Esamam seniūnui Vytautui Andziulevičiui (dešinėje) su buvusiu seniūnijos vadovu Vidu Cikana susikalbėti nepavyko. Menininkas mano, jog jam turėtų būti sudarytos sąlygos kurti viename iš dvaro pastatų, o seniūnas aiškina tik besilaikąs įstatymų. L. Bataitienės nuotr.
Buvusio Lukšių seniūno, skulptoriaus, kūrėjo statusą turinčio menininko Vido Cikanos dirbtuvėlės, esančios Zyplių dvaro parko teritorijoje ir priklausančios Lukšių seniūnijai, lapkričio 11-ąją buvo užrakintos dviem spynomis, kad V. Cikana negalėtų į jas patekti. „Buvau subrandinęs mintį lipdyti Vinco Grybo vaikystės skulptūrą ir tokiu būdu prisidėti paminint Vinco Grybo 130-ąsias gimimo metines. Paaukoti ją. Bet užrakino dirbtuvėles ir net nepaklausė, ar pasiėmiau savo įrankius“, – sakė V. Cikana.
Padėkojo ir išvarė?
„Nustokit niokoję architektūrinį paminklą. Gėda niokotojams“ – tokį plakatą Vidas Cikana prisimena prikalęs prie dvaro durų 1981 metais. Nuo tada jam pradėjo rūpėti dvaro likimas. Tiesa, už šią iniciatyvą buvusiam Lukšių seniūnui kliuvo nuo tuometinio „saugumo“, tačiau nenubaudė. Laikai pasikeitė, bet... Nuo šių metų pavasario išėjęs į užtarnautą poilsį ir „už tarnystę žmogui ir savo kraštui, už tai, kad visada buvo svarbu menas, grožis, kultūra, tautodailės, amatų tradicijų puoselėjimas ir išsaugojimas, už iniciatyvą ir veiklą atstatant Zyplių dvaro sodybą, už vadovavimą tautodailininkų bendrijai „Dailius“ gavęs savivaldybės mero Edgaro Pilypaičio padėkos raštą, V. Cikana praėjusią savaitę buvo galutinai išvarytas iš dvaro – jam užtrenktos dirbtuvėlės durys.
„Atvažiavęs radau uždėtas ant durų dvi spynas. Nuo vienos turiu raktą, o nuo tos mažesnės – ne. Man buvo šokas, kad taip galėjo pasielgti. Juk niekam nemaišiau, šių patalpų seniūnijai nereikia. Kai meras įteikė padėkos raštą, maniau, jog jis vertina mano indėlį, dar pasigyriau sulaukęs šio žmogaus dėmesio, bet matote, koks pasirodė esąs? Tos dirbtuvėlės yra seniūnijos gamybinėje bazėje. Jose aš ir dirbau – kūriau. Anksčiau čia buvo dvaro kalvė“, – rodo buvęs seniūnas. Prie dirbtuvėlių ir dabar stovi nebaigto lipdyti angelo skulptūra, kuri skirta klebonijai.
„Negaliu pabaigti šio darbo, nes prie elektros neprieinu“, – pasiguodžia buvęs seniūnas.
Jis priminė, kad, baigęs seniūno kadenciją, seniūnijai padovanojo ir kapinėse pastatė kryžių. Jo vertė, pašnekovo žodžiais, žymiai didesnė nei kitų meno kūrinių gamybai naudojama elektros energija.
„Man atrodo, kad nepiktnaudžiauju – dirbu ir talkinu seniūnijai. Antai, išpjovėme ąžuolo medienos ir Lukšių bažnyčios šventoriuje atstatysime supuvusį kryžių – klebonui pažadėjau atrestauruoti, kol dar nebuvo man užtrenktos dirbtuvėlės durys. Nežinau kaip, bet savo žodį tesėsiu – bus kryžius. Mačiau – suolelius reikia atnaujinti“, – darbus vardija V. Cikana.
„Man iš esmės nesuvokiamas toks šios valdžios požiūris į kraštui nusipelniusius žmones. Daugiau nei keturiasdešimt savo gyvenimo metų atsidavęs dirbau rajonui, Lukšiams ir Zyplių dvarui. Kol dvaras buvo tik griuvėsiai – niekam jo nereikėjo, o man jį atstatant ne kartą reikėjo kovoti dėl jo išlikimo ir finansų pritraukimo. Čia kiekvienas centimetras mano paliestas ir ne viena mano ir mano bendraminčių alga įdėta. Ne draudimais ir spynomis dvarą atstatėme. Ar tai, kad mano kaip seniūno kadencija baigėsi, reiškia, kad nebegaliu rūpintis krašto puoselėjimu ir mes, menininkai, negalime turėti vietos kurti?“ – mintimis dalijosi buvęs seniūnas.
Įstatymo vardu – susirūpinta darbų sauga
Dairantis po seniūnijos valdas, prisistatė ir nuo gegužės 6 dienos Lukšių seniūno pareigose dirbantis Vytautas Andziulevičius. Jis paaiškino, kad visa Zyplių dvaro sodyba priklauso savivaldybės administracijai, o pagalbiniai pastatai su jiems priskirta teritorija – seniūnijai.
„Kai Vidas dirbo seniūnu, jis čia ir galėjo dirbti, o dabar, mano, kaip valstybės tarnautojo, vertinimu, jis yra toks pat, kaip ir visi kiti lukšiečiai. Nenuvertinu jo pasiekimų ir indėlio į Zyplių dvarą, niekas nenuginčys, bet aš privalau laikytis įstatymo. Vidas tegul neįsižeidžia, bet jis yra kaip pašalinis asmuo šioje teritorijoje“, – kalbėjo Lukšių seniūnas V. Andziulevičius.
Jis teigė, kad vadovaujasi įstatymu, todėl dėl darbų saugos reikalavimų negali menininko V. Cikanos įleisti į dirbtuvėles. Seniūnas tikino bandęs rasti kitą pastatą meno kūrėjams – Lukšių seniūnija pateikė raštą savivaldybės tarybai, kuriuo atsisakė vieno iš dvaro sodyboje esančių pastatų tautodailininkų bendrijos „Dailius“ naudai. Tačiau taryba, sutikusi perimti pastatą, nesuteikė teisės jame įsikurti V. Cikanos vadovaujamai bendrijai. Todėl pastato neteko seniūnija, jo negavo ir menininkai.
„Gavau neigiamą savivaldybės atsakymą, kad jums patalpų neskiria. Todėl buvau priverstas imtis priemonių“, – paaiškino seniūnas. Beje, „Dailius“ leidimo įsikurti viename iš pastatų prašė jau antrą kartą.
V. Andziulevičius tikino nuo savo darbo pradžios sakęs V. Cikanai, kad dirbtuvėlėse negalės dirbti, todėl ir šios spynos ant durų negalėjusios būti staigmena.
„Jūs turite suprasti mane – esu pareigūnas, valstybės tarnautojas, yra įstatymai ir jų reikia paisyti. Jeigu bus raštas, kad savivaldybė leidžia naudotis šiomis patalpomis – tikrai neprieštarausiu“, – sakė V. Andziulevičius. Jis tvirtino, kad šiuo atveju svarbiausia darbų sauga, už kurią jis yra atsakingas, nes dirbtuvėlės priskirtos seniūnijai.
V. Cikana tvirtino iš dabartinio seniūno girdėjęs, jog buvo nurodymas išvaryti jį... V. Andziulevičius iš dalies patvirtino: „Manęs klausė, kodėl dirba buvęs seniūnas, o aš pasakiau, kad darysime viską, kad nebūtų ir nedirbtų, todėl buvo duota laiko susitvarkyti Vidui, laukiau tiek, kiek galėjau.“
„Nesakyk, Vidai, kad čia administracijos arba mero nurodymai“, – pareiškė Lukšių seniūnas.
Visgi V. Andziulevičius teigė skambučio dėl dirbtuvėlėse dirbančio V. Cikanos sulaukęs iš savivaldybės administracijos, nes vėlų vakarą buvo pastebėta šviesa.
Po šio pokalbio atsisveikindamas V. Cikana neištiesė rankos Lukšių seniūnui V. Andziulevičiui.
„Man situacija suprantama, tačiau dabartinio seniūno vietoje rasčiau būdų įtikinti savivaldybės administraciją palikti man dirbtuvėles, nes jose dirbu ne sau, bet seniūnijos ir rajono labui“, – patikino V. Cikana. Jis žadėjo užbaigti pradėtus darbus, tačiau stebėjosi, kad per tiek metų tik dabar kažkam parūpo menininko darbų sauga.
Meras – apie moralinę atsakomybę
Kai viešojoje erdvėje pradėjo kilti nepasitenkinimo banga dėl to, kad iš dirbtuvėlių buvo išvarytas menininkas V. Cikana, o komentaruose paminėtas rajono meras kaip galimas šio proceso iniciatorius, rajono vadovas Edgaras Pilypaitis pateikė viešą komentarą: „Viešojoje erdvėje pasklido žinia, kurioje Ilma Cikanaitė kaltina mane iš Zyplių dvaro teritorijos išvarius menininką Vidą Cikaną. Tokio sprendimo nepriėmiau, o jei yra įrodymų, – laukčiau paviešinant. Pabrėžiu, kad visos rajone veikiančios įstaigos yra atviros piliečių iniciatyvoms bei pasiūlymams, bendravimui bei bendradarbiavimui lygiomis sąlygomis įstatymų nustatyta tvarka. Man labai apmaudu, kad naujasis Lukšių seniūnas nerado tinkamo būdo išaiškinti gerb. V. Cikanai valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pagrindų bei principų, kas ir sukėlė bereikalingą konfliktą. Zyplių dvaro teritorijoje niekada nebuvo jokių oficialiai įregistruotų veikiančių kūrybinių dirbtuvių. Jei anksčiau valstybės tarnautojo pareigas ėjęs seniūnas savavališkai naudojosi visais savivaldybės resursais – pastatais, elektros energija, vandeniu, medžiagomis, darbuotojais, – tai jo buvusi darbinė ir moralinė atsakomybė. Asmeninis gyvenimas, savo buitinių poreikių ar ūkinės veiklos organizavimas viešosios paskirties pastatuose bei objektuose yra reglamentuojamas specialiais valstybėje veikiančiais teisės aktais.“
Bendruomenė pasisako už laisvę dirbti
Rajono gyventojai skirtingai vertina situaciją – vienų nuomone, V. Cikana nusipelnė išskirtinių sąlygų ir jis turi moralinę teisę naudotis dirbtuvėlėmis, o kiti galvoja, kad visi lygūs, todėl ir buvusiam seniūnui negalima daryti jokių išimčių.
„(be išankstinių nuostatų) Visi mes rajono menininkai norime nemokamų dirbtuvių!!! Nebuvo sąžininga Vidui ir dirbti, ir gyventi dvare. Nes aš ir toks pat pilietis tada turėjau teisę gauti dirbtuvę (Tokie dalykai turi vykti konkurso būdu). Pinigus – projektus dėl dvaro renovacijos rašė Šakiai“, – mintimis socialinėje erdvėje dalijosi menininkė Adelė Liepa Kaunaitė.
Ką apie tai galvoja Lukšių bendruomenės centras?
„Mes ne kvaili ir puikiai suprantame, kad žmogus, baigęs savo kadenciją, turi išeiti iš „valdiškų“ patalpų. Bet... Negi rajonui jis nereikalingas? Negi rajono valdžia negali duoti jam kampelio ramiai dirbti? Žmogus turi dar parako, kam reikia užgniaužti jo kūrybinę veiklą? Kiek darbų jau yra padovanojęs rajonui, ne tik Lukšiams. Lukšių bendruomenė tai vertino, vertina ir vertins“, – teigė Rima Bendorienė.
Ji įsitikinusi, kad reikia leisti buvusiam seniūnui naudotis dirbtuvėlėmis, nes „šimtus kartų atpirks jo darbai tuos elektros skaitiklių rodmenis“.
Koją esą kiša ir ambicijos bei nesutarimai su dvare įsikūrusiu verslu.
„Atvažiavęs radau uždėtas ant durų dvi spynas. Nuo vienos turiu raktą, o nuo tos mažesnės – ne. Man buvo šokas, kad taip galėjo pasielgti. Juk niekam nemaišiau, šių patalpų seniūnijai nereikia. Kai meras įteikė padėkos raštą, maniau, jog jis vertina mano indėlį, dar pasigyriau sulaukęs šio žmogaus dėmesio, bet matote, koks pasirodė esąs? Tos dirbtuvėlės yra seniūnijos gamybinėje bazėje. Jose aš ir dirbau – kūriau. Anksčiau čia buvo dvaro kalvė“, – rodo buvęs seniūnas. Prie dirbtuvėlių ir dabar stovi nebaigto lipdyti angelo skulptūra, kuri skirta klebonijai.
„Negaliu pabaigti šio darbo, nes prie elektros neprieinu“, – pasiguodžia buvęs seniūnas.
Jis priminė, kad, baigęs seniūno kadenciją, seniūnijai padovanojo ir kapinėse pastatė kryžių. Jo vertė, pašnekovo žodžiais, žymiai didesnė nei kitų meno kūrinių gamybai naudojama elektros energija.
„Man atrodo, kad nepiktnaudžiauju – dirbu ir talkinu seniūnijai. Antai, išpjovėme ąžuolo medienos ir Lukšių bažnyčios šventoriuje atstatysime supuvusį kryžių – klebonui pažadėjau atrestauruoti, kol dar nebuvo man užtrenktos dirbtuvėlės durys. Nežinau kaip, bet savo žodį tesėsiu – bus kryžius. Mačiau – suolelius reikia atnaujinti“, – darbus vardija V. Cikana.
„Man iš esmės nesuvokiamas toks šios valdžios požiūris į kraštui nusipelniusius žmones. Daugiau nei keturiasdešimt savo gyvenimo metų atsidavęs dirbau rajonui, Lukšiams ir Zyplių dvarui. Kol dvaras buvo tik griuvėsiai – niekam jo nereikėjo, o man jį atstatant ne kartą reikėjo kovoti dėl jo išlikimo ir finansų pritraukimo. Čia kiekvienas centimetras mano paliestas ir ne viena mano ir mano bendraminčių alga įdėta. Ne draudimais ir spynomis dvarą atstatėme. Ar tai, kad mano kaip seniūno kadencija baigėsi, reiškia, kad nebegaliu rūpintis krašto puoselėjimu ir mes, menininkai, negalime turėti vietos kurti?“ – mintimis dalijosi buvęs seniūnas.
Įstatymo vardu – susirūpinta darbų sauga
Dairantis po seniūnijos valdas, prisistatė ir nuo gegužės 6 dienos Lukšių seniūno pareigose dirbantis Vytautas Andziulevičius. Jis paaiškino, kad visa Zyplių dvaro sodyba priklauso savivaldybės administracijai, o pagalbiniai pastatai su jiems priskirta teritorija – seniūnijai.
„Kai Vidas dirbo seniūnu, jis čia ir galėjo dirbti, o dabar, mano, kaip valstybės tarnautojo, vertinimu, jis yra toks pat, kaip ir visi kiti lukšiečiai. Nenuvertinu jo pasiekimų ir indėlio į Zyplių dvarą, niekas nenuginčys, bet aš privalau laikytis įstatymo. Vidas tegul neįsižeidžia, bet jis yra kaip pašalinis asmuo šioje teritorijoje“, – kalbėjo Lukšių seniūnas V. Andziulevičius.
Jis teigė, kad vadovaujasi įstatymu, todėl dėl darbų saugos reikalavimų negali menininko V. Cikanos įleisti į dirbtuvėles. Seniūnas tikino bandęs rasti kitą pastatą meno kūrėjams – Lukšių seniūnija pateikė raštą savivaldybės tarybai, kuriuo atsisakė vieno iš dvaro sodyboje esančių pastatų tautodailininkų bendrijos „Dailius“ naudai. Tačiau taryba, sutikusi perimti pastatą, nesuteikė teisės jame įsikurti V. Cikanos vadovaujamai bendrijai. Todėl pastato neteko seniūnija, jo negavo ir menininkai.
„Gavau neigiamą savivaldybės atsakymą, kad jums patalpų neskiria. Todėl buvau priverstas imtis priemonių“, – paaiškino seniūnas. Beje, „Dailius“ leidimo įsikurti viename iš pastatų prašė jau antrą kartą.
V. Andziulevičius tikino nuo savo darbo pradžios sakęs V. Cikanai, kad dirbtuvėlėse negalės dirbti, todėl ir šios spynos ant durų negalėjusios būti staigmena.
„Jūs turite suprasti mane – esu pareigūnas, valstybės tarnautojas, yra įstatymai ir jų reikia paisyti. Jeigu bus raštas, kad savivaldybė leidžia naudotis šiomis patalpomis – tikrai neprieštarausiu“, – sakė V. Andziulevičius. Jis tvirtino, kad šiuo atveju svarbiausia darbų sauga, už kurią jis yra atsakingas, nes dirbtuvėlės priskirtos seniūnijai.
V. Cikana tvirtino iš dabartinio seniūno girdėjęs, jog buvo nurodymas išvaryti jį... V. Andziulevičius iš dalies patvirtino: „Manęs klausė, kodėl dirba buvęs seniūnas, o aš pasakiau, kad darysime viską, kad nebūtų ir nedirbtų, todėl buvo duota laiko susitvarkyti Vidui, laukiau tiek, kiek galėjau.“
„Nesakyk, Vidai, kad čia administracijos arba mero nurodymai“, – pareiškė Lukšių seniūnas.
Visgi V. Andziulevičius teigė skambučio dėl dirbtuvėlėse dirbančio V. Cikanos sulaukęs iš savivaldybės administracijos, nes vėlų vakarą buvo pastebėta šviesa.
Po šio pokalbio atsisveikindamas V. Cikana neištiesė rankos Lukšių seniūnui V. Andziulevičiui.
„Man situacija suprantama, tačiau dabartinio seniūno vietoje rasčiau būdų įtikinti savivaldybės administraciją palikti man dirbtuvėles, nes jose dirbu ne sau, bet seniūnijos ir rajono labui“, – patikino V. Cikana. Jis žadėjo užbaigti pradėtus darbus, tačiau stebėjosi, kad per tiek metų tik dabar kažkam parūpo menininko darbų sauga.
Meras – apie moralinę atsakomybę
Kai viešojoje erdvėje pradėjo kilti nepasitenkinimo banga dėl to, kad iš dirbtuvėlių buvo išvarytas menininkas V. Cikana, o komentaruose paminėtas rajono meras kaip galimas šio proceso iniciatorius, rajono vadovas Edgaras Pilypaitis pateikė viešą komentarą: „Viešojoje erdvėje pasklido žinia, kurioje Ilma Cikanaitė kaltina mane iš Zyplių dvaro teritorijos išvarius menininką Vidą Cikaną. Tokio sprendimo nepriėmiau, o jei yra įrodymų, – laukčiau paviešinant. Pabrėžiu, kad visos rajone veikiančios įstaigos yra atviros piliečių iniciatyvoms bei pasiūlymams, bendravimui bei bendradarbiavimui lygiomis sąlygomis įstatymų nustatyta tvarka. Man labai apmaudu, kad naujasis Lukšių seniūnas nerado tinkamo būdo išaiškinti gerb. V. Cikanai valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pagrindų bei principų, kas ir sukėlė bereikalingą konfliktą. Zyplių dvaro teritorijoje niekada nebuvo jokių oficialiai įregistruotų veikiančių kūrybinių dirbtuvių. Jei anksčiau valstybės tarnautojo pareigas ėjęs seniūnas savavališkai naudojosi visais savivaldybės resursais – pastatais, elektros energija, vandeniu, medžiagomis, darbuotojais, – tai jo buvusi darbinė ir moralinė atsakomybė. Asmeninis gyvenimas, savo buitinių poreikių ar ūkinės veiklos organizavimas viešosios paskirties pastatuose bei objektuose yra reglamentuojamas specialiais valstybėje veikiančiais teisės aktais.“
Bendruomenė pasisako už laisvę dirbti
Rajono gyventojai skirtingai vertina situaciją – vienų nuomone, V. Cikana nusipelnė išskirtinių sąlygų ir jis turi moralinę teisę naudotis dirbtuvėlėmis, o kiti galvoja, kad visi lygūs, todėl ir buvusiam seniūnui negalima daryti jokių išimčių.
„(be išankstinių nuostatų) Visi mes rajono menininkai norime nemokamų dirbtuvių!!! Nebuvo sąžininga Vidui ir dirbti, ir gyventi dvare. Nes aš ir toks pat pilietis tada turėjau teisę gauti dirbtuvę (Tokie dalykai turi vykti konkurso būdu). Pinigus – projektus dėl dvaro renovacijos rašė Šakiai“, – mintimis socialinėje erdvėje dalijosi menininkė Adelė Liepa Kaunaitė.
Ką apie tai galvoja Lukšių bendruomenės centras?
„Mes ne kvaili ir puikiai suprantame, kad žmogus, baigęs savo kadenciją, turi išeiti iš „valdiškų“ patalpų. Bet... Negi rajonui jis nereikalingas? Negi rajono valdžia negali duoti jam kampelio ramiai dirbti? Žmogus turi dar parako, kam reikia užgniaužti jo kūrybinę veiklą? Kiek darbų jau yra padovanojęs rajonui, ne tik Lukšiams. Lukšių bendruomenė tai vertino, vertina ir vertins“, – teigė Rima Bendorienė.
Ji įsitikinusi, kad reikia leisti buvusiam seniūnui naudotis dirbtuvėlėmis, nes „šimtus kartų atpirks jo darbai tuos elektros skaitiklių rodmenis“.
Koją esą kiša ir ambicijos bei nesutarimai su dvare įsikūrusiu verslu.
Loreta Bataitienė
Dalė iš Griškabūdžio:
