Lietuvoje gyventojai kasmet pastebi užsilikusius žiemai, žiemoti į šiltesnius kraštus neišskridusius paukščius. Vieną iš jų – Keturnaujienos (Sintautų sen.) kaime pastebėtas ir dabar lauko virtuvėje gyventojos priglaustas gandras. „Nieko stebėtino“, – tvirtina Panemunių regioninio parko atstovas.

Kaip pasakojo Keturnaujienos kaimo gyventoja, bendruomenės centro pirmininkė Birutė Ūsienė, gandras kaime užsiliko nuo vasaros, kai bandęs skraidyti jauniklis atsitrenkė į laidus. B. Ūsienė sako, kad galbūt paukštis tada susižeidė, todėl ir neišskrido.

Visą rudenį paukštis vaikščiojo po kaimą, o atšalus orams, pasnigus, B. Ūsienė paprašė kaimo gyventojo, kad šis paukštį pagautų. Šiuo metu jis gyvena moters lauko virtuvėje. Anot pašnekovės, iš pradžių svečią maitino kepenimis, vėliau nupirkusi ir dabar duoda žuvies, nuolat įpila vandens.

„Paukštis tupi dėžėje, pridėtoje maišų. Kaip suprantu, dabar čia jo lizdas. Jis nuolat čia ant vienos kojos stovi. Kai atnešu strimelių, jis prieina, laimingas palesa ir vėl stovi“, – apie tokį netikėtą svečią pasakoja B. Ūsienė ir priduria, kad naują namų gyventoją pavadino Benu, nors sako nežinanti, gal tai gandro patelė.

Pašnekovė nuogąstauja: jei užeis šalčiai, kur paukštį reikės dėti. Sako per asmeninius rūpesčius dėl priglausto gandro kol kas neskambinusi į jokias tarnybas. Moteris žada paukštį prižiūrėti iki pavasario, atšilus išleis į lauką.

Panemunių regioninio parko direktorius Mindaugas Janušonis patvirtino, kad kiekvienais metais būna dėl įvairių priežasčių neišskridusių į šiltesnes šalis paukščių ir gamtosaugininkams ši problema yra žinoma, tačiau gandrai lieka nedažnai, o likusios žiemoti gulbės jau nieko nestebina.

„Gal šis gandras nuo vasaros jau buvo žmonių maitintas ar globojamas? Kiekvienais metais pasitaiko tokių, kuriems tos sąlygos buvo dirbtinai sudarytos labai geros ir jie gal patingi išskristi“, – svarstė pašnekovas, aiškinęs, kad dažnai paukščiai tampa lapių aukomis.

Pasak M. Janušonio, neišskridusiais paukščiais turėtų rūpintis Gyvūnų globėjų asociacija, pašnekovas pasidalino patirtimi, kad minėta įstaiga gandrų nenori rinkti.

„Galbūt nereiktų žmonėms pernelyg kištis į gamtą, kiekvieną varną nešti ir globoti. Šiemet į direkciją atnešė automobilio partrenktą suopį, kurį mes išgabenome į Gyvūnų globėjų asociaciją. Gaila, kad nesulaukėme atsakymo apie paukščio likimą“, – paukščio gelbėjimo atveju pasidalino pašnekovas pridurdamas, kad yra problema – trūksta tarnybų, kurios pasirūpintų sužeistais laukiniais gyvūnais.

Anot jo, žmonės neturėtų imti globoti medžiojamųjų gyvūnų – ypač stirnų jauniklių, žala gyvūnui ir gamtai padaroma pasiimant jį į namus, už tai gresia atsakomybė.

„Dauguma žmonių užaugintų laukinių gyvūnų gamtai yra prarasti, jie labai sunkiai prisitaiko gyventi laisvėje. Todėl daugelis išleistų į gamtą žūsta jau pirmosiomis dienomis“, – aiškina pašnekovas.

Anot jo, jei snieguotą žiemą žmogus gandrą priglaudė, nei jie, nei aplinkosaugininkai iš to kriminalo nedaro, tačiau perspėja – laukinius gyvūnus iš gamtos imti draudžiama.

„Greičiausiai tas gandras peržiemavos pas tą žmogų, bet ar pavasarį paukštis mokės toliau gyventi, ieškoti maisto? Čia didelis klausimas“, – įsitikinęs M. Janušonis.