Nors aistrų prieš rinkimus netrūko, tačiau pasiekus finišo tiesiąją jos po truputį slūgsta, vieniems palikdamos viltį, jog naujai išrinkta rajono valdžia taps šviežiu oro gūsiu, o kitiems – nusivylimą ir nerimą. Kokiomis nuotaikomis gyvena kraštiečiai galima spręsti iš daugelio aspektų, vis tik tiksliausiai nuotaikas atspindi ne kas kita, o skaičiai, tad rimstant emocijoms paanalizuokime, ką sako šių metų pirmojo ir antrojo rinkimų turų rezultatai bei pažvelkime, kaip keitėsi rinkėjų pozicijos lyginant su 2019 m. vykusiais savivaldos rinkimais.

 

Po pirmojo rinkimų turo išryškėjo, jog šiemet dėl mero pozicijos varžėsi trys lygiaverčiai konkurentai – dabartinis meras Edgaras Pilypaitis (Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD)) finišavo pelnęs 33,77 proc. rinkimuose balsavusiųjų kraštiečių pasitikėjimą, Raimondas Januševičius (Lietuvos valstiečiai ir žalieji (LVŽS)) – 29,50 proc., o nuo jo vos 113 balsų atsiliko socialdemokratų (LSDP) kandidatas Darius Jakavičius. Tad, nors žvelgiant per ideologinę prizmę tendencija buvo aiški – dešinioji kryptis (TS-LKD) sulaukė dvigubai mažesnio palaikymo nei kairioji (LSDP ir LVŽS), tačiau intrigą išlaikė keletas faktorių, galėjusių nulemti antrojo turo rezultatus.

Pirmasis, be abejonės, susijęs su  asmenybėmis. Ne paslaptis, jog savivaldos rinkimuose politinės pažiūros dažnu atveju neturi tiek įtakos, kiek pačių kandidatų personalijos. Tad, nors „vadovėliškai“ D. Jakavičiui tekę balsai turėjo nukeliauti į R. Januševičiaus sąskaitą, tačiau ar teorija atsispindės praktikoje, buvo neaišku iki pat antrojo rinkimų turo vakaro. Spėjimus, kurį kandidatą pasirinks dabartinio vicemero D. Jakavičiaus rinkėjas, apsunkino faktas, jog šią kadenciją Šakių socialdemokratai dirbo koalicijoje su TS-LKD, tad išliko tikimybė, kad palaikiusieji D. Jakavičių pastarąjį labiau sies su koalicijos partneriu E. Pilypaičiu. Tiesa, socialdemokratų auditoriją „reikiama“ linkme turėjo pakreipti netrukus po pirmojo turo ištransliuotas D. Jakavičiaus ir R. Januševičiaus susitarimas dėl būsimosios koalicijos, aiškiai sufleravęs, kurį buvusį konkurentą socialdemokratai norėtų matyti mero poste.

Vis tik intriga niekur nedingo – ją kurstė rinkėjų aktyvumo klausimas. Visų pirma, po pirmajame ture patirto fiasko (lyginant su 2019 m. rezultatais) gerokai didesnes agitacijos pajėgas sutelkė E. Pilypaitis. Panašu, kad aktyvia kampanija dabartinis meras siekė ne tik mobilizuoti kiek prisnūdusius dešiniųjų rinkėjus, bet ir prisitraukti dalį kairiųjų – jei prieš pirmąjį rinkimų turą TS-LKD skrajutes puošė užrašas „Pasitikėkite, Šakiai juda pirmyn“, tai prieš antrąjį turą įprastą mėlyną atspalvį pakeitė raudonas, transliuojantis žinutę, jog merui labiausiai rūpi „Socialinė rajono gerovė“. Kaip bebūtų, šiame kontekste daugiausiai abejonių kilo svarstant, ar kairieji (socialdemokratų) rinkėjai iš viso sugrįš prie balsadėžių. Gana įprastas reiškinys, kai tarp antrojo turo pretendentų savo palaikyto kandidato nematantys gyventojai nusprendžia „boikotuoti“ rinkimus, daugiausia nerimo turėjo kelti R. Januševičiui – buvo akivaizdu, kad stabilesnė ir vienos krypties nuosekliau besilaikanti konservatorių auditorija persvertų palaikančiuosius LVŽS, tad, galima sakyti, antrojo rinkimų turo baigtis atsidūrė D. Jakavičiaus rinkėjų rankose.

Kaip paaiškėjo, kovo 19-ąją rinkėjų aktyvumas net pranoko demonstruotą pirmajame ture – antrajame ture buvo surinkta 296 galiojančiais biuleteniais daugiau nei pirmajame. Nors 11-oje apylinkių prie balsadėžių susirinko mažiau gyventojų nei pirmojo turo metu (daugiausiai rinkėjų (21), atsižvelgiant į galiojančių biuletenių skaičių, nubyrėjo Kudirkos Naumiestyje), tačiau 11-oje apylinkių galiojančių biuletenių padaugėjo 1–10 vienetų, trijose apylinkėse – 11–20, dviejose – 21–30, keturiose 31–50. Ryškiausias pokytis įvyko Gelgaudiškyje – čia balsą atidavė net 135 rinkėjais daugiau nei pirmajame ture.

Tad kaipgi pasiskirstė rinkėjų balsai? Į savąjį iš pirmojo turo atsineštą bagažą E. Pilypaitis antrojo turo metu įsidėjo dar 1 tūkst. 308 papildomus balsus ir finišavo su 5 tūkst. 137 balsais. Tuo metu R. Januševičius savo bagažą papildė 2 tūkst. 983 balsais ir pergalę pasiekė turėdamas 6 tūkst. 257 balsus. Verta prisiminti, jog pirmajame ture D. Jakavičius pelnė 3 tūkst. 161 balsą. Tad nors į R. Januševičiaus sąskaitą ir nenutekėjo visi naujojo sąjungininko balsai, tačiau akivaizdu, jog socialdemokratų ir „valstiečių“ žengtas strateginis žingsnis suveikė – abejotina, ar jis turėjo lemiamą poveikį nusistovėjusių kairiųjų pažiūrų rinkėjams, tačiau tiems, kurie kandidatuose mato ne ideologiją, o asmenybę, viešai išreikšta D. Jakavičiaus parama R. Januševičiui veikiausiai tapo tam tikru rodikliu.

Žvelgiant į atskiras apylinkes, antrajame ture E. Pilypaitis daugiausiai balsų prisidėjo Gelgaudiškio (198), Varpo (153), Žiburio (100), Aušros (91), Lukšių (88) ir Giedručių (87) apylinkėse. Įdomu tai, jog Baltrušių apylinkėje E. Pilypaitis neteko dviejų balsų (verta pažymėti, kad Baltrušiuose antrojo turo metu balsavo septyniais rinkėjais mažiau) – tai vienintelis atvejis, kai antrojo turo metu atskiroje apylinkėje už kandidatą buvo atiduota mažiau balsų nei pirmojo. R. Januševičiaus sąskaitą žymiausiai papildė Varpo (258), Gelgaudiškio (189), Lukšių (188), Žiburio (171), Kudirkos Naumiesčio (154) apylinkės. Daugiau nei po šimtą balsų prie pirmojo turo bagažo R. Januševičius prisidėjo ir Kriūkų, Plokščių, Aušros, Kidulių, Sintautų, Veršių ir Girėnų apylinkėse.

Be abejonės, kas iš tiesų slypi po skaičiais, galime tik spėlioti. Nežinia, ar abiejuose rinkimų turuose balsavo tie patys asmenys, tad daryti konkrečias išvadas vargiai įmanoma. Be to, neaišku, kur nukrypo ir ar iš viso antrojo turo balsadėžes pasiekė Ričardo Lekavičiaus (611) bei Manto Aleksos (223) rinkėjai, nors pastarasis ir išreiškė viešą paramą E. Pilypaičiui. Kaip bebūtų, tendencija, jog šiais metais politinės sūpuoklės pakrypo į kairę – akivaizdi.

Sugrįžus ketverius metus atgal, regisi visai kitokia rinkiminė dėlionė. Pradėkime nuo to, jog, palyginus su 2019 m. savivaldos rinkimais, dėl demografinių veiksnių šiemet rinkėjų sąrašas rajone sumažėjo 2 tūkst. 152 asmenimis. Vis tik turintys teisę balsuoti ja 2023-iųjų metų pirmajame ture naudojosi aktyviau nei 2019 m. – atsižvelgiant į galiojančių biuletenių skaičių, rinkėjų aktyvumas procentaliai išaugo net 21 apylinkėje. Ryškiausiai – Ritinių ir Briedžių (apie 6 proc.), Žiburio ir Varpo (apie 5 proc.) apylinkėse. Žymiausiai aktyvumas sumažėjo Degutinės (apie 9 proc.), Keturnaujienos (apie 8 proc.) bei Gelgaudiškio (apie 5 proc.) apylinkėse.

2019 m. fortūna šypsojosi E. Pilypaičiui, nušluostęs nosį net penkiems konkurentams, mero postą jis užsitikrino jau pirmajame rinkimų ture (surinko 6 tūkst. 112 balsų, tuo metu antroje vietoje likęs D. Jakavičius – 1 tūkst. 774, o R. Januševičius pelnė 1 tūkst. 226 rinkėjų pasitikėjimą ir liko ketvirtoje pozicijoje). Prieš ketverius metus E. Pilypaitis visa galva pirmavo praktiškai visose apylinkėse – tik Degutinėje ir Slavikuose keliolikos balsų persvarą jį aplenkė Juozas Bertašius. Šiais metais kortos sukrito gerokai įvairiau – Slavikuose, Degutinėje, Barzduose, Baltrušiuose, Panoviuose, Griškabūdyje, Paluobiuose, Lukšiuose, Liepalotuose, Sintautuose, Veršiuose, Keturnaujienoje, Ritiniuose, Girėnuose, Briedžiuose pirmojo turo metu lyderiavo R. Januševičius, na, o Plokščiuose, Kriūkuose, Gerdžiūnuose, Gotlybiškuose – D. Jakavičius. Tad E. Pilypaitis lyderio pozicijas išlaikė tik 13-oje apylinkių. Tiesa, Bubleliuose pirmąją vietą dalijosi su D. Jakavičiumi – abu kandidatai surinko po 33 balsus.

Atskiro dėmesio vertas Gelgaudiškis. Savo gimtinėje E. Pilypaitis 2019 m. milžinišku skirtumu nušlavė visus konkurentus. Surinkęs 910 balsų, nuo antrojoje vietoje likusio D. Jakavičiaus (112), jis atsiplėšė 798 balsais. Trečiąją ir ketvirtąją vietas dalijosi J. Bertašius ir R. Januševičius, surinkę po 50 balsų, Vidmantas Muraška pelnė 28 gelgaudiškiečių pasitikėjimą, o Dinara Gudaitienė – 5. Jau minėta, kad šiemet gelgaudiškiečių aktyvumas pirmojo turo metu smuktelėjo beveik 5 proc., o ir balsai čia pasiskirstė gerokai nuosaikiau nei prieš ketverius metus – E. Pilypaitis pelnė 575 gelgaudiškiečių pasitikėjimą, D. Jakavičius – 192, R. Januševičius – 143, R. Lekavičius – 48, o M. Aleksa – 12. Panašu, jog antrojo turo meto E. Pilypaičiui pavyko šiek tiek mobilizuoti kraštiečius, nes prie balsadėžių atėjo 1 tūkst. 105 gelgaudiškiečiai (135 daugiau, nei pirmojo turo metu) – 773 iš jų balsą atidavė dabartiniam merui, o 332 – būsimajam. Galimai įtakos tokiam ryškiam scenarijaus pokyčiui turėjo ir tai, kad, lyginant su 2019 m., Gelgaudiškyje turinčių teisę balsuoti sąrašas sumažėjo 168 asmenimis, tačiau akivaizdu, jog balsų permainos buvo kur kas didesnės, tad demografinė padėtis netapo lemiamu faktoriumi.

Kas nulėmė tai, jog per ketverius metus tendencijos gerokai pasikeitė, veikiausiai po dar ketverių metų aiškinsis rinkimines strategijas pradėsiantys dėliotis būsimi kandidatai į merus. Iš pirmo žvilgsnio, R. Januševičiaus sėkmės šansus didino tai, jog šiais metais jis neturėjo rimto „ūkiškos“ krypties konkurento, o 2019 m. teko varžytis su J. Bertašiumi ir ūkininku V. Muraška. Konkurenciją gerokai išaugino ir D. Jakavičius. Jei 2019 m. vykę rinkimai buvo pirmieji politikos keliu vos pradedančio eiti mokytojo žingsniai, tai šiemet jis su savimi nešėsi solidžią ketverių metų patirtį, sukauptą einant vicemero pareigas, ir tik per plauką neiškovojo bilieto į antrąjį turą. Ko gero, svarbiausias čia tampa klausimas, kas nutiko su E. Pilypaičio populiarumu: ar jo nuosmukį lėmė tai, jog einant mero pareigas atsirado daug daugiau šansų užsitraukti rinkėjų nemalonę, ar koją pakišo nacionalinės politikos peripetijos, ar lemiamais tapo visai kiti veiksniai.  

Vis tik žvelgiant plačiau, Šakių rajono tendencijos nebuvo išskirtinės. Jei 2019 m. mero postus iškovojo 11 TS-LKD kandidatų, tai 2023 m. pergalę šventė vos penki konservatorių atstovai. Tuo metu socialdemokratai iškovojo net 17 mero postų (2019 m. – 13), Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga – aštuonis (2019 m. – 6).

Agnė Kereišiūtė