Šakių savivaldybės administracijos vadovai pradėjo vizitų turą po rajono savivaldybes – susitikimuose su vietos bendruomenių žmonėmis pristatoma 2020 m. Šakių savivaldybės veikla, apžvelgiamas biudžetas, finansiniai rajono iššūkiai, išklausomi vietos gyventojų lūkesčiai. Antradienį vienas pirmųjų tokių susitikimų vyko Žvirgždaičiuose. Išklausę rajono mero Edgaro Pilypaičio žmonės išsakė ir savo krašto problemas.

Žvirgždaičiai – ramus ir jaukus rajono kampelis, gerokai nutolęs nuo rajono centro, apie jį dažniausiai išgirstama iš aktyvių vietos seniūnų – buvusiojo Algimanto Baubonio ir dabartinės – Giedrės Snudaitienės. Šiais metais miestelyje iš tiesų buvo nemažai pokyčių: nebeliko pradinės mokyklos, po kelerių metų pertraukos seniūnija vėl turi savo nuolatinę, o ne laikinai vaduojantį seniūną, susibūrę aktyvesni miestelio gyventojai įkūrė bendruomenės centrą, į mokyklos pastatą persikraustė seniūnijos administracija, praėjusį šeštadienį po ilgo laiko miestelyje suorganizuota šventė, ruošiamasi miestelio centre pastatyti lakūnams Antaninai ir Jonui Liorentams paminklą.

Rajono meras E. Pilypaitis apžvelgė praėjusių metų biudžetą – kaip ir iš kur savivaldybė gauna pajamas ir kaip jos paskirstomos.

Į ką norėtų dėmesį atkreipti vietos gyventojai, po mero kalbos pasakė seniūnė G. Snudaitienė.

„Janukiškiečiai neturi padoraus kelio iki centro, t.y. neturi asfaltuoto kelio. Pačiame miestelyje, A. Liorentaitės gatvės dalyje, nėra šaligatvio. Žmonės skundžiasi miestelio centre esančių šaligatvių kokybe. Gyventojai kaip grėsmę iškėlė seniūnijos laikinumo klausimą. Seniūnijos situacija tokia: gyventojų mažėja, didėja nedarbo lygis. Dar neaiški situacija su medicinos punktu – ar jis kada nors sugrįš? Patalpos mokykloje jam buvo įrengtos, kažkada veikė, tačiau jau dabar koks pusmetis uždarytas, neveikia“, – išsakė gyventojų lūkesčius seniūnė G. Snudaitienė.

Pasirodo, jog seniūnijoje yra mobili komanda, tačiau ji teikia paslaugas tik tiems, kurie prisirašę prie Kudirkos Naumiesčio pirminės sveikatos priežiūros centro. E. Pilypaitis susirinkusiems paaiškino, jog ambulatorijų artimoje ateityje laukia permainos, nes jos turės suteikti dar daugiau papildomų paslaugų. Apžvelgė situaciją, kuri susidarė su medicinos įstaigomis prasidėjus šalyje karantinui, bei sakė, jog kai bus sprendžiamas sveikatos įstaigų klausimas, administracija ir tarybos nariai privalės atsižvelgti į vietos gyventojų poreikius ir tuos poreikius patenkinti.  

Kalbant apie opų seniūnijų sujungimo klausimą meras priminė, dėl ko apskritai kilo kalbos apie seniūnijų sujungimus.

„Prieš porą metų savivaldybei pirmiausiai reikėjo susitvarkyti teisinę bazę, kalbant apie seniūnijas, – jos turėjo tapti arba biudžetinės įstaigos, arba filialai. Kadangi visi norėjo savarankiškumo, kas įmanoma per biudžetines įstaigas, seniūnijos turėjo atitikti tris kriterijus: joje turi būti ne mažiau kaip 1 tūkst. 500 gyventojų, ne mažiau septynių darbuotojų ir dar turi vykdyti tam tikrą kiekį funkcijų (paslaugų skaičius). Penkios seniūnijos iš karto neatitiko gyventojų skaičiaus, tačiau apjungimo nebuvo galimybės padaryti, nes nėra teisiškai sutvarkytos ir seniūnijų ribos. Šiuo metu vyksta tas procesas ir šiuo metu seniūnijų ribos yra tikslinamos pagal kadastrinių sklypų ribas“, – paaiškino E. Pilypaitis.

Pasak rajono vadovo, kadangi dėl seniūnijų sujungimo kilo didelis pasipriešinimas, tada pasirinktas kitas kelias – centralizuotos buhalterijos ir taip dabar seniūnijos atitinka filialus.

Kalbėdamas apie seniūnijų stambinimą administracijos direktorius Dainius Grincevičius sakė, jog savivaldybei dėl seniūnijų bus pateikti trys rekomendaciniai modeliai, kaip jos galėtų atrodyti, o tada savivalda turės apsispręsti, ko nori. Apibendrindami šį klausimą vadovai pabrėžė, jog seniūnija turi suteikti tam tikras paslaugas vietos žmonėms, o savivalda turi sugalvoti modelį, kaip tai padaryti.

Kita problema – seniūnijos keliai. Itin jautriai buvo išreikštas susirūpinimas dėl žvyrkelio į Kudirkos Naumiestį, kurį, pasirodo, vietiniai vadina drankeliu, o jį išasfaltuoti valdžios gyventojams yra pažadėjusios dar prieš kelis dešimtmečius.

„Atvažiavę iš kitur žmonės sako, kad viskas pas jus čia labai gerai, bet šitas drankelis yra jūsų problema“, – sakė vietos gyventoja.

Anot moters, jeigu šis kelias būtų išasfaltuotas, tada atsivertų visai kitokios galimybės Žvirgždaičiams, turizmo progresas, nes dabar nuo Griškabūdžio atvažiavę žmonės apsisuka ir važiuoja atgal – nėra kaip toliau keliauti. Dar žvirgždaitiškiai pažėrė kritikos dėl neseniai miestelyje įrengtos vaikų žaidimo aikštelės (aikštelė įrengta savivaldybei įgyvendinant vadinamus miestelių projektus). Esą tokios aikštelės reikėjo prieš 20 metų, kai buvo vaikų, o ne dabar, kada seniūnijoje jų beveik nebeliko, nes dabar čia daugiausiai gyvena vidutinio arba vyresnio amžiaus gyventojai. Pastebėjo, jog prie jos dar nėra suoliukų, kad su anūkais atėjusios močiutės galėtų prisėsti.

Gyventojai išsakė vadovams ir tai, kad jie jaučia nuoskaudą dėl rajone nevienodai paskirstomų investicijų. Kaip pavyzdį nurodė Gelgaudiškio dvaro parko sutvarkymą, kuriam skiriama 700 tūkst. eurų, dvaro interjero sutvarkymą, kuris, pasak vietinių, ir taip jau tvarkingas, o Žvirgždaičiams strateginiame plane numatyta tik 150 eurų. Gelgaudiškio dvaro parko pinigai paskirti, anot mero, jau 2012 m. ir tai ne rajono pinigai, o per projektą ateinančios lėšos, bet strateginiame plane jie turi būti įtraukti, dėl to jie ten ir yra. Kalbant apie kelią į Kudirkos Naumiestį meras sakė, jog, deja, šio kelio savininkas yra Kelių direkcija, minimą kelią savo prioritetų sąraše ji įrašiusi ne į pirmas gretas, o „kažkur eilės gale“, tačiau tiek savivaldybė, tiek gyventojai gali daryti žingsnius, kad būtų atsižvelgta į poreikius, prašyti, rašyti, grįsti savo argumentus.

Miestelio Serbentų gatvės gyventojai išreiškė susirūpinimą, jog jiems kažkada buvo žadėtas asfaltas, tačiau papilta žvyro. Buvęs seniūnas A. Baubonis sako, kad taip atsitiko dėl to, jog, negavus finansavimo asfaltavimui, buvo nuspręsta tą gatvę nors pažvyruoti.

Susirūpinimą dėl kelių ir neteisybių, kada žmonės mato, jog vienoje rajono dalyje išasfaltuoti keliai į laukus, fermas, o kitur netgi gyvenvietė skęsta dulkėse, išreiškė ir UAB „Kalnorė“ direktorius Darius Stonkus. L. Stonkuvienės agroserviso įmonės elevatoriai įsikūrę už poros kilometrų nuo miestelio, kadangi per miestelį sunkiasvoriams negalima važiuoti asfaltu, tai jie naudojasi žvyrkeliu, kuris veda nuo Tupikų kaimo Ramoniškių link. Tačiau žvyrkelis yra labai prastos kokybės, o dėl sunkiasvorių srauto vasarą miestelio gyvenvietės dalis skęsta dulkių debesyse. Deja, jis priklauso taip pat ne savivaldybei, o Kelių direkcijai, o ši tiek žiemą, tiek vasarą jį prižiūri vangiai. Kokios prastos būklės šis kelias, administracijos vadovus į vietą nuvežė parodyti pats D. Stonkus, sakydamas, kad jeigu jų įmonė to kelio neprižiūrėtų, tai jis šiuo metu apskritai būtų nepravažiuojamas.