Šakietės, Vilniaus universiteto pirmo kurso studentės Agnė Kereišiūtė ir Goda Endzelytė pandemijos suteiktą laisvą laiką nutarė panaudoti ne tik sau – jos prisideda prie saugesnės Lietuvos kūrimo. Šios pilietiškos studentės jau daugiau kaip dvi savaites savanoriauja Šakiuose veikiančiame vakcinavimo centre.

 

Agnė ir Goda savanoriška veikla užsiima jau ne pirmą kartą. Merginos turi šioje srityje sukauptą nemažą bagažą žinių, yra savanoriavusios Šakių atvirame jaunimo centre, vaikų dienos centre „Šypsenos“ bei viešosios bibliotekos rengtose vaikų stovyklose.

Savanoriai, padedantys savo miestui ir valstybei, kai pagalba itin reikalinga, yra didelė jėga. Agnė ir Goda vakcinavimo centre turi savo pareigas: matuoja temperatūrą, padeda užpildyti anketas, dezinfekuoja kėdes bei rašymo priemones, suteikia reikalingą informaciją apie vakcinavimo tvarką. Kai yra poreikis, savanorė Goda pagelbsti atsiliepinėdama į žmonių, norinčių pasiskiepyti, skambučius Šakių poliklinikos registratūroje, užregistruoja juos skiepams arba nukreipia žmones ten, kur jie galėtų gauti daugiau reikiamos informacijos.

„Gana netikėtai pamačiau skelbimą Atviro jaunimo centro „Facebook“ puslapyje, kad ieškomi savanoriai, iš pradžių suabejojau, ar pajėgsiu, ar nenukentės mano studijos. Tačiau nusprendžiau pabandyti, pasinaudoti galimybe, nes rutina, studijos nuotoliniu būdu tikrai labai išvargina, o taip norisi save realizuoti...“ – paklausta, kaip sugalvojo savanoriauti, sako studentė Agnė.

„Aš nė kiek neabejojau, man iš karto buvo smalsu, kaip galėsiu prisidėti prie viso proceso, džiaugiausi gavusi tokią galimybę. Galbūt šiek tiek neramino tai, kad teks bendrauti su daugybe žmonių, bus nemažai kontakto pandemijos metu. Tačiau stengiamės kuo daugiau apsaugoti ne tik kitus, bet ir save, tad praėjus vos kelioms dienoms šis nerimas pamažu slopo“, – priduria savanorė Goda.

Už savanorystę studentės jokio atlygio nesitiki, joms džiaugsmą teikia žmonių akys, spindinčios viltimi, jog rytojus bus ramesnis, o didžiausias užmokestis – patirtis.

„Man patinka padėti žmonėms, todėl jaučiuosi užsiimanti labai prasminga veikla, kuri sukelia džiaugsmą. Manau, visa tai ir yra savanorystės esmė“, – sako Goda.

„Išmokome šiek tiek medicininių terminų, – juokauja merginos, padedančios medikams savanorišku darbu, – žinoma, daug sužinojome apie vakcinas, žmonių požiūrį į susiklosčiusią situaciją, patobulėjome komunikacijos srityje, išsiugdėme didžiulę kantrybę bei gebėjimą priimti kitą žmogų su meile ir švelnumu.“

Pasak Šakių atviro jaunimo centro darbuotojos Juditos Ambrasienės, savanoriu norintis tapti žmogus turi būti aktyvus, komunikabilus, prisitaikantis prie įvairių situacijų.

„Žinoma, svarbiausia noras, motyvacija, nes tik tada galima viską išmokti, įveikti savo baimes ir atrasti stipriąsias puses“, – sako ji.

Anot savanorių, labiausiai padedanti savybė yra žingeidumas, nes jeigu savanoris turės aistros ir ryžto pažinti kažką naujo, tada viskas bus įmanoma ir jis drauge su organizacija pasieks puikių rezultatų.

Studentės rekomenduoja savanoriauti visiems, kurie trokšta įgauti praktinių įgūdžių, naujos patirties, išlavinti bendravimo įgūdžius, praplėsti akiratį ar tiesiog nori pabėgti nuo rutinos.

„Mano nuomone, savanorystė be galo naudingas dalykas – tai būdas save realizuoti, išbandyti įvairiose situacijose. Manau, kiekvienas žmogus nors kartą gyvenime turėtų pabandyti atlikti širdžiai mielą savanorišką veiklą, pajausti, koks tai reikšmingas dalykas, praversiąs tolimesniame gyvenime“, – teigia pašnekovė Goda.

Raminta Majauskaitė