Iš kairės: Valstybinės darbo inspekcijos, „Sodros“, Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovai kvietė seniūnus svarstyti, kaip pažaboti nelegalų darbą ir diskutuoti apie priemones, kurios padeda mažinti bedarbystę. D. Pavalkio nuotr.
Lina POŠKEVIČIŪTĖ
Į seniūnų pasitarimą atvykę Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI), Valstybinės darbo inspekcijos, „Sodros“, Užimtumo tarnybos atstovai kalbėjosi, kaip rajone mažinti bedarbystę. Anot jų, vis dar piktnaudžiaujama dirbant pagal paslaugų kvitus, nelegalus ir nedeklaruotas darbas yra ta piktžaizdė, kuri kenkia patiems darbuotojams. Aptarta bedarbystės problema atskirose seniūnijose ir tai, kad gegužę situacija darbo rinkoje turėtų pagerėti.
Dirba, bet neturi socialinių garantijų
Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento direktorė Daiva Baniulienė informavo, kad VMI prisijungė prie Užimtumo tarnybos vykdomų nedarbo mažinimo veiksmų, o šio susitikimo tikslas – pateikti seniūnams kuo daugiau informacijos, kokios yra galimybės ir ką daryti, kad nedarbas mažėtų.
„Jūs esate arčiausiai savo žmonių. Norėtume, kad taip pat įsijungtumėte ir visi kartu surėmę pečius galėtume mažinti nedarbą bei, kiek įmanoma, šešėlį, nustatant faktus, atvejus dėl neregistruotos veiklos atvejų, nelegalaus darbo. Mes visi turime ugdyti sąmoningumą, būti patys sąmoningi, tik taip mes skatinsim savo žmones išeiti iš to ilgalaikio bedarbio statuso arba nenoro dirbti, arba dirbti nelegaliai“, – susitikimo pradžioje kalbėjo D. Baniulienė.
Anot jos, Šakių rajonas – žemdirbių kraštas, todėl aktuali yra žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitus problema, kad dažniausiai jie iš viso neišrašomi arba išrašomi netinkamai. Ji priminė, kad pagal paslaugų kvitus pas ūkininkus ar bendrovėse retkarčiais dirbantys žmonės atlieka menkos kvalifikacijos reikalaujantį, trumpalaikį darbą.
Kauno apskrities VMI I skyriaus vedėja Jolanta Kubilienė akcentavo, jog paslaugų kvitas iš dalies užpildomas prieš pradedant teikti paslaugą – pavyzdžiui, prieš medelių sodinimą. Vienas kvito egzempliorius tenka darbuotojui, kitas – darbdaviui. Darbus atlikus abu kvito egzemplioriai užpildomi galutinai. Atlygis privalo būti sumokėtas pasibaigus dienai arba, jeigu taip sutariama, pasibaigus kalendorinei savaitei. Asmuo vienam ūkininkui ar bendrovei dirbti gali ne ilgiau nei 60 dienų per metus, o jei dirbama keliems paslaugų gavėjams – tuomet ne ilgiau nei 90 dienų. Darbdavys iki kito mėnesio vidurio turi sumokėti už darbuotoją privalomojo sveikatos draudimo įmoką.
„1 tūkst. 750 eurų, gautų pagal pajamų kvitus, yra neapmokestinama, o viršijanti suma apmokestinama 15 proc. pajamų mokesčio tarifu“, – informavo J. Kubilienė.
Kokios socialinės garantijos priklauso asmenims, dirbantiems pagal žemės ūkio ar miškininkystės paslaugų teikimo kvitus, supažindino Šakių „Sodros“ atstovas Darius Matusa. Anot jo, su darbdaviu sudaręs darbo sutartį asmuo įgyja visas socialines garantijas, o tokie kvitai užtikrina tik vieną garantiją – sveikatos draudimą.
Tinka skolininkams
Pasiteiravus, kiek rajone pagal paslaugų kvitus buvo įdarbinta gyventojų, atsakymo svečiai nepateikė.
„Šakiai yra žemės ūkio kraštas, daug ūkininkų, bet kvitų, apie kuriuos yra informuota „Sodra“, yra labai menka dalis. Tikslių skaičių neturime. Kyla klausimas, ar tikrai šitiek ūkininkų išrašo tiek mažai kvitų. Ar tikrai tiek mažai žmonių dirba pagal paslaugų kvitus? Tikrai, šie dokumentai yra nenumeruoti, tad piktnaudžiauti yra visos galimybės“, – svarstė D. Baniulienė.
Anot jos, VMI numačiusi teikti pasiūlymą, kad paslaugų kvitas būtų pildomas elektronine forma.
Vicemero Dariaus Jakavičiaus pastebėjimu, dirbti už kvitus tinka žmonėms, kurie turi skolų arba yra socialiai remtini. Antstoliai jų gaunamų pajamų nemato, o ir socialinė parama dažniausiai neprarandama.
„Taip, šita problematika yra. Manau, didžiausia bėda, kad ypač greitieji kreditai yra labai greitai gaunami paprasčiausiu telefono skambučiu. Vis dar gyventojai yra mažo finansinio raštingumo, todėl nepagalvoja apie pasekmes. Žinau, kad kai kuriose savivaldybėse tariamasi su antstoliu, kaip išdėstyti tuos mokėjimus, kad žmogui būtų nors kokia motyvacija pradėti legalizuoti savo darbą“, – aiškino D. Baniulienė.
Už nelegalų darbą – baudos
Apibrėždamas nelegalų darbą, Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius Marius Glodas sakė, kad tai darbas be sutarčių.
„Nelegalus darbas pripažįstamas taip pat, kuomet yra įdarbinami trečiosios šalies piliečiai, nesilaikant norminių teisės aktų nustatytos įdarbinimo tvarkos. Jūsų krašte yra tikrai nemažai ūkininkų, kurie naudoja Ukrainos, Baltarusijos piliečių darbo jėgą. Kiek teko atlikti patikrinimų, pažeidimų nebuvo rasta“, – kalbėjo M. Glodas.
Jis taip pat akcentavo, jog nelegalus darbas užtraukia baudą atsakingiems fiziniams asmenims nuo 1 tūkst. iki 5 tūkst. eurų, pakartotinai – nuo 5 tūkst. iki 6 tūkst. eurų. Analogiškai bauda taikoma ir darbdaviui juridiniam asmeniui. Anot M. Glodo, darbo laiko apskaitos pažeidimas taip pat užtraukia baudą.
„Jeigu kokią informaciją turėtumėte apie nelegaliai dirbančius asmenis, prašytume informuoti mus ir kuo tiksliau nurodyti vietovę, kokius darbus, kuriuo laiku dirba, kad galėtume kuo skubiau tą informaciją patikrinti“, – prašė seniūnų Valstybinės darbo inspekcijos atstovas.
Lukšių seniūnas Vytautas Andziulevičius teiravosi dėl už pašalpas atidirbančių žmonių legalumo, tačiau M. Glodas negalėjo atsakyti, patarė kreiptis raštu į kitus Valstybinės darbo inspekcijos specialistus.
Daugiau moterų
Susitikime dalyvavusi Užimtumo tarnybos Šakių skyriaus vedėja Aldona Stasiulienė pasidžiaugė tokiu bendru institucijų susitikimu.
„Kviečiu susitelkti. Mūsų tikslas yra didinti užimtumą, mažinti socialinę atskirtį. Užimtumo tarnyba ne tik tarpininkauja įdarbinant, taiko įvairias aktyvias darbo rinkos politikos priemones, taikomas įdarbinimas subsidijuojant, vykdomas profesinis mokymas ir kitos priemonės“, – kalbėjo A. Stasiulienė.
Apžvelgdama situaciją darbo rinkoje Šakių rajone, A. Stasiulienė išskyrė, kad per balandžio mėnesį skyriuje registravosi 200 asmenų, iš jų 60 ukrainiečių. Anot vedėjos, manoma, kad gegužės mėnesį bus darbuotojų paklausa žemės ūkio sektoriuje, todėl nedarbas rajone turėtų sumažėti. Gegužės 3 d. duomenimis, rajone buvo registruoti 1 tūkst. 557 bedarbiai, iš jų 59 proc. moterų, 33 proc. ilgalaikių bedarbių (per 500 asmenų). Registruotų kaimo vietovėse 73 proc., tarp visų registruotų bedarbių 52 proc. yra asmenys nuo 50-ies metų, jaunimo – 13 proc.
Apžvelgiant seniūnijas, Žvirgždaičių sen. registruotas nedarbas (bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų) yra pats aukščiausias, čia registruota 51 bedarbis, ilgalaikių 23. A. Stasiulienė išskyrė, kad daugiausiai bedarbių yra Šakių seniūnijoje, net 444, ilgalaikių daugiausiai Kudirkos Naumiesčio sen., nekvalifikuotų – Gelgaudiškio sen.
Gelgaudiškio seniūno Vinco Dabravolskio pastebėjimu, gyventojai piktnaudžiauja įsigiję verslo liudijimus: veiklos nevykdo, kad iš Užimtumo tarnybos neišmestų.
Nors institucijų atstovai kvietė galbūt organizuoti panašius susitikimus ir seniūnijose bei supažindinti, kokią žalą neša paslaugų kvitai, kas atsitinka, kuomet žmogus dirba nelegaliai, seniūnai pasiūlė, jog norėtų gauti vizualinę medžiagą, kuria pasidalintų su gyventojais.
„Jūs esate arčiausiai savo žmonių. Norėtume, kad taip pat įsijungtumėte ir visi kartu surėmę pečius galėtume mažinti nedarbą bei, kiek įmanoma, šešėlį, nustatant faktus, atvejus dėl neregistruotos veiklos atvejų, nelegalaus darbo. Mes visi turime ugdyti sąmoningumą, būti patys sąmoningi, tik taip mes skatinsim savo žmones išeiti iš to ilgalaikio bedarbio statuso arba nenoro dirbti, arba dirbti nelegaliai“, – susitikimo pradžioje kalbėjo D. Baniulienė.
Anot jos, Šakių rajonas – žemdirbių kraštas, todėl aktuali yra žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitus problema, kad dažniausiai jie iš viso neišrašomi arba išrašomi netinkamai. Ji priminė, kad pagal paslaugų kvitus pas ūkininkus ar bendrovėse retkarčiais dirbantys žmonės atlieka menkos kvalifikacijos reikalaujantį, trumpalaikį darbą.
Kauno apskrities VMI I skyriaus vedėja Jolanta Kubilienė akcentavo, jog paslaugų kvitas iš dalies užpildomas prieš pradedant teikti paslaugą – pavyzdžiui, prieš medelių sodinimą. Vienas kvito egzempliorius tenka darbuotojui, kitas – darbdaviui. Darbus atlikus abu kvito egzemplioriai užpildomi galutinai. Atlygis privalo būti sumokėtas pasibaigus dienai arba, jeigu taip sutariama, pasibaigus kalendorinei savaitei. Asmuo vienam ūkininkui ar bendrovei dirbti gali ne ilgiau nei 60 dienų per metus, o jei dirbama keliems paslaugų gavėjams – tuomet ne ilgiau nei 90 dienų. Darbdavys iki kito mėnesio vidurio turi sumokėti už darbuotoją privalomojo sveikatos draudimo įmoką.
„1 tūkst. 750 eurų, gautų pagal pajamų kvitus, yra neapmokestinama, o viršijanti suma apmokestinama 15 proc. pajamų mokesčio tarifu“, – informavo J. Kubilienė.
Kokios socialinės garantijos priklauso asmenims, dirbantiems pagal žemės ūkio ar miškininkystės paslaugų teikimo kvitus, supažindino Šakių „Sodros“ atstovas Darius Matusa. Anot jo, su darbdaviu sudaręs darbo sutartį asmuo įgyja visas socialines garantijas, o tokie kvitai užtikrina tik vieną garantiją – sveikatos draudimą.
Tinka skolininkams
Pasiteiravus, kiek rajone pagal paslaugų kvitus buvo įdarbinta gyventojų, atsakymo svečiai nepateikė.
„Šakiai yra žemės ūkio kraštas, daug ūkininkų, bet kvitų, apie kuriuos yra informuota „Sodra“, yra labai menka dalis. Tikslių skaičių neturime. Kyla klausimas, ar tikrai šitiek ūkininkų išrašo tiek mažai kvitų. Ar tikrai tiek mažai žmonių dirba pagal paslaugų kvitus? Tikrai, šie dokumentai yra nenumeruoti, tad piktnaudžiauti yra visos galimybės“, – svarstė D. Baniulienė.
Anot jos, VMI numačiusi teikti pasiūlymą, kad paslaugų kvitas būtų pildomas elektronine forma.
Vicemero Dariaus Jakavičiaus pastebėjimu, dirbti už kvitus tinka žmonėms, kurie turi skolų arba yra socialiai remtini. Antstoliai jų gaunamų pajamų nemato, o ir socialinė parama dažniausiai neprarandama.
„Taip, šita problematika yra. Manau, didžiausia bėda, kad ypač greitieji kreditai yra labai greitai gaunami paprasčiausiu telefono skambučiu. Vis dar gyventojai yra mažo finansinio raštingumo, todėl nepagalvoja apie pasekmes. Žinau, kad kai kuriose savivaldybėse tariamasi su antstoliu, kaip išdėstyti tuos mokėjimus, kad žmogui būtų nors kokia motyvacija pradėti legalizuoti savo darbą“, – aiškino D. Baniulienė.
Už nelegalų darbą – baudos
Apibrėždamas nelegalų darbą, Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius Marius Glodas sakė, kad tai darbas be sutarčių.
„Nelegalus darbas pripažįstamas taip pat, kuomet yra įdarbinami trečiosios šalies piliečiai, nesilaikant norminių teisės aktų nustatytos įdarbinimo tvarkos. Jūsų krašte yra tikrai nemažai ūkininkų, kurie naudoja Ukrainos, Baltarusijos piliečių darbo jėgą. Kiek teko atlikti patikrinimų, pažeidimų nebuvo rasta“, – kalbėjo M. Glodas.
Jis taip pat akcentavo, jog nelegalus darbas užtraukia baudą atsakingiems fiziniams asmenims nuo 1 tūkst. iki 5 tūkst. eurų, pakartotinai – nuo 5 tūkst. iki 6 tūkst. eurų. Analogiškai bauda taikoma ir darbdaviui juridiniam asmeniui. Anot M. Glodo, darbo laiko apskaitos pažeidimas taip pat užtraukia baudą.
„Jeigu kokią informaciją turėtumėte apie nelegaliai dirbančius asmenis, prašytume informuoti mus ir kuo tiksliau nurodyti vietovę, kokius darbus, kuriuo laiku dirba, kad galėtume kuo skubiau tą informaciją patikrinti“, – prašė seniūnų Valstybinės darbo inspekcijos atstovas.
Lukšių seniūnas Vytautas Andziulevičius teiravosi dėl už pašalpas atidirbančių žmonių legalumo, tačiau M. Glodas negalėjo atsakyti, patarė kreiptis raštu į kitus Valstybinės darbo inspekcijos specialistus.
Daugiau moterų
Susitikime dalyvavusi Užimtumo tarnybos Šakių skyriaus vedėja Aldona Stasiulienė pasidžiaugė tokiu bendru institucijų susitikimu.
„Kviečiu susitelkti. Mūsų tikslas yra didinti užimtumą, mažinti socialinę atskirtį. Užimtumo tarnyba ne tik tarpininkauja įdarbinant, taiko įvairias aktyvias darbo rinkos politikos priemones, taikomas įdarbinimas subsidijuojant, vykdomas profesinis mokymas ir kitos priemonės“, – kalbėjo A. Stasiulienė.
Apžvelgdama situaciją darbo rinkoje Šakių rajone, A. Stasiulienė išskyrė, kad per balandžio mėnesį skyriuje registravosi 200 asmenų, iš jų 60 ukrainiečių. Anot vedėjos, manoma, kad gegužės mėnesį bus darbuotojų paklausa žemės ūkio sektoriuje, todėl nedarbas rajone turėtų sumažėti. Gegužės 3 d. duomenimis, rajone buvo registruoti 1 tūkst. 557 bedarbiai, iš jų 59 proc. moterų, 33 proc. ilgalaikių bedarbių (per 500 asmenų). Registruotų kaimo vietovėse 73 proc., tarp visų registruotų bedarbių 52 proc. yra asmenys nuo 50-ies metų, jaunimo – 13 proc.
Apžvelgiant seniūnijas, Žvirgždaičių sen. registruotas nedarbas (bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų) yra pats aukščiausias, čia registruota 51 bedarbis, ilgalaikių 23. A. Stasiulienė išskyrė, kad daugiausiai bedarbių yra Šakių seniūnijoje, net 444, ilgalaikių daugiausiai Kudirkos Naumiesčio sen., nekvalifikuotų – Gelgaudiškio sen.
Gelgaudiškio seniūno Vinco Dabravolskio pastebėjimu, gyventojai piktnaudžiauja įsigiję verslo liudijimus: veiklos nevykdo, kad iš Užimtumo tarnybos neišmestų.
Nors institucijų atstovai kvietė galbūt organizuoti panašius susitikimus ir seniūnijose bei supažindinti, kokią žalą neša paslaugų kvitai, kas atsitinka, kuomet žmogus dirba nelegaliai, seniūnai pasiūlė, jog norėtų gauti vizualinę medžiagą, kuria pasidalintų su gyventojais.
Dalė iš Griškabūdžio:
