Psichologė Nijolė Janonytė teigia, kad kiekviena savižudybė paliečia artimuosius, todėl, nors bendruomenės parama jiems yra svarbi, tačiau vėliau gedinčiam žmogui reikalinga patyrusių profesionalų pagalba. L. Poškevičiūtės nuotr.
Lina POŠKEVIČIŪTĖ
Į posėdį susirinkusi Psichologinių krizių valdymo grupė aptarė savižudybių situaciją rajone bei jų prevenciją. Pastaruosius dvejus–trejus metus situacija rajone gerėjo, tačiau šiemet iš gyvenimo pasitraukė net aštuoni rajono gyventojai.
Pagalbos nenori
Susitikimo pradžioje Psichologinių krizių valdymo grupės vadovas, vicemeras Darius Jakavičius priminė, kad šios grupės, įkurtos prieš beveik dvejus metus, paskirtis ir yra suteikti pagalbą savižudybės grėsmę patiriantiems bei savižudybės krizę išgyvenusiems ar išgyvenantiems rajono gyventojams.
Kokia savižudybių situacija rajone? Paskutiniai du atvejai, kuomet iš gyvenimo pasitraukė du vienos seniūnijos gyventojai, pasak vicemero, rodo, kad problema niekur nedingo. Kad skaičiai nėra džiuginantys, tikino ir posėdyje dalyvavęs Šakių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas Česlovas Besarabovas. 2020 m. rajone buvo registruoti keturi nusižudę žmonės (trys vyrai ir viena moteris), šiemet iki gruodžio 1 dienos iš gyvenimo pasitraukė aštuoni žmonės (šeši vyrai ir dvi moterys). Visi atvejai registruoti ne Šakių mieste.
„Vienas asmuo per šiuos metus dėl bandymo nusižudyti policijai yra skambinęs dvidešimt vieną kartą. Manau, kad šis asmuo jau tuo piktnaudžiauja. Pranešimas dėl savižudybės yra priskiriamas A kategorijai, policija turi į tokį pranešimą reaguoti per 12 minučių. Beveik visais atvejai šis asmuo būna neblaivus“, – aiškino pareigūnas.
Psichologų teigimu, viena savižudybė stipriai emociškai paveikia mažiausiai penkis šeimos narius ir 14 tolimesnių giminaičių, apie 20 draugų ir bendradarbių. Per 2020 m. Lietuvoje nusižudžiusieji paliko iki dešimt tūkstančių gedinčiųjų.
Pasak susitikime dalyvavusios Šakių psichikos sveikatos centro psichologės Nijolės Janonytės, pagalba nusižudžiusio artimiesiems yra labai reikalinga. N. Janonytė pasakojo, kad pirmiausiai bando susirasti žmonių kontaktus, kreipiasi į seniūnijas, tačiau, anot psichologės, šia tema tiesiog vengiama kalbėti.
„Tarsi formuojasi tokia nuostata, kad tas savanoriškas pasitraukimas iš gyvenimo tampa norma ir pateisinama praktika. Man net kyla klausimas, ar seniūnijų socialiniai darbuotojai gali dirbti šitą darbą. Nuvažiuoti pas žmogų ir pareikšti užuojautą bei paklausti, ar reikia pagalbos, manau, turėtų arčiausiai jų esantys seniūnijos, bendruomenės žmonės. Kone visais atvejais aš pirmiau susisiekdavau su artimaisiais. Kai aš paskambinu ir pasiūlau psichologo pagalbą, tai, žinokit, tokia tyla tam telefone pasidaro...“ – sakė N. Janonytė ir pripažino, kad pagalbos į specialistus dėl artimo žmogaus savižudybės kreipiasi nedidelis procentas žmonių.
„Artimieji nesikreipia, nes nejaučia poreikio specialistų pagalbai. Kiti teigia, kad sulaukia pagalbos iš artimųjų, aštuoni procentai žmonių absoliučiai nenori kalbėti apie tai, kas atsitiko, ypač vyresnio amžiaus žmonės“, – sakė psichologė ir pridūrė, kad tokiais atvejais vėliau jiems reikia dirbti jau su užsitęsusio gedulo atvejais.
Uždaras ratas
D. Jakavičius kėlė klausimą, ar išgyvenantys krizę ar artimojo savižudybę žino, kur kreiptis pagalbos. Psichologės N. Janonytės akys krypo į policijos pareigūną – jie pirmieji atvyksta į savižudybės vietą, teiravosi, kokią informaciją (psichologų vizitines korteles, lankstinukus) palieka artimiesiems. Č. Besarabovas buvo atviras – pareigūnai nėra įpareigoti kažkokį pranešimą palikti. Jis patikslino, kad savižudybės atveju pradedamas ikiteisminis tyrimas ir bet kokios informacijos sklaida yra blokuojama.
„Manau, tas paisymas asmens duomenų reglamento nėra visiškai teisingas. Juk ta psichologinė pagalba turėtų būti pasiūlyta ir teikiama nusižudžiusio artimiesiems“, – kalbėjo D. Jakavičius.
Jis pristatė ir 2020 m. parengtą reagavimo į savižudybių riziką Šakių rajono savivaldybėje algoritmą, kuriuo turėtų būti naudojamasi įvykus kriziniam atvejui. Nors jame pirmu punktu nurodyta, kad įvykus savižudybei į savižudybės vietą atvykęs policijos pareigūnas nusižudžiusio artimiesiems suteikia informaciją apie pagalbos galimybes ir apie savižudybę informuoja krizių valdymo grupės vadovą, tačiau Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas draudžia apie nusižudžiusius asmenis, be jų artimųjų sutikimo, teikti informaciją. Gaunasi užburtas ratas.
„Kaip reglamentuoti, kad policija galėtų informuoti savivaldybę ar gydymo įstaigas apie kėsinimąsi ar įvykdytą savižudybę, šiandien sunku man kažką pasakyti“, – tikino Č. Besarabovas.
Jam pritarė ir posėdyje dalyvavęs Visuomenės sveikatos biuro vadovas Viktoras Lebedžinskas sakydamas, kad savižudybės atveju artimiesiems reikia padėti čia ir dabar, o dažnai dėl asmens duomenų apsaugos ir netinkamai sutvarkytų įstatymų „visi slapstomės už kampų“.
Savižudybių prevencija
Psichologė J. Janonytė dar paminėjo, kad rajono ugdymo įstaigos yra pasirengusios valdyti krizes, yra parengti krizių valdymo tvarkos aprašai, daug mokymų vyksta, todėl mokyklų specialistai žino, kaip elgtis krizės atveju.
„Tiesa, mokyklose yra nemažai savižalos atvejų ir visi tie, kurie gauna tinkamą pagalbą, iki savižudybės tikriausiai neprieis“, – svarstė N. Janonytė.
Jos pastebėjimu, deja, dauguma įstaigų ir organizacijų rajone nėra pasirengusios valdyti savižudybių ir kitų krizinių situacijų. Atsitikus vienam iš krizės atvejų vienoje rajono įstaigoje, ši atsisakė psichologų pagalbos.
Įrankių psichikos sveikatai gerinti rajone turime: veikia du psichikos sveikatos centrai, Visuomenės sveikatos biuras, dirba jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų koordinatorius. Priemones, projektus, padedančius mažinti savižudybių mastą savivaldybėje, pristatė Visuomenės sveikatos biuro vadovas V. Lebedžinskas. Jis patikslino, kad įstaigos vienas iš tikslų ir yra savižudybių prevencija. Todėl vyksta mokymai, įstaigoje dirba psichologai. Įstaigos vadovas siūlė kitais metais surengti mokymus ir seniūnijų socialiniams darbuotojams, seniūnaičiams, bendruomenių aktyvui, juos vestų psichologai – prof. Nida Žemaitienė ir Valija Šap.
Susitikimo metu numatyti ir kitų metų krizių valdymo grupės darbai: vicemero pasiūlymu, grupės nariai ateinančiais metais lankysis visose seniūnijose ir viešins apie pagalbos galimybes krizės atveju. Taip pat bus parengti lankstinukai ir kita informacija krizės ištiktiems žmonėms bei nusižudžiusiųjų artimiesiems. Savivaldybės gydytoja Edita Zubrickienė dar paminėjo, kad dirba mobilios psichologinių krizių įveikimo komandos. Su specialistais galima susisiekti trumpuoju telefonu 1815 kasdien nuo 8 iki 20 val., įskaitant savaitgalius. Taip pat jaunųjų gydytojų asociacija, norėdama atkreipti dėmesį į prastą medicinos darbuotojų psichikos būklę ir darbo sąlygas, sukūrė socialinę kampaniją „Dramblys ligoninėje“, siekiančią padrąsinti medikus kreiptis psichologinės pagalbos.
Kokia savižudybių situacija rajone? Paskutiniai du atvejai, kuomet iš gyvenimo pasitraukė du vienos seniūnijos gyventojai, pasak vicemero, rodo, kad problema niekur nedingo. Kad skaičiai nėra džiuginantys, tikino ir posėdyje dalyvavęs Šakių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas Česlovas Besarabovas. 2020 m. rajone buvo registruoti keturi nusižudę žmonės (trys vyrai ir viena moteris), šiemet iki gruodžio 1 dienos iš gyvenimo pasitraukė aštuoni žmonės (šeši vyrai ir dvi moterys). Visi atvejai registruoti ne Šakių mieste.
„Vienas asmuo per šiuos metus dėl bandymo nusižudyti policijai yra skambinęs dvidešimt vieną kartą. Manau, kad šis asmuo jau tuo piktnaudžiauja. Pranešimas dėl savižudybės yra priskiriamas A kategorijai, policija turi į tokį pranešimą reaguoti per 12 minučių. Beveik visais atvejai šis asmuo būna neblaivus“, – aiškino pareigūnas.
Psichologų teigimu, viena savižudybė stipriai emociškai paveikia mažiausiai penkis šeimos narius ir 14 tolimesnių giminaičių, apie 20 draugų ir bendradarbių. Per 2020 m. Lietuvoje nusižudžiusieji paliko iki dešimt tūkstančių gedinčiųjų.
Pasak susitikime dalyvavusios Šakių psichikos sveikatos centro psichologės Nijolės Janonytės, pagalba nusižudžiusio artimiesiems yra labai reikalinga. N. Janonytė pasakojo, kad pirmiausiai bando susirasti žmonių kontaktus, kreipiasi į seniūnijas, tačiau, anot psichologės, šia tema tiesiog vengiama kalbėti.
„Tarsi formuojasi tokia nuostata, kad tas savanoriškas pasitraukimas iš gyvenimo tampa norma ir pateisinama praktika. Man net kyla klausimas, ar seniūnijų socialiniai darbuotojai gali dirbti šitą darbą. Nuvažiuoti pas žmogų ir pareikšti užuojautą bei paklausti, ar reikia pagalbos, manau, turėtų arčiausiai jų esantys seniūnijos, bendruomenės žmonės. Kone visais atvejais aš pirmiau susisiekdavau su artimaisiais. Kai aš paskambinu ir pasiūlau psichologo pagalbą, tai, žinokit, tokia tyla tam telefone pasidaro...“ – sakė N. Janonytė ir pripažino, kad pagalbos į specialistus dėl artimo žmogaus savižudybės kreipiasi nedidelis procentas žmonių.
„Artimieji nesikreipia, nes nejaučia poreikio specialistų pagalbai. Kiti teigia, kad sulaukia pagalbos iš artimųjų, aštuoni procentai žmonių absoliučiai nenori kalbėti apie tai, kas atsitiko, ypač vyresnio amžiaus žmonės“, – sakė psichologė ir pridūrė, kad tokiais atvejais vėliau jiems reikia dirbti jau su užsitęsusio gedulo atvejais.
Uždaras ratas
D. Jakavičius kėlė klausimą, ar išgyvenantys krizę ar artimojo savižudybę žino, kur kreiptis pagalbos. Psichologės N. Janonytės akys krypo į policijos pareigūną – jie pirmieji atvyksta į savižudybės vietą, teiravosi, kokią informaciją (psichologų vizitines korteles, lankstinukus) palieka artimiesiems. Č. Besarabovas buvo atviras – pareigūnai nėra įpareigoti kažkokį pranešimą palikti. Jis patikslino, kad savižudybės atveju pradedamas ikiteisminis tyrimas ir bet kokios informacijos sklaida yra blokuojama.
„Manau, tas paisymas asmens duomenų reglamento nėra visiškai teisingas. Juk ta psichologinė pagalba turėtų būti pasiūlyta ir teikiama nusižudžiusio artimiesiems“, – kalbėjo D. Jakavičius.
Jis pristatė ir 2020 m. parengtą reagavimo į savižudybių riziką Šakių rajono savivaldybėje algoritmą, kuriuo turėtų būti naudojamasi įvykus kriziniam atvejui. Nors jame pirmu punktu nurodyta, kad įvykus savižudybei į savižudybės vietą atvykęs policijos pareigūnas nusižudžiusio artimiesiems suteikia informaciją apie pagalbos galimybes ir apie savižudybę informuoja krizių valdymo grupės vadovą, tačiau Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas draudžia apie nusižudžiusius asmenis, be jų artimųjų sutikimo, teikti informaciją. Gaunasi užburtas ratas.
„Kaip reglamentuoti, kad policija galėtų informuoti savivaldybę ar gydymo įstaigas apie kėsinimąsi ar įvykdytą savižudybę, šiandien sunku man kažką pasakyti“, – tikino Č. Besarabovas.
Jam pritarė ir posėdyje dalyvavęs Visuomenės sveikatos biuro vadovas Viktoras Lebedžinskas sakydamas, kad savižudybės atveju artimiesiems reikia padėti čia ir dabar, o dažnai dėl asmens duomenų apsaugos ir netinkamai sutvarkytų įstatymų „visi slapstomės už kampų“.
Savižudybių prevencija
Psichologė J. Janonytė dar paminėjo, kad rajono ugdymo įstaigos yra pasirengusios valdyti krizes, yra parengti krizių valdymo tvarkos aprašai, daug mokymų vyksta, todėl mokyklų specialistai žino, kaip elgtis krizės atveju.
„Tiesa, mokyklose yra nemažai savižalos atvejų ir visi tie, kurie gauna tinkamą pagalbą, iki savižudybės tikriausiai neprieis“, – svarstė N. Janonytė.
Jos pastebėjimu, deja, dauguma įstaigų ir organizacijų rajone nėra pasirengusios valdyti savižudybių ir kitų krizinių situacijų. Atsitikus vienam iš krizės atvejų vienoje rajono įstaigoje, ši atsisakė psichologų pagalbos.
Įrankių psichikos sveikatai gerinti rajone turime: veikia du psichikos sveikatos centrai, Visuomenės sveikatos biuras, dirba jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų koordinatorius. Priemones, projektus, padedančius mažinti savižudybių mastą savivaldybėje, pristatė Visuomenės sveikatos biuro vadovas V. Lebedžinskas. Jis patikslino, kad įstaigos vienas iš tikslų ir yra savižudybių prevencija. Todėl vyksta mokymai, įstaigoje dirba psichologai. Įstaigos vadovas siūlė kitais metais surengti mokymus ir seniūnijų socialiniams darbuotojams, seniūnaičiams, bendruomenių aktyvui, juos vestų psichologai – prof. Nida Žemaitienė ir Valija Šap.
Susitikimo metu numatyti ir kitų metų krizių valdymo grupės darbai: vicemero pasiūlymu, grupės nariai ateinančiais metais lankysis visose seniūnijose ir viešins apie pagalbos galimybes krizės atveju. Taip pat bus parengti lankstinukai ir kita informacija krizės ištiktiems žmonėms bei nusižudžiusiųjų artimiesiems. Savivaldybės gydytoja Edita Zubrickienė dar paminėjo, kad dirba mobilios psichologinių krizių įveikimo komandos. Su specialistais galima susisiekti trumpuoju telefonu 1815 kasdien nuo 8 iki 20 val., įskaitant savaitgalius. Taip pat jaunųjų gydytojų asociacija, norėdama atkreipti dėmesį į prastą medicinos darbuotojų psichikos būklę ir darbo sąlygas, sukūrė socialinę kampaniją „Dramblys ligoninėje“, siekiančią padrąsinti medikus kreiptis psichologinės pagalbos.
Dalė iš Griškabūdžio:
