Sekmadienio popietę ir pirmadienio naktį gausiai iškritęs lietus pridarė rūpesčių UAB „Alkesta“ darbininkams, kurie krašto kelio Nr. 137 Pilviškiai–Šakiai–Jurbarkas ruože ties Katilių kaimu (20,87 iki 20, 97 km) rengė naują kelio pralaidą. Kadangi įrengta tik dalis pralaidos, dėl susikaupusio vandens iškilo grėsmė pažeisti įrengto apvažiavimo konstrukciją. Todėl antradienio naktį darbus atliekančios įmonės darbuotojai budėjo prie objekto, dieną remontuojama kelio atkarpa buvo laikinai uždaryta. Greta esančių ir vandens užsemtų laukų ūkininkai beda pirštu į nepasiruošusius kelio remontui darbuotojus, šie – į melioratorius.

Pirmadienį Griškabūdžio krašto ūkininkai, kurių javų laukai plyti prie Katilių kaime remontuojamos pralaidos kelyje Pilviškiai–Šakiai–Jurbarkas (tas kelias yra Lietuvos automobilių kelių direkcijos), išties sunerimo. Jų laukai užtvino, nes dėl gausiai iškritusio lietaus stipriai patvino Pentos upelis, vanduo tiesiog nepratekėjo pro remontuojamą pralaidą.

„Mums didžiausias rūpestis, kad apskritai remontuojama kelio dalimi neina su kombainais pravažiuoti. Jis yra siauras ir šiuo metu nestabilus. Suprantam, kad tai stichinė nelaimė, bet manau, kad šiek tiek buvo nepasiruošta. Galimai pralaidos mažesnio diametro negu turėtų būti, nespėja to vandens nutraukti. Matom, kad kelininkai daro, ką gali. Laukia atoslūgio. Gali pykti ant jų, bet yra, kaip yra, – kalbėjo vienas ūkininkas ir išsakė nuogąstavimus, kad laukai užtvinę, derliaus paimti neis, o ir keliu pravažiuoti neina.

Antradienio rytą nuvykus prie minėto objekto, vaizdas išties nedžiugino. Pirmiausiai į akis krenta kairėje kelio pusėje vandenyje paskendęs javų plotas. Penta pilnut pilnutėlė. Įrengta naujai viena pralaidos dalis taip pat apsemta. Per naktį prie objekto budėjo kelio remonto darbus atliekančios bendrovės „Alkesta“ (darbų užsakovas yra Kelių direkcija – red. past.) darbininkai bei pats statybos darbų vadovas Vilius Matulevičius. Šio pasiteiravus, kokie šiuo metu darbai atliekami, atsakė trumpai: „Kovojam su stichija.“ Įmonės technika bei darbininkai krovė žvyrą į maišus, kuriais buvo bandoma sutvirtinti statybvietės šlaitus.

„Tai ekstremalus įvykis. Įsivaizduokit, čia iškrito 67 mm kritulių. Sekmadienį vakare, nors ir lijo, viskas buvo tvarkoje, vanduo pro pralaidą grioviu lengvai nutekėjo. O jau pirmadienį vanduo upelyje staiga pakilo. 27-eri mano darbo metai, bet tokios ekstremalios situacijos objekte nėra buvę. Budėjom visą naktį, žiūrėjom, kad nenuslinktų šlaitai jau pakeistos pralaidos pusėj, o svarbiausia – nebūtų pakenkta tvarkomo kelio apvažiavimui, kuriuo remontuojamą kelio dalį automobiliai ir apvažiuoja“, – aiškino darbų vadovas, pridūręs, kad pro pakeistą ir senąją pralaidą vanduo prateka, tačiau toliau upeliu gausus vandens kiekis jau nebeprateka.

Į pokalbį įsijungę kiti darbus atliekančios bendrovės vyrai pasakojo, kad greta remontuojamos pralaidos bandė griovį valyti technika, svarstydami, kad tai padės ir galbūt vanduo greičiau grioviu nutekės.

„Laukiam, kol vanduo nuslūgs ir galėsim tęsti darbus. Šiandien stabdysim važiavimą per remontuojamą kelio pralaidą, kad galėtume sutvirtinti įrengto apvažiavimo gelžbetonines perdangos plokštes. Žiūrėsim, koks vandens lygis“, – situaciją komentavo darbų vadovas.

Anot įmonės darbininkų, be abejo, bus žiūrima, ar nepažeista ir pati naujai paklota kelio pralaida, kurią darbininkams teko per naktį su technika tiesiog prilaikyti, kad vanduo jos neišplautų.

O į ūkininkų priekaištavimus, kad šie nepravažiuoja su technika pro įrengtą remontuojamo kelio apvažiavimą, V. Matulevičius atsakė, kad, atliekant tokius remonto darbus, jie turi užtikrinti trijų metrų pločio remontuojamo objekto apvažiavimui skirto kelio įrengimą.

„Suprantam ir ūkininkus, jie nori remontuojamo kelio dalimi pravažiuoti. Darom viską, ką galim“, – aiškino V. Matulevičius.

Antradienį apie pietus minėtame ruože buvo stabdomas eismas ir kreipiamas apylanka rajoniniais keliais Lukšiai–Griškabūdis ir Lukšiai–Sintautai, apie tai paskelbė Šakių savivaldybė. Kaip paaiškino darbų vadovas V. Matulevičius, jie turės apžiūrėti ir sutvirtinti įrengto apvažiavimo gelžbetonines plokštes. Žiūrint iš šalies, ir nieko nenusimanančiam matyti, kad iš griovio pakilęs vanduo gruntą tiesiog plauna ir bet kada įrengtas remontuojamame kelyje apvažiavimas, kuriuo intensyviai juda automobiliai, gali nuslinkti.

„Pažiūrėkit, kokie griovyje krūmai sužėlę. Tai kur tam vandeniui nutekėti? Visur iš griovio į pievas, bulves vanduo liejasi. Vietomis vanduo geriau teka. Pro remontuojamą pralaidą vanduo išteka ir vėl sustoja. Be abejo, melioratoriai sako, kad nėra lėšų griovių krūmų tvarkymui, – pasakojo bendrovės darbininkai ir pridūrė: – Eisim poteriaut, kad nelytų.“

Pirmadienį Katiliuose iškviestas apsilankė ir savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo reikalų vyriausiasis specialistas Rimantas Vaičiūnas. Šis vėliau aiškino, kad upelis Penta, anksčiau buvęs natūralus, vykdant melioracijos projektą buvo sureguliuotas ir registruotas kaip melioracijos griovys. Tvarkytas šis griovys prieš maždaug 10 metų.

„Projekto vykdymo metu buvo iškirsti krūmai, griovys išvalytas, sutvarkytos drenažo žiotys, pralaidos, tiltai. Per eilę metų šis griovys vėl apžėlė. Niekas jo neprižiūri. Melioracijos lėšas krūmų kirtimui ir šlaitų šienavimui mes galim naudoti tik vykdant kompleksinį griovio sutvarkymo projektą. Yra žemės naudotojų, kurių žemės prieina prie griovių, kurie nusišienauja šlaitus, bet tokių mažai. Kad naujai rengti projektą šio griovio sutvarkymui? Mes turim žymiai blogesnės būklės griovių“, – situaciją komentavo R. Vaičiūnas pridurdamas, kad planuojama keisti Melioracijos įstatymą, kuomet žemės naudotojai privalės prižiūrėti melioracijos griovių šlaitus. Gal tuomet, anot R. Vaičiūno, melioracijos griovių situacija rajone pagerės.