Pirmadienį įvyko antrasis taip vadinamas Šakių lyderių klubo susitikimas, kuriame Seimo narys Giedrius Surplys pakvietė dalyvauti ir Aplinkos ministrą Simoną Gentvilą. Didžioji dalis susitikimo skirta Bendrojo plano aptarimui, kuriame Šakiai atrodo lyg balta dėmė, nors ministras ramino, kad į tai nereikėtų žiūrėti kaip į pačią didžiausią grėsmę.

Dar pirmojo klubo susitikimo gruodžio viduryje metu išryškėjo, kad yra poreikis išsamiau pakalbėti apie Bendrąjį planą, kuris nustato teritorijos vystymo kryptis bei prioritetus, tačiau jame Šakiai, kaip sakė pats G. Surplys, it paskenduolė prie Nemuno ar vienišas pakeleivis. Visgi Aplinkos ministras S. Gentvilas pripažino, kad keisti jau vargiai ką nors galima, nes dešimtmetį rengtas dokumentas jau visiškai baigiamajame etape prieš pat tvirtinimą.

„Principinė schema Seime buvo, ar leisti regionams tarpusavy konkuruoti, ar sudaryti regionines sąlygas, tai iš esmės pasirinktas regioniškumas. Jei statomas vienas traukos objektas, tai visas regionas susitartų, o ne kiekviena savivaldybė bandytų prisitraukti tą objektą, kad būtų regionišku principu apsispręsta“, – sakė S. Gentvilas, pripažinęs, kad Šakių prioritetinė veikla yra žemės ūkis, nors minėjo, kad sąlygos neužkertamos ir kitiems dalykams, visgi projektus skirstant regiono mastu pirmiausiai bus žiūrima į krašto stiprybes.

Nors mėnesį pareigose esantis ministras negalėjo pasakyti, kiek konkrečiai įvairių siūlymų buvo gauta iš Šakių, tačiau iš viso jų būta 1 tūkst. 100. Į dalį jų buvo atsižvelgta, dalis motyvuotai atmesti.

Susitikime dalyvavęs rajono meras Edgaras Pilypaitis prisiminė, kad plano pristatymo procesas ilgas, buvo pateiktas įvairiais formatais, diskutuota net Kidulių dvare, tačiau jei procese, anot mero, į pastabas buvo reaguota, tai galutiniam rezultate tai neatsispindėjo.

„Kartu su Jurbarko bei Tauragės merais buvom sutarę, kad vienas iš esminių elementų, turėsiančių, dabar jau galima sakyti turėjusių atsirasti, Bendrajame plane, tai būtų Pilviškiai–Tauragė geležinkelio atšakos atsiradimas“, – sakė meras, pabrėžęs, kad ministerijos atsakyme buvo konstatuota, kad šios atšakos šiame etape atsakoma visai.

Tiesa, po susitikimo ministras žadėjo dėl šio aspekto pasidomėti.

Pasigendama ir Nemuno, kaip transporto šakos.

„Jeigu ji ir būtų kažkur Kaunas–Klaipėda su stotele Jurbarke, tai Šakių tikrai nelabai tenkintų. Mes tai buvome išsakę ne tik Bendrojo plano rengėjams, bet ir Vyriausybėje surengtame Nemuno atšakos transportizavimo klausime“, – priminė E. Pilypaitis.

Jis svarstė, kad galbūt reikėtų žiūrėti konkretų projektą, kurio įgyvendinimui Bendrajame plane esantys sprendiniai užkirstų kelią, tačiau kol kas konkrečių projektų ir kreipimųsi nėra.

Tiesa, it balta dėmė Šakiai yra ir kultūros aspektu. Meras kalbėjo, kad, kultūros indeksą lyginant su kitų savivaldybių, Šakiai turi daug infrastruktūros, tačiau nors išteklių daug, negaunamas grįžtamasis rezultatas. O kaip tai turėtų atsispindėti Bendrajame plane, niekas pasakyti negalėjo.

Tačiau S. Gentvilas kalbėjo, kad nepaisant to, jog Šakiai „truputėlį baltai palikti“, jis  nesutinka, jog dėl to ši savivaldybė yra pasmerkta. Esą nereikėtų baimintis ir verslui, nes pažangūs regionai visuomet bus palaikomi, nesvarbu, jei kažkuris prioritetas esą ir nebus numatytas Bendrajame plane, pabrėžė ir vietinės lyderystės svarbą.

Už galimybę dalyvauti įdomiame forume dėkojęs verslininkas Arūnas Tarnauskas pastebėjo, kad susitikimo metu skamba gana daug optimizmo, nors Šakiai plane išskirtinai balta skylė. Jis teigė, kad jeigu žemėlapyje ir sunkiau perteikti tam tikrus dalykus, tai turėtų būti lengviau aprašyti, tačiau sąvokos, A. Tarnausko pastebėjimu, irgi vartotos keistokai.

„Šakių rajonas sutampytas tarp Marijampolės ir Kauno ir pateikiamas kaip Marijampolės apskrities sudėtinė dalis“, – kalbėjo jis ir atkreipė dėmesį, kad, pavyzdžiui, jeigu vystom turizmą, turi būti tęstinumas, nes į kultūros objektus investuota išties daug.

Verslininkas atkreipė dėmesį ir į Valstybės rūpestį pasienio regionu, kuris toli gražu nepakankamas. Ekonominio intereso, jo manymu, pasienio miesteliuose irgi nėra.

„Žmonės, kaip ir žuvys, migruoja į geresnius vandenis“, – vaizdžiai kalbėjo A. Tarnauskas, kėlęs retorinį pastebėjimą, kad jeigu nebus žmonių, tai nebus kaip išlaikyti ir paties pasienio.

Štai diskusijoje dalyvavęs Ričardas Lekavičius sakė: „Turbūt Europos Sąjunga turi Šakių rajone vienintelį žvyrkelį Kudirkos Naumiestis–Slavikai–Sudargas, gal būtų galimybė įtraukti ir jį išasfaltuoti ne bendra, o išskirtine tvarka.“ Tačiau buvo patikslinta, kad kelias priklauso direkcijai, o Bendrasis planas apskritai apima tik magistralinius susisiekimo koridorius.

Susitikimo dalyviai kalbėjo ne tik apie Bendrąjį planą, bet ir kėlė kitus aplinkosauginius klausimus, pavyzdžiui, dėl gręžinių įteisinimo, nuskambėjo ir klausimas dėl hidroelektrinių vizijos, mat tokia seniai numatyta Kudirkos Naumiestyje, tačiau apie hidroenergetiką S. Gentvilas turėjo savo nuomonę.

„Žvelgiant iš aplinkosauginė pusės – taip, tai atsinaujinanti energija, bet pasekmės irgi yra įvairialypės žuvų migracijai, nuosėdoms, sedimentacijai, o tos energijos nėra daug. Yra žymiai efektyvesnių dalykų, kurie nesukelia poveikio gamtai. Tikrai be optimizmo kalbu, tai komplikuota sritis Lietuvoje“, – sakė ministras.

Keltas ir ne vienas klausimas, susijęs su žemės ūkiu, tačiau viliamasi turėti atskirą susitikimą su žemės ūkio ministru, o kitame lyderių klubo susitikime planuojama kalbėti apie turizmą, aptarti su šia sritimi susijusius klausimus nei problemas.