Tarėsi, kaip pažaboti žvyrkelių prižiūrėtojus

staugaitis a
Anot savivaldybės Ūkio, architektūros ir investicijų skyriaus vedėjo pavaduotojo Aurimo Staugaičio, prieš perkant žvyrkelių profiliavimo ir žvyravimo darbus, reikia tiksliai apsispręsti, kaip ir kokias paslaugas turi suteikti konkurse dalyvausiantys tiekėjai. D. Pavalkio nuotr.

Rita PLAUŠINAITYTĖ-ŠERKŠNIENĖ

Praėjo dveji metai, kai savivaldybė su keturiais rangovais buvo susitarusi dėl žvyrkelių profiliavimo ir žvyravimo. Atėjo metas darbus pirkti iš naujo, tačiau šį kartą sutartis galvojama sudaryti kitaip – bus siekiama, kad dėl rangovų nekompetencijos ar vangumo nenukentėtų rajono savivaldybės priežiūroje esantys žvyrkeliai.

Apie tai, kaip reikėtų su rangovais sudaryti naujas sutartis dėl žvyrkelių priežiūros ateinantiems dvejiems metams ar ilgesniam laikui, pastarojo seniūnų pasitarimo metu tarėsi savivaldybės Ūkio, architektūros ir investicijų skyriaus specialistai ir seniūnai. Pavyzdžiui, pernai Slavikų ar Lekėčių seniūnijose žvyrkelių priežiūros darbai itin vėlavo.  Seniūnai neslėpė fakto, kad rangovai visada atranda įvairiausių argumentų, kodėl negali laiku ir kokybiškai atlikti žvyrkelio profiliavimo darbų – tai technika sugedo, tai dirba kitur, tai netinkamos oro sąlygos tiems darbams atlikti. Pastaruosius dvejus metus rajone darbavosi keturios rangovų įmonės: dviejų ūkininkų ūkiai, MB „Kelių priežiūra“ ir UAB „Hidrokesta“.

„Dabar galvojam, kad reiktų pagrupuoti seniūnijas į keturias grupes pagal vietovę ir tik tada skelbtume pirkimus. Galbūt taip išvengtume ne visai kokybiškai dirbančių, nepatikimų tiekėjų. Galbūt panemunės seniūnijoms galėtų būti vienas tiekėjas, Šakiai aptarnaujami kito tiekėjo, galbūt kartu su Slavikais, ir t.t. Padalyti į keturias grupes seniūnijas vertėtų tam, kad ateitų stipresni tiekėjai, kurie darbus atlieka kokybiškiau“, – svarstė Ūkio, architektūros ir investicijų skyriaus vedėjo pavaduotojas Aurimas Staugaitis.

Anot specialisto, sunkiau sekėsi seniūnijoms, kuriose atliko darbus smulkesni tiekėjai – seniūnai tuo nuolat skundėsi savivaldybėje, o tai ir yra priežastis keisti pirkimo sąlygas.

„Pavasarinis greideriavimas įvyko tik birželio pabaigoje, o tada jau viskas apleista ir nėra naudos praktiškai iš jo. Taip neturėtų būti. Pradėdavau tartis kovo pradžioje dėl darbo atlikimo, o atvažiuodavo tik birželį. Jeigu nebūtume patys ar vietos ūkininkai tvarkę tų kelių, tai neitų įvažiuot“, – aiškino situaciją Lekėčių seniūnas Ričardas Krikštolaitis.

Pasitarimo metu seniūnai turėjo siūlyti, ką įtraukti į pirkimus, tad atsirado pasiūlymų, jog reikėtų įsitraukti ir techninę darbų priežiūrą, kad atsirastų kontroliuojanti įmonė. Lig šiol tai darė seniūnai, tačiau savivaldybės administracijos direktorių Dainių Grincevičių pasiekė skundai, kad kai kur seniūnai prastai atlieka šią pareigą, o galbūt tiesiog neturi tam kompetencijos, nes jie paklausti atsako, jog rangovų įmonės dirba gerai. Taip pat kažkas turi sužiūrėti, jog žvyrkeliuose rangovai atliktų visus darbus, nes dabar, anot rajono mero Edgaro Pilypaičio, kai kurie keliai pasidarę „it loviai“, nes šonuose susikaupęs žvyras, nenubėga vanduo, tad kelio būklė dėl to tik prastėja. Pasak A. Staugaičio, jeigu tokie dalykai yra, vadinasi, rangovai nepadaro savo darbo – techninės specifikacijos neįgyvendina tiekėjai, nes, pirmą kartą sezone profiliuojant kelią, reikia nuimti kraštus. Lukšių seniūnas Vidas Cikana aiškino, kad jau porą metų kartu su ūkininkais pats praktikavo tą technologiją, kad kraštai būtų nuimti, tačiau čia atsiranda kita problema – brangiai kainuoja grunto nuvežimas, tad į pirkimus jis rekomendavo įtraukti ir šią paslaugą.

Anot savivaldybės Ūkio, architektūros ir investicijų skyriaus vedėjo Arvydo Šlėderio, šįkart organizuojant žvyrkelių priežiūros darbų viešuosius pirkimus reikia griežtai apibrėžti ir tiksliai ištransliuoti būsimiems rangovams, ko iš jų tikimasi, kokie darbai ir kada turi būti atlikti. Taip bus suvaržyta darbų tiekėjų laisvė manipuliuoti įvairiomis aplinkybėmis ir išsisukinėti nuo darbų atlikimo. Kol kas savivaldybė dar nėra paskelbusi pirkimo šiems darbams atlikti, nes seniūnai dar skaičiuoja poreikį, tačiau žadama tai padaryti kuo anksčiau, kad kelių priežiūra, atėjus pavasariui, nestrigtų.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Miškasodis: kiek tai prasminga ir reikalinga?

klausimelis 04 23Rimas iš Gelgaudiškio:

Nemažai esu medžių per gyvenimą pasodinęs, nors ne miškininkystėje dirbu. Esu gelgaudiškietis, todėl rūpi Gelgaudiškio miško likimas. Mačiau, kaip žūsta miškas. Bet toks gyvenimas. Mums gal ir atrodė, kad reikėjo anksčiau sergančius medžius pjauti. Faktas, kad yra išnykę didžiuliai miško plotai, bet tam yra specialistai. Nuomonės gelgaudiškiečių išsiskyrė: vieni šaukia, kodėl mišką išpjovė, bet jau miškas buvo miręs. 

klausimelis 04 23 2

Danutė iš Gelgaudiškio:

Džiaugiuosi, kad vyko miškasodžio akcija. Nesu anksčiau dalyvavusi ir medžių ne itin daug pasodinusi. Dėl miškų kirtimo išties daug nuomonių, yra prieštaraujančių plyniems miško kirtimams. Manau, jeigu jau medžius kokios kirvarpos graužia, būtina šalinti, bet po to reikia ir atsodinti. Dalyvavau, nes man rūpi, kad vaikai ir proanūkiai turėtų kur žemuogių ar grybų pasirinkti, augtų kuo sveikesnėje aplinkoje.


BlueYellow-baneris
 
TKV sakiai350
sms
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.