Pasitarimo metu seniūnai tradiciškai pasidalino apie darbo kasdienybę: gatvių apšvietimo atnaujinimo, seniūnijos administracinių pastatų remonto darbus, kapinių, kelių priežiūrą, planuojamus pirkinius. Kalbėjo ir apie jų teritorijoje aktualias problemas ir kaip jos sprendžiamos.

Ne vienas seniūnas akcentavo, kad ir toliau vyksta gatvių apšvietimo atnaujinimo darbai – seni šviestuvai keičiami naujais. Bebaigiami lapų grėbimo darbai.

Ne vienoje seniūnijoje toliau tvarkomi ir seniūnijų administracijos pastatai. Kad po pastato apšiltinimo daug šilčiau seniūnijoje, pasidžiaugė Sintautų seniūnas Kęstutis Birbilas. Anot seniūno, anksčiau seniūnijos pastatas buvo pats neišvaizdžiausias, lyginant jį su renovuotu kultūros centru bei kitais miestelio centre stovinčiais pastatais. Seniūno ateities darbuose – antro seniūnijos aukšto vidaus remontas.

„Pastato, kur įsikūrusi ir seniūnija, stogo keitimo darbai jau visai į pabaigą. Turim problemėlę su vienu socialiniu būstu. Viename name, esančiame Kauno gatvėje, gyventojas nesutiko dėl stogo dengimo. Tai patys bandysim nuo seniūnijos pastato nuimtomis čerpėmis kažką socialiniame būste gyvenančiam padėti, palopyti tą stogą“, – pasakojo Lekėčių seniūnas Ričardas Krikštolaitis.

Seniūnijos pastato apšiltinimas baigtas ir Kiduliuose. Pasak seniūnės Renatos Švelnytės, norėtųsi ateityje pasikeisti dar ir pastato stogą. Seniūnijos pastato pamatų šiltinimo darbai baigti ir Sudarge.

Kalbėję seniūnai svarstė, jog, susiremontavę pastatų stogus, norėtų įsirengti ir saulės elektrines.

Gelgaudiškio seniūnas Valdas Dumčius pasidžiaugė, kad, prisijungus prie centralizuoto šildymo, seniūnijos pastate pasidarė daug šilčiau.

Kalbėdami apie kelių būklę seniūnijose seniūnai pasakojo, kad likęs dar vienas žvyrkelių greideriavimas. Kriūkų seniūnas Anatolijus Kazlauskas pasidalino gerąją patirtimi, kaip patys išsiasfaltuoja kelius.

„Mes nuperkam asfaltą, o ūkininkai išasfaltuoja“, – dalinosi patirtimi seniūnas.

Sintautų seniūnas pasakojo, kad jie kelių žvyravimui taiko dar kitokią praktiką – nepila gyvenvietėse paprasto žvyro, nes, anot seniūno, pavasarį išvažiuoti per gyvenvietę neina. Tad seniūnas perka ir pila gyvenvietės keliuose skaldą.

„Tiesa, žmonės skundžiasi, kad skalda dviračiu neina pavažiuoti, bet užtat kelias nedulka“, – sakė K. Birbilas.

Sudargo seniūnės Ritos Grigaitienės pastebėjimu, vis dar pasitaiko, kad kelius sugadina miškovežiai.

„Jie ten parašo raštus, kad sutvarkys baigę išvežti mišką, bet rezultatas tai nėra labai geras. Miškovežiai važiuoja per pagrindinį kelią Rociškiai–Pervaznininkai. Šiuo keliu nuo Rociškiu daug važiuoja žmonių į Jurbarką“, – situaciją nušvietė seniūnė.

Griškabūdžio seniūnas Saulius Naumavičius laukia J. Jablonskio gatvės remonto užbaigimo darbų. Jo nuomone, įrenginėjama žiedinė sankryža, sukėlusi diskusijų audrą, bus tikrai pravažiuojama. Greitesnio gatvių remonto laukia ir Kudirkos Naumiesčio seniūnas Edvardas Belevičius.

Seniūnams vis dar didelis galvos skausmas ir atliekų tvarkymas seniūnijose. Lekėčių seniūnas R. Krikštolaitis pasakojo, kad nemažai sutaupė rūšiuodami, ypač kapinių atliekas.

„Nors ir vietinių gyventojų kiekvienais metais rūšiavimas gerėja, sumaištį vis dar įneša atvažiuojantys į Lekėčius iš didmiesčių. Jie, pasirodo, pirmą kartą mato, kad reikia rūšiuoti. Ir visokie piktumai kyla“, – apmaudo neslėpė Lekėčių seniūnas.

Sintautų seniūno teigimu, konteineriai prie kapinių rakinami, atliekos metamos į vieną konteinerį, o vėliau jos yra išrūšiuojamos.

„Atliekų rūšiavimo kultūros vis dar nėra“, – įsitikinęs Gelgaudiškio seniūnas V. Dumčius.

Jis pasidžiaugė naujai įdarbintu kapinių prižiūrėtoju.

Seniūnai planuoja įsigyti naujos technikos, naujesnius automobilius. Lukšių seniūnas Vytautas Andziulevičius pasidžiaugė, kad tęsiami miestelio projekto darbai, svarbiausias ateities darbas – kapinių tvoros sutvarkymas.

„Problema seniūnijoje su kapinių medžiais, kurių čia daug ir šie blogos būklės. Pavojingas ir prie bažnyčios vienas medis“, – sakė Plokščių seniūnas Danas Bendoraitis.

Kalbėdamas medžių tema D. Bendoraitis dar paminėjo, kad ESO genėdami medžius ne tik seniūnams palieka šakas susitvarkyti, tačiau ir medžius išgeni, nepaisydami Želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių.

Žvirgždaičių seniūnė Giedrė Snudaitienė daugiausiai gyvena karo pabėgėlių rūpesčiais. Anot seniūnės, šiuo metu į Žvirgždaičius gyventi atvyko penki ukrainiečiai.

Beje, Žvirgždaičiai bene vienintelė seniūnija, neturinti elektriko, tad elektros darbuose pagelbsti elektrikas iš Griškabūdžio. Seniūnės rūpestis ateityje apšviesti A. Liorentaitės gatvę.

Pasitarime dalyvavęs savivaldybės administracijos Ūkio, architektūros ir investicijų skyriaus vedėjo pavaduotojas Aurimas Staugaitis paragino seniūnus pradėti rengti pasiūlymus kelių ir gatvių priežiūros ir plėtros trimetei Kelių priežiūros ir plėtros programai, organizuoti seniūnaičių sueigas, apsvarstyti ir pateikti objektus.