baneris leidinys

jurginai
Girėniškė Kristina Mockaitienė jau kone dvi dešimtis metų savo sodyboje augina jurginus, pirmieji kelmai atkeliavo iš gimtosios Viduklės, iš mamos darželio. D. Pavalkio nuotr.


Lina POŠKEVIČIŪTĖ  

„Rožių nepačiupinėsi, o jurginus aš galiu paglostyti“, – plačiai šypsodamasi sako girėniškė. Šiais metais aštuoniasdešimtmetį atšventusios Kristinos Mockaitienės sodyboje Gipsinių gatvėje žydi daugiau nei 160 krūmų įvairiaspalvių jurginų. Girėniškė juos augina 20 metų. Spalvingais žiedais Kristinos sodyboje jie pražysta jau birželio mėnesį ir žydi iki pat šalnų, dažniausia spalio mėnesio.
 
Žydi iki pat rudens

Jurginai nuo seno puošia lietuviškus gėlių darželius, jų mylėtoja K. Mockaitienė sako, kad nė viena gėlė neprilygsta jurginams.

„Esu meilės tremtinė. Nes gimiau ir augau Viduklėje. Stojau į Šilutės medicinos mokyklą, tačiau neįstojau, tai nuėjau į kitą mediciną – veterinariją. Gavau paskyrimą po Veterinarijos akademijos į Šakius, 29-erius metus išdirbau veterinarijos gydytoja tuometiniame „Taikos“ kolūkyje“, – pasakojimu apie save, kol nueiname iki jurginų lysvių, pokalbį pradeda girėniškė.

Čia kone šešių arų plotas nusidažęs gražiausiomis spalvomis, 160 jurginų krūmų susodinti kvadrato forma, pasak jurginų augintojos, ji į veisles net labai nesigilina, žino, kad jos darže yra apie 25 skirtingų spalvų ir formų jurginų krūmų.

„Jurginus atsivežiau iš gimtosios Viduklės, iš mamos darželio, čia Girėnuose nusodinau visą jų eilę, vietoj gyvatvorės. Iš pradžių auginau rožes, buvo didžiulis klombas, turėjau aštuoniasdešimt rožių krūmų. Bet rožės yra labai įnoringos, vieną žiemą dalis iššalo. Jurginus galiu aš paglostyti, o rožių nepačiupinėsi“, – jurginų auginimo pradžią prisimena moteris.

Jurginų augintoja pasakoja, kad kasmet įsigyja naujų jurginų gumbų, parveža ir artimieji, tačiau pastebi, kad dažnai pirktiniai tik pirmus metus sužydi.

„Puola augalą puvinys, o štai senoviniai jurginai labiausiai pasiteisina. Šiemet labai gėles puolė invaziniai šliužai“, – sako K. Mockaitienė ir kviečia grožėtis įvairių formų ir spalvų žiedų gausa:  jurginų spalvos – balta, geltona, oranžinė, rožinė, raudona, alyvinė; sudėlioti žiedlapiai primena chrizantemas, saulutes, ramunes, rutulio formos žiedai nuo kelių centimetrų skersmens iki didingos, į delną netelpančios karūnuotos galvos.

„Daugiausiai yra aukštaūgių – žmogaus ūgio, yra ir žemučių – vos 50–60 cm aukščio krūmelių. Šią vasarą teko nemažai laistyti, kartais lieka mano daržovės nepalaistytos, bet jurginai – būtinai“, – rodo jurginų krūmelius K. Mockaitienė.

Anot jos, pirmieji geltoni, violetiniai ir balti žiedai džiugina per Šv. Joną, pašnekovė sako, kad pirmaisiais žiedais nudžiugina sveikindama vardo dienos proga girėniškę Janiną.

„Nuo liepos pradžios apsipila žiedais ir kiti krūmai ir žydės iki šalnų. Turėjau tulpių, jos žydi savaitę, kaip ir jazminas, bijūnas, magnolija. O jurginai žydi beveik keturis mėnesius“, – sako pašnekovė.

K. Mockaitienė gėlyne praleidžia daug laiko, kiekvienas jurgino krūmelis jos rankomis apčiupinėtas, o stiebeliai pririšti prie kuolelių, kad krūmai neišvirstų. Moters teigimu, nors jurginai žydi nuo vasaros vidurio iki pirmųjų šalnų, jiems dėmesio skirti reikia ištisus metus.

„Einu ir einu pas juos. Jurginai bijo šalnų, ankstyvosios šalnos pirmiausia pakanda jurginų žiedus ir lapus – jie nuruduoja, suminkštėja. Kaip ir visi augintojai, taip ir aš turiu mylimiausius jurginus – šviesiai ružava“, – rodo pašnekovė savo numylėtinius.

Gumbų priežiūra

Jurginų augintoja pasakoja, kad jurginai nėra labai reikli gėlė, tačiau rudenį laukia pats darbymetis, dar prieš šalnas ji iškasa gėlių gumbus, lauke arba šiltnamyje šiek tiek apdžiovina ir paruoštus žiemoti neša į rūsį.

„Nelengva jurginų gumbus išlaikyti per žiemą, nuolat apžiūriu, ar nepradėjo pūti, ar jie neperdžiūvo. O pavasarį šiek tiek padaiginu, tam turiu atskirą šiltnamį. Aš jurginų gumbelius kaip ponus kilnoju, nešioju. Jurginų krūmą reikia išskirstyti, tuomet daugiau žiedų bus. Išdygus stiebams, tolimesniam augimui krūme palieku iki penkių stiebų“, – dalijasi patirtimi gėlininkė.

Pasak K. Mockaitienės, susidomėjimas šiais augalais Lietuvoje su metais keitėsi, anksčiau jie puošė kiekvieną darželį, vėliau žmonės susižavėjo retais, egzotiniais augalais.

„Šiandien darželiuose gali pamatyti daugiausiai iki dešimt krūmų, iki 160 – nekvailinėja ir neaugina nė vienas. Šiandien jurginų žiedus vis dažniau naudoja gėlininkai vestuvinėms puokštėms, vienuolės atvažiuoja žiedų Šakių bažnyčiai pasipuošti“, – pasakoja jurginų augintoja.

K. Mockaitienei vis tik lieka laisvo laiko, ji kone dešimt metų našlių klubo „Nendrės“ vadovė, apie save buria apie dešimt moterų, dalyvauja Šakių žmonių su negalia sąjungos veikloje.

„Rudenį pas mane vyksta simbolinė jurginų šventė, tradiciškai kepu kugelį, kviečiu klubo „Nendrės“ nares. Kiekvieną sekmadienį  mes čia „taikietės“ moterys einam į bažnytėlę, o paskui einam į kavinę ir pasėdim kokią porą valandų, pasišnekučiuojam“, – optimizmo nestokoja pašnekovė.

Pokalbio pabaigoje jurginų augintoja prasitarė, jog nusprendė jau tiek daug jurginų neauginti, pasiliks kiekvienos spalvos po krūmelį, o likusius jurginų krūmelius tiesiog išdalins. K. Mockaitienė atskleidžia, kad labai daug skaito, ypač žurnalus, todėl jai geriausia dovana – žurnalo prenumerata.

Istoriniai faktai byloja, kad jurginai yra kilę iš Meksikos, vėliau keliautojų atvežti į Ispaniją, Angliją, Vokietiją, Prancūziją. Į Lietuvą, kaip manoma, jurginai atkeliavo garsaus rašytojo, daktaro, Ustronės dvaro savininko ir aistringo keliautojo Stanislavo Moravskio dėka iš Sankt Peterburgo.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Prenumeruok E-laikraštį!

Reklama

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

   

musu_laikas
 
 

 


Paskutinės naujienos


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos