Jankų seniūnas Jevgenij Kušnarenko sako, kad darbų vienas nenudirbsi, ir džiaugiasi gera komanda – seniūnijos darbuotojais, seniūnaičiais. L. Poškevičiūtės nuotr.
Lina POŠKEVIČIŪTĖ
Jankai – seniūnijos ir seniūnaitijos centras, vos dešimt kilometrų nutolęs nuo Griškabūdžio. Parubežyje gyvenantys žmonės vis dar su reikalais vyksta į Šakius, nors Jankai priklauso Kazlų Rūdos savivaldybei. O ir į Jankuose vykstančius kultūrinius renginius pasižmonėti gausiai vyksta ir mūsų rajono gyventojai. Tad apie nūdieną, ateities darbus kaimyniškai kalbamės su Jankų seniūnu ir seniūnijos aktyvu.
Gera komanda
Pravažiuojant pro Jankus dažnam į akį krinta miestelio tvarka, puoselėjamas „Padėkos ir vilties“ parkas. Kokia gi šios patrauklios seniūnijos kasdienybė bei rūpesčiai, kalbamės su Jankų seniūnu Jevgenij Kušnarenko, seniūnaujančiu jau septintus metus. Seniūnas pripažįsta, gyvena Kazlų Rūdoje, kasdien į darbą tenka važiuoti 20 kilometrų. Sako, kad kelias Kazlų Rūda–Višakio Rūda vis dar problemiškas, tačiau džiaugiasi Kazlų Rūdos savivaldybės pastangomis, kad kelias etapais yra tvarkomas, o svarbiausia – kartu tiesiamas ir dviračių takas.
Nors Jankuose vis dar veikia Jankų pradinė mokykla ir vaikų darželis, vaikų dienos centras, Jurgio Dovydaičio viešosios bibliotekos filialas, kaimo parduotuvėlė, seniūnijoje dvi bendruomenės, tačiau praktiškai neliko, kas užsiimtų medienos verslu, vos vienas kitas, nors aplinkui plyti miškai. Tiesa, yra auginančių vyteles.
Pasak seniūno, Jankai – ūkininkų kraštas. Merkevičiai, Kančiai, Gvazdaičiai, Balickai, Valaičiai, Olekai ir kiti – vardija seniūnas krašto ūkininkus, pas kuriuos darbo suranda ir jankiškiai. Tačiau dauguma gyventojų visgi važiuoja dirbti į Kazlų Rūdą, Marijampolę bei Šakius.
„Matau, kad praktiškai neliko mažų karves laikančių žmonių ūkelių, kurie karves laikydavo ne tik savo reikmėms, bet žaliavą dar ir parduodavo“, – pastebi seniūnas.
Džiaugiasi seniūnas ir savo komanda – seniūnijos darbuotojais bei seniūnaičiais: Vitalija Kerušauskiene (Jankų), Aidu Gicevičiumi (Viliūšių), Gintautu Zemba (Būdos), Aliumi Juozapavičiumi (Katinų).
„Aš gyventojams ir sakau: jums nereikia niekur važiuoti ar rašyti, ateikite pas seniūnaitį ir pasakykite, kur matote problemų. Be abejo, ne visas jas galima čia ir dabar išspręsti, ypač dėl medžių šalinimo. Visi seniūnaičiai man puikūs pagalbininkai, be jų būtų kur kas sunkiau dirbti“,– įsitikinęs seniūnas.
Paprašytas įvardyti svarbesnius praėjusių metų darbus ir planuojamus šįmet, pašnekovas sako nelinkęs girtis, tačiau džiaugiasi, kad pernai pavyko užtverti bendruomenės namų tvorą, seniūnija prisidėjo prie „Padėkos ir vilties“ parko gražinimo. Pernai baigtos tvarkyti Pievų ir Mokyklos gatvės. O dėl seniūnijos kelių, kurių dauguma žvyrkeliai, seniūnas atviras – būklė patenkinama, juos greideriuoja ir žvyruoja „Kelių priežiūraos“ Marijampolės padalinys.
Seniūnas ir šįmet nori tęsti darbus prie bendruomenės namų – atlikti pastato išorės kosmetinį remontą bei sutvarkyti įvažiavimą.
„Vienas iš svarbesnių darbų – pastatyti renginių aikštėje naują vasaros estradą“, – apie šiųmečius darbus pasakoja seniūnas.
Stiprybė – žmonės
Pasiteiravus apie seniūnijos stiprybes ir silpnybes, seniūnas nedvejodamas atsako: „Didžiausia seniūnijos stiprybė, be abejo, žmonės. Aš nesutikau per tuos septynerius darbo metus blogo žmogaus. Visi, ar jau išėjusieji, ar šiandien čia gyvenantys, – tiesiog nuoširdūs, skubantys padėti vieni kitiems, darbštūs, mylintys savo šeimą, žemę ir kraštą žmonės. Drąsiai galiu teigti, kad Jankų seniūnija išskirtinė Kazlų Rūdos savivaldybėje savo žmonėmis.“
Nors Jankų seniūnija yra palyginti nedidelė, joje gyvena 992 gyventojai, tačiau problemos, pasak seniūno, tos pačios, kaip ir visur.
„Be abejo, seniūnijoje nemažai ilgalaikių bedarbių, tai įvardyčiau kaip seniūnijos silpnąją pusę. Galiu tik pasidžiaugti, kad pernai, įgyvendinant Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos programą dėl ilgalaikių bedarbių grąžinimo į darbo rinką, trys gyventojai įgijo traktorininko pažymėjimą ir tokiu nedideliu poslinkiu aš džiaugiuosi, – pasakoja J. Kušnarenko ir priduria: – Kada žmogus būna laimingas? Kuomet turi darbą, namus, šeimą, kažkokį hobį.“
Nemažai seniūnijoje ir socialines pašalpas gaunančių žmonių. Sausį atidirbančių visuomenei naudingą darbą sąraše – 29. Kaip pasakojo seniūnas, šie žmonės padeda kaimo bendruomenėms susitvarkyti aplinką, o pačiuose Jankuose – šienauja žaliuosius plotus, renka šiukšles, prižiūri seniūnijos (Nemirų) kapines.
„Pastebiu dažnai iškritusių iš darbo rinkos žmonių nusivylimą, nors ir atidirbantys už pašalpas tas kelias valandas bando to neparodyti, matau, kartais žmogus pats sau meluoja. Todėl ir sakau jiems, kad niekada nevėlu pakeisti savo gyvenimą“, – sako seniūnas.
Kultūrinis gyvenimas
Jankų seniūnijoje gyvuoja dvi bendruomenės – Būdos kaimo ir Jankų. Pastaroji įsikūrusi 2003 m. ir nuo įsikūrimo pradžios miestelio centre bendruomeniečiai kuria „Padėkos ir vilties“ parką, kuris kasmet keičiasi ir gražėja: įrengti tilteliai, nutiesti trinkelių takai, nupirkti ir sustatyti parko suoleliai, įrengta laužavietė, teritorija apsodinta medeliais, šiandien parko aplinka prižiūrima bendruomenės įsigytu vejos pjovimo traktoriuku. Pokalbyje dalyvavusi aktyvi bendruomenietė V. Kerušauskienė atskleidžia, kad darbams parke lėšos gaunamos praktiškai tik iš projektų.
„Norime, kad parko viduryje atsirastų ženklas, akcentas, skirtas Jankams, viliamės, kad ateityje įgyvendinsime šią idėją“, – pasakoja V. Kerušauskienė.
Jankiškiai pilni netikėčiausių sumanymų, nuolat miestelį išpuošia prieš didžiąsias šventes, garsėja „Grybų švente“, pritraukiančia šimtus žiūrovų, rengiamomis Užgavėnėmis, pernai paminėta miestelio 320 metų sukaktis.
Visas šventes jankiškiai organizuoja susibūrę draugėn. Iniciatyvos nestokoja aktyvi bendruomenės narė, bibliotekininkė Eglė Kančienė, kuri vadovauja atkurtam Jankų kaimo bendruomenės teatrui, bei kultūrinių renginių organizatorė Rimutė Bosienė. Tiesa, kalbinti jankiškiai norėtų, kad ir Būdos kaime neišblėstų kultūros židinys, atsirastų šio darbo specialistas, o seniūnas nori, kad Būdoje atsirastų ir nors kokia parduotuvėlė.
Į Jankus atvykstančius ar iš jų išvažiuojančius palydi didžiulis meškinas, suręstas iš šieno rulonų. Moterys atvirauja, kad puošmeną paliks iki Velykų – padės margučių pintinę ir lai džiugina vietinius ir Jankų svečius.
Nors Jankuose vis dar veikia Jankų pradinė mokykla ir vaikų darželis, vaikų dienos centras, Jurgio Dovydaičio viešosios bibliotekos filialas, kaimo parduotuvėlė, seniūnijoje dvi bendruomenės, tačiau praktiškai neliko, kas užsiimtų medienos verslu, vos vienas kitas, nors aplinkui plyti miškai. Tiesa, yra auginančių vyteles.
Pasak seniūno, Jankai – ūkininkų kraštas. Merkevičiai, Kančiai, Gvazdaičiai, Balickai, Valaičiai, Olekai ir kiti – vardija seniūnas krašto ūkininkus, pas kuriuos darbo suranda ir jankiškiai. Tačiau dauguma gyventojų visgi važiuoja dirbti į Kazlų Rūdą, Marijampolę bei Šakius.
„Matau, kad praktiškai neliko mažų karves laikančių žmonių ūkelių, kurie karves laikydavo ne tik savo reikmėms, bet žaliavą dar ir parduodavo“, – pastebi seniūnas.
Džiaugiasi seniūnas ir savo komanda – seniūnijos darbuotojais bei seniūnaičiais: Vitalija Kerušauskiene (Jankų), Aidu Gicevičiumi (Viliūšių), Gintautu Zemba (Būdos), Aliumi Juozapavičiumi (Katinų).
„Aš gyventojams ir sakau: jums nereikia niekur važiuoti ar rašyti, ateikite pas seniūnaitį ir pasakykite, kur matote problemų. Be abejo, ne visas jas galima čia ir dabar išspręsti, ypač dėl medžių šalinimo. Visi seniūnaičiai man puikūs pagalbininkai, be jų būtų kur kas sunkiau dirbti“,– įsitikinęs seniūnas.
Paprašytas įvardyti svarbesnius praėjusių metų darbus ir planuojamus šįmet, pašnekovas sako nelinkęs girtis, tačiau džiaugiasi, kad pernai pavyko užtverti bendruomenės namų tvorą, seniūnija prisidėjo prie „Padėkos ir vilties“ parko gražinimo. Pernai baigtos tvarkyti Pievų ir Mokyklos gatvės. O dėl seniūnijos kelių, kurių dauguma žvyrkeliai, seniūnas atviras – būklė patenkinama, juos greideriuoja ir žvyruoja „Kelių priežiūraos“ Marijampolės padalinys.
Seniūnas ir šįmet nori tęsti darbus prie bendruomenės namų – atlikti pastato išorės kosmetinį remontą bei sutvarkyti įvažiavimą.
„Vienas iš svarbesnių darbų – pastatyti renginių aikštėje naują vasaros estradą“, – apie šiųmečius darbus pasakoja seniūnas.
Stiprybė – žmonės
Pasiteiravus apie seniūnijos stiprybes ir silpnybes, seniūnas nedvejodamas atsako: „Didžiausia seniūnijos stiprybė, be abejo, žmonės. Aš nesutikau per tuos septynerius darbo metus blogo žmogaus. Visi, ar jau išėjusieji, ar šiandien čia gyvenantys, – tiesiog nuoširdūs, skubantys padėti vieni kitiems, darbštūs, mylintys savo šeimą, žemę ir kraštą žmonės. Drąsiai galiu teigti, kad Jankų seniūnija išskirtinė Kazlų Rūdos savivaldybėje savo žmonėmis.“
Nors Jankų seniūnija yra palyginti nedidelė, joje gyvena 992 gyventojai, tačiau problemos, pasak seniūno, tos pačios, kaip ir visur.
„Be abejo, seniūnijoje nemažai ilgalaikių bedarbių, tai įvardyčiau kaip seniūnijos silpnąją pusę. Galiu tik pasidžiaugti, kad pernai, įgyvendinant Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos programą dėl ilgalaikių bedarbių grąžinimo į darbo rinką, trys gyventojai įgijo traktorininko pažymėjimą ir tokiu nedideliu poslinkiu aš džiaugiuosi, – pasakoja J. Kušnarenko ir priduria: – Kada žmogus būna laimingas? Kuomet turi darbą, namus, šeimą, kažkokį hobį.“
Nemažai seniūnijoje ir socialines pašalpas gaunančių žmonių. Sausį atidirbančių visuomenei naudingą darbą sąraše – 29. Kaip pasakojo seniūnas, šie žmonės padeda kaimo bendruomenėms susitvarkyti aplinką, o pačiuose Jankuose – šienauja žaliuosius plotus, renka šiukšles, prižiūri seniūnijos (Nemirų) kapines.
„Pastebiu dažnai iškritusių iš darbo rinkos žmonių nusivylimą, nors ir atidirbantys už pašalpas tas kelias valandas bando to neparodyti, matau, kartais žmogus pats sau meluoja. Todėl ir sakau jiems, kad niekada nevėlu pakeisti savo gyvenimą“, – sako seniūnas.
Kultūrinis gyvenimas
Jankų seniūnijoje gyvuoja dvi bendruomenės – Būdos kaimo ir Jankų. Pastaroji įsikūrusi 2003 m. ir nuo įsikūrimo pradžios miestelio centre bendruomeniečiai kuria „Padėkos ir vilties“ parką, kuris kasmet keičiasi ir gražėja: įrengti tilteliai, nutiesti trinkelių takai, nupirkti ir sustatyti parko suoleliai, įrengta laužavietė, teritorija apsodinta medeliais, šiandien parko aplinka prižiūrima bendruomenės įsigytu vejos pjovimo traktoriuku. Pokalbyje dalyvavusi aktyvi bendruomenietė V. Kerušauskienė atskleidžia, kad darbams parke lėšos gaunamos praktiškai tik iš projektų.
„Norime, kad parko viduryje atsirastų ženklas, akcentas, skirtas Jankams, viliamės, kad ateityje įgyvendinsime šią idėją“, – pasakoja V. Kerušauskienė.
Jankiškiai pilni netikėčiausių sumanymų, nuolat miestelį išpuošia prieš didžiąsias šventes, garsėja „Grybų švente“, pritraukiančia šimtus žiūrovų, rengiamomis Užgavėnėmis, pernai paminėta miestelio 320 metų sukaktis.
Visas šventes jankiškiai organizuoja susibūrę draugėn. Iniciatyvos nestokoja aktyvi bendruomenės narė, bibliotekininkė Eglė Kančienė, kuri vadovauja atkurtam Jankų kaimo bendruomenės teatrui, bei kultūrinių renginių organizatorė Rimutė Bosienė. Tiesa, kalbinti jankiškiai norėtų, kad ir Būdos kaime neišblėstų kultūros židinys, atsirastų šio darbo specialistas, o seniūnas nori, kad Būdoje atsirastų ir nors kokia parduotuvėlė.
Į Jankus atvykstančius ar iš jų išvažiuojančius palydi didžiulis meškinas, suręstas iš šieno rulonų. Moterys atvirauja, kad puošmeną paliks iki Velykų – padės margučių pintinę ir lai džiugina vietinius ir Jankų svečius.
Rimas iš Gelgaudiškio:
