Invaziniai šliužai kasmet užkariauja naujas teritorijas, niokoja mūsų sodus ir daržus. Šie gyviai atrado geras sąlygas Lietuvoje išgyventi ir daugintis, tad greičiausiai natūraliai neišnyks. D. Pavalkio nuotr.
Lina POŠKEVIČIŪTĖ
Invaziniai šliužai ir toliau plinta, užkariauja naujas teritorijas, net ir ūkininkų laukus. Rajono seniūnai viešose erdvėse barsto preparatus, skirtus šliužams naikinti, dalina gyventojams, tačiau gamtininko Selemono Paltanavičiaus prognozės ne itin džiugios – šliužų visiškai išnaikinti nepavyks ir su šia problema reikės išmokti gyventi.
Apstu pasiesartyje
Invazinių šliužų (Luzitaninis arionas) neišgąsdino net šalta žiema, girėniškiams tikru galvos skausmu šie gyviai tapę jau keleri metai. Siesarties gatvėje gyvenanti Loreta Mureikienė sako, kad reikia apie tai kalbėti garsiai. Ji rinko šliužus visą vasarą, pirko preparatų šliužams naikinti.
Trečiadienį, apsilankius Siesarties gatvėje, mus pasitikusi kita girėniškė Ona Mureikienė palydi į pasiesartį, čia visai prieš jos sodybą esanti teritorija apaugusi medžiais, krūmais, tikra šliužų veisykla. Senjorė pasakojo, kad kasdien kovoja su net per kelią iš pasiesarčio šliaužiančiais sodybos link šliužais.
„Šliužų pilna visoje gatvėje, čia jų buvo ir pernai, ir užpernai. Kaip kovojame? Aš ryte apeinu sodybą ir ant šliužų pilu druskos, savo sklype pastoviai renkam, tai šiuo metu kas rytą apie 10–15 randu. Yra šliužų ir pas kaimynus. Šliaužia jie per kelią, tai vienas kaimynas net važiuodamas su automobiliu specialiai važiuoja pakraščiu, kad sutraiškytų. O už kelio kokius du metrus link pasiesarčio irgi stengiamės druska ar chemikalais apibarstyti. O štai šiame miškelyje šliužais visas plotas nusėtas“, – pasakoja girėniškė.
Einant Siesarties gatve moteris rodo pasiesartyje esančias pievas, vešlioje žolėje šliužų taip pat gausu. Greta apleistas sklypas – puiki terpė šliužams veistis.
Šiems nekviestiems svečiams išnaikinti savivaldybė kasmet skiria lėšų. Pasak savivaldybės Ūkio, architektūros ir investicijų skyriaus vyriausiosios specialistės Kristinos Juodvalkienės, kiekvienais metais iš Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos skiriamos lėšos. Šiemet skirta 1 tūkst. 361 euras, pagal seniūnų pateiktą poreikį išdalinta apie 250 kilogramų granuliuoto moliuskocido preparato „Lima oro“ šliužams naikinti.
Šakių seniūnijos seniūno pavaduotojas Algirdas Stankevičius pasakojo, jog šliužų problema niekur nedingo. Tiesa, paminėjo, kad kuomet buvo karščiai, šliužai šiek tiek atsitraukė.
„Mes barstom viešose erdvėse, turėjom 25 kilogramus ir visus išbarstėm, pavasarį bei kai atvėso oras ir vėl šliužų antplūdis buvo. Barstėm Girėnuose, Giedručiuose, apie civilines kapines, taip pat pasiesartyje prie naujo dviračių tako. Kur randam šliužų, ten ir barstėm“, – pasakojo A. Stankevičius.
Ir Lukšiuose, ir ūkininko laukuose
A. Tatarės gatvėje Lukšiuose gyvenantis Stasys kaip į darbą kasdien eina šliužų naikinti.
„Ypač šliužų gausu sode, pagrabyje nuo kelio. Barstom ir granules, o aš daugiausiai druska užberiu. Jau ir pernai šliužų buvo, nors mažiau, o šiemet jų gausybė. Daugiausiai pavakare, kai drėgmės gauna, ir pradeda šliaužti. Kreipėmės į seniūną, atvežė granulių, o patys jau išleidom virš šimto eurų preparatams. Daržoves labai saugom, tai nespėjo nugraužti“, – pasakojo lukšietis.
Šios gatvės gyventojas Juozas pasakojo, kad jau pirko apie dešimt kilogramų priemonių nuo šliužų, tai kurį laiką šliužų antplūdis aprimo, o šiuo metu vėl sode pasirodo.
„Ir renkam, ir smaigus pasidarę persmeigiam. Manau, kad šliužai atkeliauja iš pakelės ir gretimai esančių apleistų sodybų, kur nepjaunama žolė, erškėtrožių krūmai – jų ten knibžda“, – svarstė lukšietis.
Gretimoje gatvėje gyvenanti Stasė Vasaitienė pasakojo, kad nuo liepos vidurio, pamačiusi šalia esančiame tuščiame sklype šliužų irštvą, rytas vakaras barstė druska bei cheminiais preparatais sodybos pakeles, pasidžiaugė ir seniūno pagalba, kuris stengėsi minėtą sklypą apipjauti.
Lukšių seniūno Vytauto Andziulevičiaus teigimu, šliužų Lukšiuose atsiradę jau prieš kokius trejus metus. Seniūnas vardija jau ne vieną vietą, kur telkiasi šliužai.
„Visur išbarstėm granules, taip pat ir gyventojams, kurie kreipėsi, išdalinom 25 kilogramus, dar gavau labdaros iš vietinių žmonių. Berti reikia ne vieną kartą, ir tų hektarų susidaro – tai vienur, tai kitur pasirodo šliužai. Manau, mes šliužus šiek tiek apstabdėm, tačiau jie kiaušinių vis tiek pridėjo ir kitą metą dar jų bus. Jei ir kitąmet imsimės priemonių, turėtų sustoti“, – įsitikinęs Lukšių seniūnas.
Šliužų antpuolius jaučia ir ūkininkai. Šie kenkėjai niokoja daugelį kultūrinių augalų, ypač rapsą.
„Rapsą graužia dygstantį, žieminį. Praktiškai jį sunaikina. Tiesa, pačių šliužų net rapsų laukuose realiai nesimato, bet patį rapsą matai sugraužtą, augalo lapus pažeistus. Jei tik palankios sąlygos – nuostoliai dideli. Kuomet sėjom rapsą, buvo drėgna. Kovojam barstydami granules, skirtas šliužams naikinti. Natūralių priešų jie neturi. Dabar kai kuriuos rapsų laukus persėjam, tiesa, negali vien ant šliužų nurašyti, yra ir kitų priežasčių, dėl ko reikia persėti“, – pasakojo ūkininkas Mindaugas Martinaitis.
Šliužai atkeliavo su sodinukais
Ar ateityje gyvensime greta invazinių šliužų, teiraujamės gamtininko Selemono Paltanavičiaus. Pasak jo, šliužų gausėja ir labai sparčiai.
„Plečiasi teritorijos. Turim pripažinti, kad su jais kovoja – renka, naudodami įvairias apsaugos priemones, labai maža dalis žmonių, kiti mėgsta tik dūsauti ir štai rezultatą matom. Luzitaninio ariono atsiradimo Lietuvoje istorija labai paprasta, jų kiaušinėliai, kurie dedami į žemę, atsivežti su sodinukais iš kitų Europos šalių“, – komentavo gamtininkas.
Anot jo, ši šliužų rūšis yra agresyviai plintanti todėl, kad gamtoje neturi jokio priešo – nelesa varnos, neėda ežiai.
„Kodėl šliužams lengva gyventi? Todėl, kad gyvenvietėje, miestelyje juos renka galbūt dešimt žmonių, bet užtenka vienos nešienautos sodybos – ten atsiranda šliužų veisykla. Ir iš ten šliaužia pas kaimynus“, – tvirtina pašnekovas.
Gamtininkas S. Paltanavičius teigė, kad su šia problema reikės išmokti gyventi.
„Šliužų visiškai išnaikinti mums nepavyks. Kol yra tik žmonių dūsavimas, nieko neveikimas, per tą laiką šliužai smagiai sau dauginasi. Ko reikia? Tvarkyti savo aplinkas, antra – rinkti šliužus mechaniškai. Pats efektyviausias būdas – sodininkų parduotuvėse jau yra 4–5 rūšių preparatai šliužams naikinti, reikia nusipirkti ir paberti po krūmais“, – patarė pašnekovas.
Trečiadienį, apsilankius Siesarties gatvėje, mus pasitikusi kita girėniškė Ona Mureikienė palydi į pasiesartį, čia visai prieš jos sodybą esanti teritorija apaugusi medžiais, krūmais, tikra šliužų veisykla. Senjorė pasakojo, kad kasdien kovoja su net per kelią iš pasiesarčio šliaužiančiais sodybos link šliužais.
„Šliužų pilna visoje gatvėje, čia jų buvo ir pernai, ir užpernai. Kaip kovojame? Aš ryte apeinu sodybą ir ant šliužų pilu druskos, savo sklype pastoviai renkam, tai šiuo metu kas rytą apie 10–15 randu. Yra šliužų ir pas kaimynus. Šliaužia jie per kelią, tai vienas kaimynas net važiuodamas su automobiliu specialiai važiuoja pakraščiu, kad sutraiškytų. O už kelio kokius du metrus link pasiesarčio irgi stengiamės druska ar chemikalais apibarstyti. O štai šiame miškelyje šliužais visas plotas nusėtas“, – pasakoja girėniškė.
Einant Siesarties gatve moteris rodo pasiesartyje esančias pievas, vešlioje žolėje šliužų taip pat gausu. Greta apleistas sklypas – puiki terpė šliužams veistis.
Šiems nekviestiems svečiams išnaikinti savivaldybė kasmet skiria lėšų. Pasak savivaldybės Ūkio, architektūros ir investicijų skyriaus vyriausiosios specialistės Kristinos Juodvalkienės, kiekvienais metais iš Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos skiriamos lėšos. Šiemet skirta 1 tūkst. 361 euras, pagal seniūnų pateiktą poreikį išdalinta apie 250 kilogramų granuliuoto moliuskocido preparato „Lima oro“ šliužams naikinti.
Šakių seniūnijos seniūno pavaduotojas Algirdas Stankevičius pasakojo, jog šliužų problema niekur nedingo. Tiesa, paminėjo, kad kuomet buvo karščiai, šliužai šiek tiek atsitraukė.
„Mes barstom viešose erdvėse, turėjom 25 kilogramus ir visus išbarstėm, pavasarį bei kai atvėso oras ir vėl šliužų antplūdis buvo. Barstėm Girėnuose, Giedručiuose, apie civilines kapines, taip pat pasiesartyje prie naujo dviračių tako. Kur randam šliužų, ten ir barstėm“, – pasakojo A. Stankevičius.
Ir Lukšiuose, ir ūkininko laukuose
A. Tatarės gatvėje Lukšiuose gyvenantis Stasys kaip į darbą kasdien eina šliužų naikinti.
„Ypač šliužų gausu sode, pagrabyje nuo kelio. Barstom ir granules, o aš daugiausiai druska užberiu. Jau ir pernai šliužų buvo, nors mažiau, o šiemet jų gausybė. Daugiausiai pavakare, kai drėgmės gauna, ir pradeda šliaužti. Kreipėmės į seniūną, atvežė granulių, o patys jau išleidom virš šimto eurų preparatams. Daržoves labai saugom, tai nespėjo nugraužti“, – pasakojo lukšietis.
Šios gatvės gyventojas Juozas pasakojo, kad jau pirko apie dešimt kilogramų priemonių nuo šliužų, tai kurį laiką šliužų antplūdis aprimo, o šiuo metu vėl sode pasirodo.
„Ir renkam, ir smaigus pasidarę persmeigiam. Manau, kad šliužai atkeliauja iš pakelės ir gretimai esančių apleistų sodybų, kur nepjaunama žolė, erškėtrožių krūmai – jų ten knibžda“, – svarstė lukšietis.
Gretimoje gatvėje gyvenanti Stasė Vasaitienė pasakojo, kad nuo liepos vidurio, pamačiusi šalia esančiame tuščiame sklype šliužų irštvą, rytas vakaras barstė druska bei cheminiais preparatais sodybos pakeles, pasidžiaugė ir seniūno pagalba, kuris stengėsi minėtą sklypą apipjauti.
Lukšių seniūno Vytauto Andziulevičiaus teigimu, šliužų Lukšiuose atsiradę jau prieš kokius trejus metus. Seniūnas vardija jau ne vieną vietą, kur telkiasi šliužai.
„Visur išbarstėm granules, taip pat ir gyventojams, kurie kreipėsi, išdalinom 25 kilogramus, dar gavau labdaros iš vietinių žmonių. Berti reikia ne vieną kartą, ir tų hektarų susidaro – tai vienur, tai kitur pasirodo šliužai. Manau, mes šliužus šiek tiek apstabdėm, tačiau jie kiaušinių vis tiek pridėjo ir kitą metą dar jų bus. Jei ir kitąmet imsimės priemonių, turėtų sustoti“, – įsitikinęs Lukšių seniūnas.
Šliužų antpuolius jaučia ir ūkininkai. Šie kenkėjai niokoja daugelį kultūrinių augalų, ypač rapsą.
„Rapsą graužia dygstantį, žieminį. Praktiškai jį sunaikina. Tiesa, pačių šliužų net rapsų laukuose realiai nesimato, bet patį rapsą matai sugraužtą, augalo lapus pažeistus. Jei tik palankios sąlygos – nuostoliai dideli. Kuomet sėjom rapsą, buvo drėgna. Kovojam barstydami granules, skirtas šliužams naikinti. Natūralių priešų jie neturi. Dabar kai kuriuos rapsų laukus persėjam, tiesa, negali vien ant šliužų nurašyti, yra ir kitų priežasčių, dėl ko reikia persėti“, – pasakojo ūkininkas Mindaugas Martinaitis.
Šliužai atkeliavo su sodinukais
Ar ateityje gyvensime greta invazinių šliužų, teiraujamės gamtininko Selemono Paltanavičiaus. Pasak jo, šliužų gausėja ir labai sparčiai.
„Plečiasi teritorijos. Turim pripažinti, kad su jais kovoja – renka, naudodami įvairias apsaugos priemones, labai maža dalis žmonių, kiti mėgsta tik dūsauti ir štai rezultatą matom. Luzitaninio ariono atsiradimo Lietuvoje istorija labai paprasta, jų kiaušinėliai, kurie dedami į žemę, atsivežti su sodinukais iš kitų Europos šalių“, – komentavo gamtininkas.
Anot jo, ši šliužų rūšis yra agresyviai plintanti todėl, kad gamtoje neturi jokio priešo – nelesa varnos, neėda ežiai.
„Kodėl šliužams lengva gyventi? Todėl, kad gyvenvietėje, miestelyje juos renka galbūt dešimt žmonių, bet užtenka vienos nešienautos sodybos – ten atsiranda šliužų veisykla. Ir iš ten šliaužia pas kaimynus“, – tvirtina pašnekovas.
Gamtininkas S. Paltanavičius teigė, kad su šia problema reikės išmokti gyventi.
„Šliužų visiškai išnaikinti mums nepavyks. Kol yra tik žmonių dūsavimas, nieko neveikimas, per tą laiką šliužai smagiai sau dauginasi. Ko reikia? Tvarkyti savo aplinkas, antra – rinkti šliužus mechaniškai. Pats efektyviausias būdas – sodininkų parduotuvėse jau yra 4–5 rūšių preparatai šliužams naikinti, reikia nusipirkti ir paberti po krūmais“, – patarė pašnekovas.
Arūnė iš Griškabūdžio:
