Prieš penkerius metus gyvenimą sieti su politikos mokslais nusprendusi gelgaudiškietė Justina Karaliūtė šiandien iš arti susiduria su Lietuvą kamuojančių politinių krizių pasekmėmis – šiuo metu mergina darbuojasi Migracijos departamente, be to, dalyvauja kairiąją politinę mintį skleidžiančio „Gyvenimas per brangus“ portalo veikloje. Su Justina kalbamės apie pasirinkimus, politiką, Lietuvos ir rajono aktualijas.

 

Kitų variantų tikrai buvo, tikriausiai galėčiau pasakyti, kad TSPMI į pirmąją stojimų vietą įrašiau paskutinę dieną. Iki tol mano noruose pirmojoje vietoje buvo istorijos studijos. Mokydamasi gimnazijoje labai pamilau istorijos mokslą, tačiau dvyliktoje klasėje atradau ir naują pomėgį – domėjimąsi politika. Būtent ši nauja veikla galų gale privertė pakeisti studijų pasirinkimą, supratau, kad noriu šiek tiek visuomeniškai aktyvesnės profesijos, kuri būtų labiau susijusi su mūsų kasdieniu gyvenimu.

Iš pradžių galvojau, kad norėčiau būti politikos apžvalgininkė, visgi dabar šios veiklos nematau kaip potencialaus nuolatinio darbo, veikiau rašymas man tapo papildoma veikla, kuria užsiimu savo laisvu laiku. Labiausiai save matyčiau dirbančią žmogaus teisių srityje ir, nors artimiausiu metu tuo tikrai neužsiimsiu, niekada neatmetu galimybės tapti politike.

Šiuo metu dirbu Migracijos departamente, tad kiekvieną dieną susiduriu su viena aktualiausių politinių temų Lietuvoje – prieglobsčio prašytojų pagausėjimu. Labai džiaugiuosi galėdama čia dirbti ir visą situaciją stebėti iš arti.

Manyčiau, kad nederėtų šios situacijos įvardyti būtent tokiais žodžiais, o ypač pas mus atvykstančių asmenų vadinti „nelegaliais ar ekonominiais migrantais“. Joks žmogus nėra nelegalus, o šiuo atveju ypač. Didelė dalis žmonių atvyksta turėdami rimtų problemų ir mes tikrai negalime jų generalizuoti ir tokiu būdu nužmoginti. Mes esame įsipareigoję tarptautinei teisei ir turime jos laikytis, kitu atveju niekuo nesiskirsime nuo diktatoriško Lukašenkos režimo.

Šios situacijos tikrai nevertinu taip, kaip daugelis kalbančiųjų žiniasklaidoje. Aš pritariu, kad prie to prisideda Lukašenka, jog jis specialiai leidžia prieglobsčio prašytojams vykti į Europos Sąjungą. Vis dėlto patys prieglobsčio prašytojai nėra dėl to kalti, jie yra daug didesnės aukos nei Lietuvos ar Lenkijos žmonės, kurie nuolat dejuoja dėl migrantų antplūdžio. Šie žmonės buvo suvilioti pasiūlymo lengvai patekti į Europą ir gyventi geriau nei iki šiol. Kiek mes galėtume juos smerkti, kai patys kiekvienas turime artimųjų, gyvenančių svetur? Jokiu būdu nemanau, kad visi jie turėtų būti priimti į Lietuvą, bet jiems bent jau turėtų būti teikiama reikiama humanitarinė pagalba. Lietuvių požiūris į atvykstančius prieglobsčio prašytojus mane tikrai neramina – dabar stebimas nužmogėjimas, empatijos trūkumas pasiekė tokį aukštą lygį, kokio mūsuose dar niekada nebuvau regėjusi.  

 „Gyvenimas per brangus“, arba kaip mes esame pratę vadinti GPB, yra kairiosios politinės minties žiniasklaidos portalas. Jei trumpai, tai mes esame būrelis visuomeniškai aktyvių žmonių, kurie stengiasi plėsti kairiąją politinę mintį Lietuvoje. Mūsų pagrindinė veikla yra straipsnių rašymas, tačiau užsiimame ir įvairių protestų organizavimu – dalis GPB narių organizavo „Kaunas Pride“, paskutinis protestas, prie kurio prisidėjome, buvo „Prieglobsčio prašymas nėra nusikaltimas“, kuriuo norėjome parodyti solidarumą su migrantais.

Mano politinių pažiūrų paieškos prasidėjo paskutiniaisiais mokslo metais, tuo metu dar nebuvau tikra, kokiai politikai pritariu, viskas atrodė labai painu. Visgi jau nuo mažų dienų maniau, kad visi žmonės yra lygūs, niekas dėl savo tapatybės bruožų ar socialinės padėties neturi būti engiamas. Būtent kairioji politika kovoja už pamatines žmogaus teises, prieš bet kokią diskriminaciją rasės, lyties, religijos ar kitais pagrindais.

Labai gaila, bet kairiosios idėjos Lietuvoje nėra stipriai įsitvirtinusios ir kol kas labai sunku prognozuoti šios situacijos pokyčius. Yra dalis žmonių, kurie pritaria mūsų požiūriui į darbo teisės klausimus – mano, kad žmonės gauna per mažus atlyginimus, kad reikalingi progresiniai mokesčiai, kova su korupcija, didesnės pensijos ir kitos socialinės išmokos – procesai, kurie padėtų mažinti pajamų nelygybę. Visgi dažnai tie žmonės nepritaria kitoms mūsų vertybėms: LGBT+ partnerystės/santuokų palaikymui, kovai su klimato kaita, rasizmu ar ksenofobija. Svarbu paminėti, kad šiuo metu Lietuvoje nėra nei vienos partijos, kuri atstovautų kairiąją mintį, viena ar kita partija atitinka nebent kelis iš daugelio kairiesiems būdingų kriterijų.

Manau, didelę įtaką padarė COVID-19 pandemija. Žmonės yra pavargę nuo ribojimų, dalis žmonių išsigandę dėl savo ateities. Karantinas daugeliui žmonių padarė įtaką ir galų gale lėmė gana didelį susipriešinimą.

Šeimų maršo ar protestų prieš galimybių pasus virtinė tikriausiai nuvilnijo visoje Lietuvoje, todėl nekeista, kad šie procesai neaplenkė ir Šakių. Manau, kad tai visiškai normalu ir žmonės turi teisę išreikšti savo nuomonę į tam tikrus politikų sprendimus.

Padariniai, matyt, visoje Lietuvoje bus tokie patys – galime laukti naujos arba net kelių naujų partijų, kurios atstovaus šių žmonių interesams. Tai greičiausiai bus tradicionalistinė partija, kuri kaip pagrindinį kozirį turės skiepų politikos kritiką, o toliau seks tradicinės šeimos vertybės bei patriotizmas. Nenustebčiau, jei tokia partija savo skyrių turėtų ir Šakiuose, visgi nemanau, kad dėl to įvyks kažkoks politinis perversmas. Norėčiau tikėti, kad dabartinis žmonių susiskaldymas jau pasiekė savo aukštumas ir ateityje žmonės atras vis daugiau kompromisų.

Agnė Kereišiūtė