Praėjusios savaitės viduryje netoli Žemosios Panemunės esančiame vandens telkinyje pamatytas vaizdas gyventojus šokiravo – į dumblą įklimpęs ir nuskendęs stirninas. Jie sunerimę ir dėl paties telkinio, kurio vanduo yra nuleistas, baiminamasi, kad į tokius dumblo spąstus nepatektų vaikai, be to, žūsta čia esančios žuvys. Vandens telkinio savininkas aiškina, kad vanduo išsiurbtas, nes norima telkinį išvalyti, o gyvūnas žuvo atsitiktinai.

Rugpjūčio 11 d. vakarą atėjęs prie vandens telkinio Dainių kaime (Kriūkų sen.) pažvejoti Žemosios Panemunės gyventojas apstulbo pamatęs dumble paskendusį stirniną. Šio kaimo gyventojai jau seniai piktinasi, kad vietinis ūkininkas Martynas Laukaitis kasmet per kaitras iš telkinio vandenį išsiurbia laukų laistymui, tuomet telkinio pakrantės virsta tikrais dumblo spąstais, žūsta žuvys, o toks telkinys ne tik nepuošia gyvenvietės, bet ir kelia pavojų.

Kai kitą dieną nuvykome į vietą, greta gyvenanti Stasė Noreikienė sutiko palydėti iki telkinio. Vandens telkinys išties atrodė baisiai: apaugęs krūmais, vandens tik truputis, visur dumblas, jame vis dar gulėjo stirnino gaišena.

„Stirninas gyveno čia augančiuose krūmuose, ruošiausi vis nufotografuoti, ateidavo į sodą obuolių, greičiausiai ėjo gerti prie likusio vandens, tačiau pražuvo. Jei būtume anksčiau pastebėję, galbūt būtume ištraukę“, – svarstė moteris.

Prie mūsų prisijungęs dar vienas Žemosios Panemunės gyventojas Saulius Dailidė neslėpė apmaudo: „Gaila, kad nėra čia gamtos apsaugos specialistų, kurie turėtų pirmiausiai atsakyti, ar galima kasmet ištraukti iki dugno šią kūdrą, nužudant visą florą ir fauną. Pirmą kartą, kai vandenį ištraukė, čia knibždėte knibždėjo žuvies. O kai daroma tai kasmet, žuvies greičiausiai nebelikę. Kai vandenį ištraukia, išdžiūsta ir upelis, į kurį iš telkinio vanduo tekėdavo.“

Pašnekovas aiškino, kad žmonės visiškoje nežinioje, ar kūdra M. Laukaičio nuosavybė, ar telkšo valstybinėje žemėje.

„Žmonės žiūri kasmet su gailesčiu ir nesupranta, o ūkininkas ištraukia kasmet vandenį iki dugno, išpila ant savo laukų ir palieka tokį dumblyną. Šis vandens telkinys čia seniai tyvuliuoja, tas ūkininkas dar nebuvo gimęs, o dabar taip elgiasi. Kai nutinka kažkoks tyčinis veiksmas, reikia atlyginti žalą gamtai, o kas atlygins dėl šito gyvūno žūties, bus taip, kad pats gyvūnas kaltas“, – piktinosi S. Dailidė ir pridūrė, kad gyventojai girdėję, jog ūkininkas kūdrą valys, tačiau kol kas niekas nevyksta. S. Dailidė neslėpė apmaudo kalbėdamas apie ūkininko elgesį, sakydamas, jog vandenį iš telkinio tai naudoja, o žuvusiu gyvūnu neskubėjo pasirūpinti.

„Suprantu, kad galbūt ūkininkui reikia tuos laukus palaistyti, bet gal reikia iki protingo lygio vandenį nutraukti. Manau, kad ūkininkai yra pasiekę tokį dvarininkų lygį su savo žemių, turto gausa, bet jie niekaip nepasiekia tikrų dvarininkų kultūros supratimo, kad reikia sutarti su bendruomene, galbūt investuoti į ją, kad ši nenyktų. Anksčiau dvarininkai juk buvo tie patys stambūs ūkininkai – statė mokyklas, bažnyčias, grindė kelius. O jei savo veikla trukdai normaliai bendruomenei gyventi? Mes nepriešiškai į juos žiūrim, bet jei tai tavo nuosavybė, galėtum minėtą telkinį ir apšienauti“, – svarstė pašnekovas.

Gyventojai buvo sunerimę ir dėl paties gyvūno gaišenos, kuri jau para laiko kyšojo virš dumblo, todėl informavo rajono medžiotojų ir žvejų draugiją bei galiausiai rugpjūčio 12 d. paskambino bendruoju pagalbos telefono numeriu 112 ir informavo apie greta Žemosios Panemunės gyvenvietės vandens telkinyje nuskendusį gyvūną.

Redakcijos žiniomis, gyvūno gaišena medžiotojų buvo ištraukta ketvirtadienį.

Teiraujamės ir ūkininko M. Laukaičio, kurio žemėje ir yra minėtas vandens telkinys, ką jis mano apie gyventojų išsakytus priekaištus. Šis patikino, kad šiemet iš telkinio vanduo išsiurbtas, nes planuoja iškasti iš jo dumblą ir telkinį pagilinti.

„Vandenį nuleidom tikslingai, kadangi telkinys yra stipriai užakęs, susikaupę daug dumblo, planuojame jį su ekskavatoriumi iškabinti. Pats tvenkinys yra padarytas blogai, todėl daryti kažkokią priežiūrą, rekonstruoti yra sudėtinga. Kol kas esam suplanavę tik dumblo išvalymą. Ar nuo to nukentės žuvys, mano žiniomis, gal kažkiek karosiukų ir yra, tačiau vertingos žuvies nėra. O dėl gyvūno žūties... Juk negali dėl to ūkininkas būti kaltas“, – komentavo M. Laukaitis.

Kaip pakomentavo aplinkosaugininkai, sklypas yra privatus, o jei jame esantį vandens telkinį savininkas naudoja laistymui, greičiausiai žuvų nėra, o iš vandens telkinių be leidimo leidžiama žemės ūkio veiklai naudoti iki 100 kubų vandens. Jų nuomone, žuvęs gyvūnas galėjo būti ligotas, galėjo būti įvytas kokio šuns, tik tyrimas atskleistų, ar gyvūnas prigėrė, ar pats nugaišo.