baneris leidinys

keturaciai panemuny
Anot Panemunių regioninio parko direktoriaus Mindaugo Janušonio, deja, nelegalūs pasivažinėjimai po parko teritoriją nėra naujiena – dažnai aptinkama transporto priemonių vėžių. Panemunių regioninio parko nuotr.

Rita PLAUŠINAITYTĖ-ŠERKŠNIENĖ

Prieš kurį laiką surengtos keturratininkų ir motokrosininkų varžybos Klaipėdos rajone nuskambėjo per visą Lietuvą – išvažinėtos ne tik pievos, bet ir upelio, kuriame neršia žuvys, dugnas. Motociklų sporto entuziastai dažnai pridaro žalos regioniniuose parkuose, draustiniuose, miškuose, o ši problema neaplenkia ir Šakių rajono.

Dar spalį Stirbių k. Vėžaičių sen. (Klaipėdos r.) surengtas „Lietuvos Cross Country“ čempionatas. Varžybos surengtos prie Veiviržio upelio likus dviem dienoms iki draudimo gaudyti lašišas ir šlakius. Nors renginys vyko privataus ūkininko pievose, bet su transporto priemonėmis buvo varžomasi ir upelyje, kuris nėra privatus – visi vandens telkiniai priklauso valstybei, o jų dugnu niekam nesuteikiama teisė važinėtis. Be to, tas Veiviržio intakas yra potenciali lašišų nerštavietė. Vietos gyventojai buvo sutrikę ne tik nuo motociklų garso, bet ir nuo vaizdo, kai pamatė po varžybų motociklais išvažinėtą upelio dugną. Pasirodo, jog renginio organizatoriai kreipėsi į Klaipėdos savivaldybę dėl leidimo išdavimo, bet ši jo nedavė, nes paaiškėjo, jog toje vietoje yra žemės ūkio ir miško paskirties žemė, o pagal Žemės įstatymą naudotojai ja gali naudotis tik pagal pagrindinę paskirtį. Klaipėdos rajono savivaldybė dabar vykdo tyrimą, ar tos teritorijos savininkas apskritai naudoja žemę pagal paskirtį, aplinkosaugininkai tiria, kokia gamtai padaryta žala.

Tokių varžybų motociklų sporto entuziastai rajone nėra surengę, tačiau nevengia pasivažinėti po Panemunių regioninio parko teritoriją, kuri mūsų savivaldybėje tęsiasi netgi per tris seniūnijas – nuo Gelgaudiškio iki Plokščių. Panemunių regioninio parko direktorius Mindaugas Janušonis rodo neseniai darytas nuotraukas Dagilių poilsiavietėje (Plokščiuose), kur matyti, kad transporto priemonėmis ant paplūdimio smėlio naujai „pripiešta saulių“.

„Iš po savaitgalio matyti šviežiai privažinėta, kažkokios varžybos gal ir vyko, bet tai nebuvo toks renginys kaip Klaipėdos rajone. Dar tokių atvejų, kad būtų išvažinėtos pelkės ar infostruktūra suniokota, tai nebuvo. Deja, bet tokio eilinio pasivažinėjimo pėdsakų aptinku dažnai. Čia yra visos Lietuvos problema. Gaila, kai tai kartais vyksta ir per žuvėdrų perėjimo metą – važiuojama per lizdus, per kiaušinius, jiems tai vienodai. Aišku, jie net nemato tų kiaušinių, jeigu jie su keturračiu saules piešia“, – sako Panemunių regioninio parko direktorius.

Anot M. Janušonio, visais atvejais parko darbuotojai praneša policijai, o tose vietose, kur nuolat vyksta tokie pasivažinėjimai, parko darbuotojai pastato laikinas vaizdo stebėjimo kameras, kurios padeda identifikuoti „ralistus“. Tačiau sužiūrėti, kas po teritoriją važinėjosi, nėra taip paprasta, nes kartais transporto priemonės būna be valstybinių numerių arba neregistruotos. Deja, Dagilių poilsiavietė, anot direktoriaus, jau tampa nuolatine pasivažinėjimo vieta. Panemunių regioninio parko direkcija deda specialius draudžiamuosius ženklus, kurie įspėja, jog ta vieta neskirta važinėtis su transporto priemonėmis, tačiau tokie ženklai, sako direktorius, dažnai būna tiesiog išraunami ir numetami.

„Bet kokiu atveju su motorinėmis transporto priemonėmis galima važiuoti keliukais, miškų keliais, bet ne bekele – tai yra draudžiama, ar tai būtų regioninis parkas, ar ne. Taip pat apsaugine vandens juosta, kuri yra mažiausiai 25 m nuo upelio. Nesuprantu, kaip gaunami leidimai rengti ralius prie upelio“, – sako M. Janušonis.

Anot direktoriaus, motociklų sporto gerbėjai turi susikūrę specialų žemėlapį, kuriame pažymėtos vietos, kur negalima važinėti net ir miško keliukais, ir tai pažymėta ženklais, kad, iš kito Lietuvos galo atvykus pasivažinėti, netektų suktis atgal. Paskutinis toks įžūlesnis chuliganiškas motociklininkų triukas buvo pernai, kada birželio mėnesį nusekus upei į Nemuno salą ties Panemunės pilimi, draustinyje, su keturračiais nusigavo keletas asmenų. Apie šį incidentą parko direkcija pranešė policijai. Direktorius sako, jog apie tai, kokią žalą triukšmas, kurį sukelia garsiai burzgiantys tokių transporto priemonių varikliai, galima kalbėti atskirai, nes žala gamtai itin skaudi.

Keturračių gerbėjai dažnai važinėja ne tik po saugotinas teritorijas, bet ir po miškus. Valstybinės miškų urėdijos Šakių regioninio padalinio l.e.p. vadovas Povilas Steponavičius sako, jog mūsų rajone motociklais miškuose daug, regis, nevažinėjama, nes kažkokios problemos miškininkai nėra pastebėję. „Gal ši problema miškuose aktualesnė prie didesnių miestų esančiuose miškinguose plotuose, bet mes nesame pastebėję, kad būtų padaryta kažkokia didžiulė žala“, – svarsto P. Steponavičius.

Įprastai, jeigu policijai pavyksta nustatyti neteisėtus „ralistus“, šiems gresia atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodekso 282 straipsnio 2-ąją dalį, kai už neteisėtą važiavimą motorinėmis transporto priemonėmis per žolę, miško paklotę, kada šios buvo sugadintos, gresia bauda nuo 140 iki 300 eurų. Aplinkosaugininkai tokiais atvejais taip pat skuba vertinti, kokio dydžio žala yra padaryta gamtai. Motosporto gerbėjai draudžiamose vietose pavažinėja ne tik su motociklais, keturračiais, bet kartais ir automobiliais – dar šių metų balandžio pabaigoje rašėme, kad Baltrušių kaime esančioje žydų žudynių vietoje kažkas „pripaišė saulių“.

Pagal Kelių eismo taisykles keturračiais galima važiuoti tik tais pačiais keliais, kaip ir kitomis motorinėmis transporto priemonėmis.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Prenumeruok E-laikraštį!

Reklama

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

   

musu_laikas
 
 

 


Paskutinės naujienos


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos