Sausio 31 d., antradienį, savivaldybės taryba tvirtins vieną svarbiausių dokumentų – biudžetą, tačiau iki jo priėmimo tradiciškai jis gvildenamas ir komitetų posėdžiuose, o Finansų ir rajono plėtros komitetas praėjusį ketvirtadienį rinkosi išimtinai tik dėl šio klausimo. Tad kam ir kiek šiais metais lėšų atiteks daugiausiai?

Biudžeto projektą pristatydama savivaldybės Biudžeto, turto ir strateginio planavimo skyriaus vedėja Egidija Grigaitienė informavo, kad pagal pirminį variantą biudžeto pajamos planuojamos 47 mln. 290 tūkst. eurų, išlaidos – 48 mln. 890 tūkst. eurų, tad tam, kad biudžetas būtų subalansuotas, numatoma skolintis 1 mln. 604 tūkst. eurų. Kaip patikslino vedėja, į šių metų biudžetą dar nėra įtraukta mažiausiai 2 mln. valstybės biudžeto lėšų kelių priežiūrai bei lėšos, kaip įvardijo E. Grigaitienė, susijusios su užsieniečiais, tad per metus pajamos dar gerokai išaugs. Pavyzdžiui, pernai savivaldybės biudžetas dėl valstybės tikslinių dotacijų buvo tikslintas aštuonis kartus, o šiais metais jis dar tvirtinamas ir mėnesiu anksčiau nei įprastai, tad dar daug neaiškumų ir dėl valstybės biudžeto lėšų, todėl akivaizdu, kad pajamos šiais metais tikrai perkops 50 mln. eurų.

Kaip žinia, pagrindinės pajamos yra iš gyventojų pajamų mokesčio. Pernai numatytas kiek didesnis nei 20 mln. planas buvo viršytas 2 mln. 145 tūkst. eurų. Žemės mokesčio buvo surinkta panašiai, kiek ir buvo planuota – 935 tūkst. eurų, o štai žemės nuomos mokesčio surinkta gerokai daugiau nei planuota – 451 tūkst. eurų (planas buvo 320 tūkst. eurų).

„Lėmė tai, kad sklypų legalizuota, vyko darbas su žemės tarnyba, taip pat skolų išieškojimas“, – pagrindines priežastis, kodėl planą pavyko viršyti, įvardijo E. Grigaitienė.

Ji kalbėjo, kad savarankiškoms funkcijoms vykdyti, kartu su pernai nepanaudotomis pajamomis ir šiais metais numatomomis skolintis lėšomis, šiųmetinės pajamos yra maždaug 6 mln. 700 tūkst. eurų didesnės nei 2022 m.

„Nauja sudarant biudžetą, kad atsiranda lankstumo principas, kad savivaldybė gali turėti didesnį biudžeto deficitą, tai yra gali skolintis laisvai visiems projektams, kurie įgyvendinami kartu su Europos Sąjungos lėšomis“, – komiteto narius su naujovėmis supažindino Biudžeto, turto ir strateginio planavimo skyriaus vedėja.

Kaip ir ankstesniais metais, 2023-iaisiais finansuojamos nusistovėjusios šešios pagrindinės programos. Didžiausią dalį (43,4 proc.) sudaro Mokymosi visą gyvenimą, jaunimo ir sporto programa, paprasčiau kalbant, švietimo sritis. Ir nors lėšos programai didėja 2 mln. 777 tūkst., trūkumas taip vadinamų valdymo lėšų yra net 127 tūkst. eurų.

„Tai lėmė, kad žymiai, maždaug 20 proc., išaugo vadovų ir pavaduotojų atlyginimų koeficientai. Kalbėjom su dviejų gimnazijų vadovais, tai trūksta ir mokymosi lėšų“, – sakė E. Grigaitienė, informavusi, kad iš šios programos lėšų iš viso išlaikoma 918,49 etato.

Be tradicinių asignavimų, papildomai lėšos (80 tūkst. eurų) bus skirtos Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazijai ikimokyklinio ugdymo skyriaus patalpų ir gimnazijos valgyklos patalpų remontui. Atlikus remontą, anot vedėjos, ir šioje ugdymo įstaigoje liks viena maitinimo vieta, kaip jau padaryta daugelyje kitų. Ir vykdyta pertvarka, pabrėžė pranešėja, tikrai pasiteisino.

Tokia pat suma (80 tūkst. eurų) numatyta ir Šakių „Žiburio“ gimnazijos sporto salės remontui ir įrangos įsigijimui. Beje, būtent šios įstaigos modernizavimas bus vienas didžiausių ir prioritetinių šiųmetinių projektų, tik lėšos (800 tūkst. eurų) jau bus per Regioninės plėtros programą.

Sintautų pagrindinei mokyklai papildomai skiriami 74 tūkst. eurų saulės fotovoltinės elektrinės įrengimui ant darželio stogo ir grindinio šildymo su šilumos siurbliu įrengimui. Tarp papildomų lėšų ir 44 tūkst. Meno mokyklos aktų salės remontui, 17 tūkst. – Griškabūdžio gimnazijai (pastato stogo Paluobiuose remontui). Šiai gimnazijai, tik jau per Ūkio programą, 80 tūkst. eurų numatyta šildymo katilų keitimui, Šakių „Varpo“ mokyklos stadiono statybai per Ūkio programą numatyta 250 tūkst. eurų, aikštelės ir bėgimo takų atnaujinimo darbams – 150 tūkst. eurų, Šakių darželio pastatų modernizavimo techniniams projektams – 60 tūkst. eurų.

Socialinės ir sveikatos apsaugos programai tenka 20,5 proc. savivaldybės biudžeto pajamų, kiek daugiau nei 10 mln. eurų ir lyginant su pernai lėšos šiai programai didėja 1 mln. 350 tūkst. eurų. Be to, trims įstaigoms, pavyzdžiui, Socialinių paslaugų centrui, Kukarskės globos namams, pagal poreikį dar trūksta 485 tūkst. eurų, tad gavus tikslines dotacijas biudžetas bus tikslinamas.

Beje, jeigu tvirtinant 2022 m. biudžetą šildymo kompensacijoms buvo planuota 344 tūkst. eurų, tai dabar vien pirmam pusmečiui šildymo kompensacijoms – 1 mln. 655 tūkst. eurų.

„Taip, žiauru, bet beveik visi, kurie kreipiasi, jie atitinka ir gauna, o kreipiasi masiškai“, – konstatavo vedėja.

Valdymo programai tenka 12,9 proc., arba 6 mln. 327 tūkst. eurų (648 tūkst. eurų daugiau nei pernai). Iš šios programos išlaikomi 141,3 etato valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis. Didžiausia suma (per 4 mln. eurų) tenka savivaldybės administracijos funkcijoms vykdyti, 691 tūkst. – paskolų ir palūkanų mokėjimui, 379 tūkst. – savivaldybės tarybos darbui užtikrinti, 362 tūkst. – seniūnijų administracinių pastatų išlaikymui. Papildomai Gelgaudiškio seniūnijai beveik 41 tūkst. eurų skiriamas administracinio pastato šiltinimui, 20 tūkst. Kidulių seniūnijos administracinio pastato stogo keitimui, 11 tūkst. savivaldybės administracijai perspėjimo sistemoms įrengti, po 10 tūkst. eurų patalpų remontui numatyta ir Sintautų bei Kudirkos Naumiesčio seniūnijoms.

Ūkio programai tenka 10,6 proc. savivaldybės biudžeto lėšų, tai yra 5 mln. 159 tūkst. eurų, lyginant su pernai, 1 mln. 127 tūkst. daugiau. Iš programos lėšų išlaikomi 103,25 etato. Vienos svarbesnių šios programos lėšų yra vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrai seniūnijose – 423 tūkst. eurų (10 proc. daugiau nei pernai), pėsčiųjų ir dviračių takų rekonstravimo ir įrengimo darbams Šakių mieste numatyta 315 tūkst., vandens gerinimo įrenginių statybai – 181 tūkst., renovuotų daugiabučių namų teritorijų sutvarkymui – 262 tūkst., nuotekų ir vandentiekio trasos įrengimui dalyje Miško gatvės Šakiuose – 260 tūkst. eurų.

Kultūros programai skiriama 6,3 proc. savivaldybės biudžeto asignavimų, lėšos didėja 451 tūkst. eurų ir sudaro 3 mln. 103 tūkst. eurų, iš programos išlaikomi 128 darbuotojų etatai, iš jų aštuoni dirba mokyklose-daugiafunkciuose centruose. Kaip vieną iš svarbesnių šios programos priemonių E. Grigaitienė išskyrė 2 mln. 850 tūkst. eurų, kurie skiriami biudžetinių įstaigų išlaikymui, 50 tūkst. yra numatyta turizmo priemonėms, 60 tūkst. – Zyplių dvaro parko projektinei dokumentacijai, 25 tūkst. Zyplių dvaro svirno pritaikymo projektui ir paraiškos pateikimui, 19 tūkst. – žymių žmonių atminimo vietų išsaugojimui, iš jų 5 tūkst. planuojama prisidėti prie paminklo Liorentams. Be to, bus vykdomi ir projektai per Regioninės plėtros ir bendruomenių iniciatyvų programą. Štai Gelgaudiškio dvaro parko sutvarkymas – 539 tūkst., Gelgaudiškio dvaro dviejų patalpų interjero tyrimams ir tvarkybos darbams – 51 tūkst. eurų. Sintautų kultūros centre planuojama įgyvendinti atsinaujinančių energijos šaltinių diegimo projektą (49 tūkst. eurų). Apskritai atsinaujinančių išteklių linkme savivaldybė išties juda – pernai iš viso 11-oje objektų buvo įrengtos saulės elektrinės.

Regioninės plėtros ir bendruomeninių iniciatyvų programai yra skiriama 6,2 proc., arba kiek daugiau nei 3 mln. eurų, ir lėšos programai didėja 372 tūkst. eurų. Projektų finansavimui iš visų šaltinių skiriama per 5 mln. eurų, projektų įgyvendinimui numatoma skolintis 1 mln. 604 tūkst. eurų. Be minėto „Žiburio“ gimnazijos pastato modernizavimo, vienas didžiausių yra Lukšių gyvenamosios vietovės atnaujinimo projektas (777 tūkst. eurų), infrastruktūros modernizavimui numatyta 512 tūkst. eurų.
Baigdama pristatyti biudžeto projektą, kuris šią savaitę bus gvildenamas ir kituose komitetų posėdžiuose, E. Grigaitienė atkreipė dėmesį, kad 57,7 proc. rajono biudžeto lėšų yra skiriama ne kam kitam, o įstaigų darbuotojų atlyginimams ir socialinio draudimo įmokoms.

„Bijau ką nors sakyti, nes kovą ir balandį gali keistis strategijos, bet pats gyvenimas ir gana artima ateitis parodys, ką mes darysime ir kokia kryptis“, – svarstė E. Grigaitienė, mat vasarį šios kadencijos taryba posėdžiaus jau paskutinį kartą, tad pagal dabar brėžiamas gaires gali tekti dirbti jau ir kardinaliai pasikeitusiai komandai.