiai, antrą vakarą vykdavo giedojimai, artimasis galėdavo jį paskirti atsisveikinimui, trečią dieną vykdavo laidotuvės. Vėliau sutrumpėjo šarvojimas iki vieno vakaro, kitą dieną artimąjį palaidodavo. Dabar jau neatsimenu, kad šarvotų du vakarus“, – apie besikeičiančias laidojimo tradicijas pasakoja A. Grinkevičienė.

Anot jos, laidojimo namuose yra didelė šarvojimo salė, kurioje žmonės gali atsisėsti dideliais atstumais, po laidojimo šarvojimo salė bei kitos patalpos nuolat dezinfekuojamos. Įstaigos vadovė neslepia: ypač atsargumo priemonių tenka imtis atsiimant mirusius nuo Covid-19, autokatafalko darbuotojai vyksta su pilna apsaugos apranga, vėliau dezinfekuojami automobiliai, morgo patalpos.

Anot A. Grinkevičienės, nežiūrint sutrumpėjusių laidojimo apeigų, gėlių gedintieji užsako, tik šiek tiek mažiau.

„Ypač vyresni žmonės prašo dar ir vainikų pagaminti. Tačiau žmonės šiuo metu bijo eiti į laidotuves, todėl jei negali atvykti iš toliau ar yra užsienyje, užsako gėlių puokštę, darbuotojai nuneša prie velionio. Nufotografuojam, išrašom sąskaitą, nusiunčiam“, – komentavo A. Grinkevičienė.

Paslaugos nuotoliniu būdu

Laidojimo namų „Tyla“ vadovė Laura Kazlauskienė neslėpė, kad praėjusių metų pabaigoje dirbo kone ištisomis paromis, taip išaugo darbo krūvis. Tik šiuo metu šiek tiek ramesnis laikotarpis.

„Man asmeniškai šis etapas yra labai baisus, žiūrint iš žmogiškos pusės. Jau nuo kovido miręs palaidojamas... kaip šuniukas. Žmonės laidojami tiesiog maišuose...“ – sako L. Kazlauskienė.

Pasak pašnekovės, nuo Covid-19 viruso mirę asmenys įprastai kremuojami, tačiau pasitaiko atvejų, kai artimieji nori su velioniu atsisveikinti tradiciniu būdu. Tuomet velionis šarvojamas vos dvi valandas, o prie karsto gedi artimiausi velionio šeimos nariai.

„Visuomet paklausiu artimųjų, kremuojant velionį, ar nori, kad būtų dedami velionio drabužiai. Teko sulaukti ir tokio atsakymo, kad žmogus gimė nuogas, nuogas ir turi išeiti. Jie neleido aprengti kūno. Vis tiek užklojom tokią paklodėlę...“ – pasakojo laidojimo paslaugas teikiančios įmonės vadovė.

Anot jos, šiuo metu palaikų kremacijai eilėje tenka laukti maždaug šešias dienas. Tačiau šarvojimui eilių nėra. L. Kazlauskienė patikino, kad šiuo metu įstaigoje stovi viena urna su mirusio žmogaus kremuotais palaikais, artimieji palaidoti negali, kadangi patys serga koronavirusu ar izoliuojasi. Todėl visus laidotuvių klausimus tenka spręsti nuotoliniu būdu.

„Velionį aprengėm, kremavom, ceremoniją nufotografavau, parodžiau artimiesiems. Laukiam, kada vienas iš artimųjų galės atvykti ir spręs, ką daryti su urna. Galbūt teks vieną urną laikyti iki vasaros, artimieji laukia, kol praeis pandemija“, – pasakoja pašnekovė.

Ji pastebi, kad žmonės bijo važiuoti į laidotuves, sako buvę atvejų, kuomet išnešant urną teko ir darbuotojams laikyti gėlių žiedus, o artimųjų buvo vos keturi.

„Žmonės kreipiasi į mus baimės pilnomis akimis. Nors gal dar šimtą metų gyvens, bet teiraujasi, kaip reikės laidoti artimą žmogų“, – sako pašnekovė.

„Tylos“ vadovė pasakojo, kad kartais laidojimo ceremonijoje dalyvauja ir kunigas, kuris pagal artimųjų pageidavimą išlydi velionį iš šarvojimo salės arba pasitinka jau kapinėse.

Pamaldos tuščiose bažnyčiose

Šakių dekanato dekanas, kanauninkas Donatas Jasulaitis sako, kad Kudirkos Naumiestyje nepastebi išaugusio poreikio religinėms apeigoms už mirusiuosius. 2019 metais parapijoje vyko trejomis laidotuvėmis daugiau nei užpernai, pernai palaidoti du parapijiečiai, mirę nuo Covid-19.

Teiraujamės, ar greitos laidotuvės nenaikina senųjų tradicijų – mirusįjį pagarbiai palydėti į amžinybę, išgedėti. Anot dekano, šita ypatinga pandeminė situacija laidotuvių tradicijų nepakeis, jos sugrįš po karantino, tik šiek tiek keičiasi nusistovėjusi tvarka. Dvasininkas akcentavo, kad kunigams nerekomenduojama eiti į sales, kur vyksta pagrabas, o laidojimo apeigas atlikti tik kapinėse.

„Jei artimasis mirė nuo Covid-19 ligos, manyčiau, kad nereiktų sėdėti ir žiūrėti į karsto dangtį šarvojimo salėje. Juk brangaus žmogaus veido nematai. Tas pats yra žiūrėti jau į kapo kauburėlį. Saugiau būtų, jei artimieji susirinktų tik prie kapo duobės“, – kalba dvasininkas.

Anot dekano, karstas su velionio palaikais į bažnyčią nenešamas, Lietuvos vyskupų konferencija nerekomenduoja nešti ir urnos su pelenais – dėl didesnio žmonių susibūrimo grėsmės bažnyčioje.

„Bažnyčia taiko katalikiškąjį palaidojimą, pagerbdama mirusįjį malda bei susikaupimu, be abejo, ir guosdama gyvuosius. Tai šv. Mišios, kurių apeigos išlieka tos pačios, tik jose dalyvauti gali po 1–2 šeimos narius“, – sako pašnekovas.

Neliko ir gedulingų pietų, kurie taip pat yra laidotuvių apeigų dalis.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Prenumeruok E-laikraštį!

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

   

musu_laikas
 
 

 


Paskutinės naujienos


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos