Apibūdinti kraštiečio Luko Keraičio veiklas – nemenkas iššūkis. Technologijų mokslo gerbėjai vaikiną atpažįsta iš jo kuriamų laidų „Žinių radijuje“ bei kitose populiariose platformose, o štai alternatyvios muzikos pasaulyje Lukas puikiai pažįstamas kaip muzikinės grupės „Abudu“ narys. Šakietis toli gražu neapsiriboja šiomis, iš pažiūros skirtingomis veiklomis – jį taip pat galime pristatyti kaip komunikacijos specialistą, diskusijų moderatorių bei konferencijų vedėją.

 

 Žmogumi orkestru vadinamo kraštiečio kelias prasidėjo Šakių „Žiburio“ gimnazijoje – mokyklos aktų salėje užgimusi grupė „Abudu“, kurioje Lukas groja bosine gitara, šiandien drąsiai gali vadintis viena iš populiariausių alternatyviosios muzikos atstovių Lietuvoje. Prisimindamas „Abudu“ susikūrimo procesą, vaikinas juokauja, jog pradiniame veiklos etape grupė apsiribojo „pakvailiojimais po pamokų“, tačiau dabar ji pritraukia tūkstančius klausytojų. Kraštiečių veikla neliko nepastebėta ir muzikos profesionalų – praėjusiais metais grupė „Abudu“ sulaukė net trijų nominacijų prestižiniuose „M.A.M.A“ apdovanojimuose, be to, vasarą pasaulį išvydo šakiečio Mato Petkūno sukurtas dokumentinis filmas „Gaisras virš mūsų“, atskleidžiantis grupės veiklos istoriją ir užkulisius.

Luko teigimu, mokyklos laikais vykdyta aktyvi visuomeninė veikla jį įpratino būti užsiėmusį, o kai vaikinas persikėlė gyventi į Vilnių, atsivėrė durys šį įgūdį realizuoti dar platesniais mastais.

Kūrybinių industrijų studijas pasirinkęs kraštietis greitai suprato, jog įprastas darbas ofise nesuteiks prasmės pojūčio, todėl savo ateitį susiejo su freelancerio – laisvai samdomo darbuotojo profesija. Nors toks darbo pobūdis yra šiek tiek rizikingas, negarantuojantis nuolatinių pajamų, tačiau vaikino tai neišgąsdino. Šis pasirinkimas suteikė galimybę neapsiriboti viena veikla ir nuolatos tobulėti – šiuo metu Lukas darbuojasi komunikacijos srityje, moderuoja su mokslu bei technologijomis susijusias diskusijas, ta pačia tema kuria ir radijo laidas.

Būtent naujausių technologijų apžvalgų sritis leido Lukui sujungti universitete įgytas komunikacijos žinias ir didelę aistrą inovacijoms. Save technologijų entuziastu vadinantis šakietis išsikėlė iššūkį kuo paprasčiau paaiškinti be galo sudėtingas mokslo naujoves ir jau pirmaisiais gyvenimo Vilniuje mėnesiais pasinėrė į „Skaitmeninių horizontų“ laidos kūrybinį procesą. Nuo pirmųjų Luko žingsnių „Žinių radijo“ eteryje praėjo nemažai laiko, tačiau vaikinas ir toliau sėkmingai darbuojasi mokslo populiarinimo srityje, Luką nuolatos lydi nauji projektai, o šiuo metu jo apžvalgas galima išgirsti radijo laidoje „Du bitai“.

Inovacijas vaikinas aptarinėja įvairiausiais formatais – šį kartą su Luku susitikome Europos Parlamento biuro rengtame seminare, kuriame kraštietis pristatė tris įdomiausias dabarties technologijas, galinčias turėti didelės įtakos gyvenimui ir komunikacijai ateityje.

Šakiečio teigimu, labiausiai išplėtota ir šiuo metu daugiausiai pritaikoma technologija – dirbtinis intelektas. Nors tai nėra naujiena, tačiau šis žmonijos išradimas vis dar stebina. Pasak Luko, įprastiems kompiuteriams užtenka sukurti programas, o dirbtinį intelektą reikia mokyti – tuomet kompiuteris gali mąstyti panašiai kaip žmogus. Dirbtinis intelektas plačiai naudojamas versluose bei moksle, tačiau jis gali kurti ir labai asmeninius dalykus. Tarkime, surinkus pokalbio su tam tikru žmogumi žinutes, įmanoma sukurti robotą, kuris atsakinėtų to asmens žodžiais ir stiliumi – pasitelkus šį šiurpoką išradimą, būtų galima „bendrauti“ net su mirusio žmogaus atitikmeniu.

Prie dirbtinio intelekto vystymo prisideda ir lietuviai, o vienas iš tautiečių projektų – dirbtiniu intelektu valdoma parduotuvė „Pixevia“ – neturi analogų visoje Europoje. Vilniuje įsikūrusi ir jau testuojama parduotuvė klientus ruošiasi aptarauti be jokių kasų! Tam tikrą programėlę parsisiuntę žmonės prekę tiesiog pasiims ir išsineš, o pinigai automatiškai bus nuskaičiuojami kamerų tinklo ir dirbtinio intelekto atliekamos analizės būdu.

Fantastikoje sutinkama realaus ir virtualaus pasaulių sandūra gali tapti realybe – būtent tokie yra antrosios Luko pristatytos „Meta Visatos“ technologijos kūrėjų  planai. Didžiosios technologijų kompanijos siekia išlaisvinti žmonių rankas nuo telefonų, jų netenkina tai, jog, norint naudotis internetu, privalu turėti kokį nors įrenginį. Tiesa, kol kas sunku įsivaizduoti, kaip ši mintis bus realizuojama, tačiau akivaizdu, jog į jos vystymą dedamos rimtos pastangos –  „Facebook“  įkūrėjas M. Zuckerbergas „Meta Visatos“ plėtojimui ateinančiais metais ruošiasi skirti 10 milijardų dolerių. Spėjama, jog, realizavus šią idėją, žmonija patirs dar vieną revoliuciją, panašią į tą, kurią kadaise sukėlė interneto atsiradimas.  

Pasak šakiečio Luko Keraičio, pati naujausia ir sunkiausiai suvokiama yra NFT arba „Nekeičiamojo žetono“ technologija. Šiuo metu naujiena pritaikoma moderniajame mene ir spekuliacijose – sukurtas skaitmeninis meno kūrinys parduodamas aukcione, o jį įsigiję asmenys turi įrodymą, jog tai yra originalas, nors įprastai skaitmeniniame pasaulyje įmanoma persiųsti tik kopijas.

„NFT yra kai, kas labai naujo, tačiau apie ją neišvengiamai išgirsime greitu metu, kaip išgirdome apie „Bitcoin“ kriptovaliutą, tad geriau suprasti, kas tai yra ir kas po tuo slepiasi“, – pastebi Lukas.

Nors iš pirmo žvilgsnio naujausios technologijos gali atrodyti labai specifinė, tik siauram mėgėjų rateliui aktuali tema, tačiau jos daro didelę įtaką žmonių kasdienybei bei kai kuriems socialiniams procesams. Vienas iš jų – gilėjantis skirtumas tarp kartų. Siekis švelninti susidariusią situaciją įkvėpė Luką pradėti savo veiklą.

„Man labai norėjosi suartinti dvi kartas: vyresnę už mane ir jaunesniąją, nes tarp jų yra didžiulis skaitmeninis tarpas, jos nesusikalba tarpusavyje. Norėjosi vyresnei auditorijai perteikti, ką žmonės veikia internete, kokias vertybes ten randa. Pirmosios mano laidos buvo ne tik apie technologijas, bet ir apie interneto kultūrą, man atrodė, kad kalbėjimas apie technologijas yra puikus būdas visuomenei kalbėtis apie tai, kokie esame ir kokiais norime būti“, – patirtimi dalijasi šakietis.

Agnė Kereišiūtė