Kasmet Panemunių regioninio parko darbuotojai su paukščių mylėtojų būriu Novaraisčio valstybiniame ornitologiniame draustinyje palydi migruojančias pilkąsias gerves. Į tolimuosius kraštus gervės išlydėtos ir šiemet. Rugsėjo vidurys – pats geriausias metas stebėti gerves.

Novaraisčio valstybinis ornitologinis draustinis, apimantis 827 ha, – ideali vieta gervių migracijai. Čia jos atskrenda iš Skandinavijos šalių, anksti ryte kasdien skrenda į laukus maitintis, o vakare sugrįžta nakvoti. Pasak Panemunių regioninio parko direkcijos vyr. specialistės ekologės Eglės Lopšaitienės, rudenį šimtus gervių, jau pasiruošusių vykti į šiltuosius kraštus, išvysti galima ne tik Novaraistyje, bet ir Tyruliuose, Sulinkių durpyne, Žuvinte ir kitur.

Nors rugsėjo 17 d. vakarą kaupėsi debesys, dulksnojo lietus, beveik pusšimtis entuziastų atvyko pažiūrėti, kaip migruojančios gervės renkasi nakvynei į pelkę. Čia stebėjimui įrengtas paukščių stebėjimo bokštas, automobilių stovėjimo aikštelė.

„Pernai stebėti gervių susirinkdavo per 100 žmonių, su vaikais, su šunimis. Žmonės eidavo į nendrynus, kad gerves pamatytų iš arčiau. Pasitarėm su miškų urėdija, šie įrengė atitvarą. Kitiems metams planuojam užtverti ir įvažiavimą, lankytojai palikę automobilius turėtų iki apžvalgos bokštelio ateiti pėsčiomis. Jau turėsim valdyti žmonių srautus“, – nuogąstavo Panemunių regioninio parko direktorius Mindaugas Janušonis.

Šiemet gervėmis Novaraistyje susidomėjo ir LRT laidos „Pradėk nuo savęs“ vedėjas, ornitologas, UAB „Ornitostogos“ direktorius Marius Karlonas, galintis apie gerves pasakoti be paliovos. Šis jaunas žmogus visas įdomesnes vietas su žiūronais ir fotokamera aplankęs, organizuoja paukščių stebėjimo turus entuziastams iš kitų Europos šalių.

 „Prieš 30–40 metų gervės buvo retenybė. Dėl ko dabar yra daug gervių – dėl trijų pagrindinių aspektų. Nuspręsta tas vietas, kur jos gyvena ir peri, apsaugoti, steigti rezervatus ir pan. Antra – padaryti saugų migracijos kelią į žiemovietes, visos jų nakvynės vietos pakeliui į Viduržemio jūrą, taip pat ir Novaraistis, tapo draustiniais arba saugomomis teritorijomis. Trečias dalykas – žiemoviečių apsauga, kur suskrenda šimtai tūkstančių paukščių. Taip per 20 metų visiškai atsikūrė gervių populiacija“, – pasakojo ornitologas pridurdamas, kad šiuo metu gervių populiacija yra pasiekusi piką.

„Lietuvoje peri ir gyvena tik viena gervių šeimos rūšis – pilkoji gervė, lotyniškai Grus grus. Tai yra labai gražus, pats aukščiausias Europoje gyvenantis paukštis. Kiekvienais metais mes gauname pranešimų, kad yra pastebėti balti paukščiai, panašūs į baltąją arba sibirinę gervę. Tačiau tai baltieji garniai“, – aiškina M. Karlonas pridurdamas, kad baltuosius garnius į Lietuvą atginė klimato kaita.

Pasak ornitologo, būtent paukščiai yra geriausi klimato kaitos indikatoriai. Neįtikėtina, bet šiltųjų kraštų paukščiai jau gali ištverti tokias žiemas, kokias šiuo metu turime Lietuvoje.

„Baltųjų garnių sparčiai daugėja, tuo tarpu pilkųjų garnių per 30 metų sunyko pusė populiacijos, turime Lietuvoje apie 15 tūkstančių porų. Šakių rajonas turi dar vieną nuostabią tropinę retenybę –  bitininką – šių sparnuočių kolonija įsikūrusi kairiajame Nemuno krante“, – teigia M. Karlonas.

Pasak jo, beveik visos Novaraisčio pelkėje apsistojančios gervės – ne vietinės, pro mūsų šalį praskrenda paukščiai iš Skandinavijos ir Vakarų Sibiro. Ornitologai, pasitelkę GPS siųstuvus, tiria šių paukščių migracijos kelius bei daugybę kilometrų trunkančios kelionės įveikimo būdus.

Stebėti gervių atvykę lankytojai domėjosi, kodėl gervės skrenda V raidės formos vora? Ornitologo teigimu, yra kelios mokslininkų hipotezės, viena jų – V formos struktūra leidžia paukščiams taupyti energiją.

„Gervės žūva nuo vilkų ir tame pačiame Novaraistyje. Bet realiai gervės natūralių priešų turi nedaug. Tai visaėdis gyvūnas, gervės labai daug sulesa kitų paukščių kiaušinių ir jauniklių. Kaip žinia, gervės jau nėra įtrauktos į Lietuvos raudonąją knygą“, – priminė M. Karlonas.

Nors rugsėjo 17 d. ruoštis nakvynei paukščiams trukdė stiprokas vėjas ir lietus, paukščiai pasirodė apie septintą valandą vakaro, pasak E. Lopšaitienės, nakvoti į Novaraistį atskrenda 2–3 tūkst. gervių, ornitologai yra suskaičiavę per vakarą net iki devynių tūkstančių gervių. Tiek grįžtančias, tiek išskrendančias gerves Novaraistyje bus galima stebėti iki spalio vidurio.

„Čia buvo natūrali aukštapelkė. Joje turėtų augti spanguolės, kiminai, gailis. Deja, ši teritorija buvo suniokota žmogaus rankų, kai buvo pradėtos kasti durpės. Kuomet durpynas perėjo Šakių miškų urėdijos žinion, miškininkai užtvenkė Novos upelį, po vandeniu paskandindami ir durpyno plynumas. Kasmet nušienaujam hektarus nendrių, pastebim, kad augmenija pradeda keistis – daugėja smilgų, atsiranda netgi saulašarių. Galbūt po keliasdešimt metų čia vėl atsikurs natūrali aukštapelkė“, – mintimis dalijosi Panemunių regioninio parko direktorius.