Sodų bendrijos „Draugystė“ pirmojoje gatvėje ten gyvenančius šakiečius vėl neramina viename apleistame plote gerokai žmogų praaugę pavojingieji Sosnovskio barščiai. Prieš keletą metų su jais į kovą stojo patys bendrijos gyventojai, tačiau ši rūšis sunkiai pasiduoda naikinimui. Šiemet šį plotą, kad ir šiek tiek vėluodama, nes augalai jau žydi, žadėjo sutvarkyti seniūnija.
Šakių seniūnas Dalius Jasevičius patikino, kad Sosnovskio barščius kasmet bandoma pjauti ir naikinti, tik šiemet gal kiek „atsiliekama nuo plano“, nes pastarosiomis savaitėmis prieš miesto šventę rūpėjo sutvarkyti labiausiai matomas, Šakius reprezentuojančias teritorijas, todėl atokesni kampeliai liko nepaliesti.
„O dabar jau kibsime tvarkyti juos“, – žadėjo seniūnas ir pripažino, kad Sosnovskio barščių židinių mieste nėra daug – be jau minėto, dar yra vienas plotelis važiuojant Sodų gatve.
Šakių seniūnija šią invazinę rūšį naikina tiesiog išpjaunant – ką įmanoma traktoriumi, kitą dalį – rankomis, cheminių preparatų kol kas nenaudoja.
„Žinoma, Sosnovskio barščius reikia pjauti anksčiau, kol nesubrandintos sėklos, taip ilgainiui juos įmanoma apnaikinti, bet tikrai kasmet stengiamės pasirūpinti šių teritorijų sutvarkymu – tą padarysime ir šiemet“, – sako D. Jasevičius.
Iš tiesų, kaip tik šiuo metu ir yra tas laikas, kai Sosnovskio barščiai yra labiausiai pavojingi, nes augalai žydi. Jie subrandina tūkstančius lengvai platinamų sėklų, o tai ir neramina sodų bendrijos gyventojus, nes savo kiemą kiekvienas tvarkosi palei galimybes, o apleistos teritorijos, kaitrai susimaišius su lietumi, tiesiog suvešėjo visu „gražumu“. Nors seniūnija kasmet skiria laiko ir lėšų šio invazinio ir itin nuodingo augalo naikinimui, šimtaprocentinių rezultatų pasiekti neįmanoma. Didžioji problema ta, kad Sosnovskio barščiai atželia iš šaknų net pjaunami kelis kartus, o jo dauginimasis sėklomis, kaip minėta, yra itin intensyvus – žiedynuose kiekvienas augalas kasmet subrandina dešimtis tūkstančius sėklų, jas išbarsto maždaug 4 metrų spinduliu, o beveik 95 proc. sėklų gyvybingos ir daigios išlieka net ketverius metus.
Sosnovskio barštis 2016 m. paskelbtas invazine Europos Sąjungos rūšimi ir visos ES valstybės narės įpareigotos valdyti Sosnovskio barščio plitimą. Aplinkos ministerijos teigimu, šiuo metu invazines rūšis draudžiama naudoti – auginti, parduoti, veisti ir t.t., tačiau prievolės jų naikinti nėra.
Apžvelgiant bendrą situaciją šalyje, galima pastebėti, kad Sosnovskio barščių plotų kasmet mažėja – vadinasi, skirtos lėšos ir kasmetinis darbas duoda rezultatų. Tačiau kai kur nutinka ir taip, jog atrandama visiškai naujų židinių. Vien Vilniuje skaičiuojama apie 133 Sosnovskio barščiais apžėlusios vietos. Šis augalas labiausiai paplitęs ten, kur neintensyviai naudojamos ir šiek tiek apleistos žemės: įvairios pakelės, paupiai, drėgnesnės vietos, apleisti žemės ūkio kompleksai, kurie ilgą laiką buvo nenaudojami.
Ši invazinė rūšis atsivežta maždaug 1950 m. kaip pašarinės kultūra – silosui gaminti. Tačiau kaip maistinė kultūra Sosnovskio barščiai neprigijo.
Kitos savivaldybės jų naikinimui naudoja chemines priemones – purškiamus herbicidus arba naikina mechaniniu būdu – bando iškasti, nuolat šienauja, užaria ar frezuoja. Aplinkos ministerija yra patvirtinusi selektyvų herbicidą, kuris veikia tik Sosnovskio barštį, o kitų augalų neišnaikina. Pernai šienauti, purkšti herbicidais arba iškasti buvo numačiusios 16 savivaldybių, o Aplinkos ministerija tam skyrė daugiau nei 500 tūkst. eurų.
„Draugo“ inf.
Arūnė iš Griškabūdžio:
