Kukarskės kaime (Kidulių sen.) tarp kaimynų užvirė arši kova, o jos priežastis – šunys. Kai kurie gyventojai teigia, kad kaime dėl netinkamai prižiūrimų šunų, galimai pjaunančių net avis, gyventi tapo nesaugu. Tuo tarpu šunų šeimininkai įsitikinę, kad augintiniai tiesiog ištrūkę iš sodybos atsidūrė pas kaimynus prie jau kažkieno papjauto avino. Abi pusės nenori nusileisti: vieni kreipėsi į atitinkamas institucijas su skundu, kad būtų sudaryta komisija ištirti netinkamą šunų laikymą, kiti žada skųstis dėl patiriamo psichologinio spaudimo ar net persekiojimo.

Į redakciją kreipusis Kukarskės kaimo gyventoja Inga Navlickienė tikino, kad tai daro ir kitų gyventojų vardu. Paskutinis atvejis, kai namų valdoje kovo 9 d. dviejų šunų buvo užpultas sūnus, perpildė Navlickų kantrybės taurę.

„Sūnus labai išsigando, patyrė šoką, nes šunys atbėgo pas jį nuo šalimais papjauto avino. Šunys buvo agresyvūs, nes jie jau medžiojo ir mūsų avinas buvo grobis, o namo parėjęs vaikas, pagal šunis, buvo jų priešas medžioklės plotuose“, – sako I. Navlickienė pridurdama, kad šunis pažino, nes tai po kaimą daugelį metų lakstantys Artūro ir Vidos Galvelių augintiniai.

I. Navlickienės tvirtinimu, jie išsikvietė šeimininkus, tačiau atvykę į vietą Galveliai savo šunų negalėjo pagauti. Pasak moters, kai vėliau jos vyras išėjo apžiūrėti kitų tvarte laikomų naminių gyvūnų, tie patys du šunys jau kitoje teritorijoje užpuolė ir jį.

„Telefonu jis paskambino man ir paprašė ateiti į pagalbą. Su nukentėjusiu sūnumi pasiėmėme kauptuką ir kastuvą, išėjome ginti nuo šunų mano vyro“, – jaudinosi pasakodama I. Navlickienė ir sakė, jog iš karto paskambino savininkams, kad atvažiuotų pasigauti savo šunų, taip pat informavo policiją.

Anot I. Navlickienės, antrą kartą atvažiavę savininkai pagavo tik vieną šunį, kitas pabėgo ir dar ilgai lakstė aplink sodybą. Moters teigimu, tą patį šunį jie pamatė savo valdoje gulintį prie sudraskyto avino ir kitą dieną, todėl vėl iškvietė savininkus.

„Ši situacija puikiai atspindi netinkamą šunų auklėjimą, netinkamą jų priežiūrą ir vedžiojimą, apskritai įgūdžių trūkumą laikyti didelius šunis“, – įsitikinusi I. Navlickienė.

Moteris pasakojo, kad šunys aplanko visą kaimą arba laksto po miškus, niokoja, žaloja miško gyvūnus ir kad tai tęsiasi apie 10 metų. I. Navlickienės tikinimu, šunys į jų sodybą dažnai atbėgdavo ir anksčiau, o kai atvažiuodavo keturkojų šeimininkai, esą šunys jų neklausydavo, Galveliai augintinių niekada nepagaudavo ir išvažiuodavo namo laukti, kol gyvūnai patys grįš.

„Toks neatsakingas elgesys daugelį metų piktina visus Kukarskės kaimo gyventojus. Žmonės, kurie anksčiau vaikščiodavo vaizdingu Kidulių–Kukarskės kaimų pėsčiųjų taku, dėl šventos ramybės šiandien stengiasi šią sodybą visais įmanomais būdais apeiti, nes vengia susitikimo su neprižiūrimais šunimis“, – kalbėjo I. Navlickienė pridurdama, kad vienas Galvelių šuo, nors jau aklas, eina pas kaimo pateles, naktimis loja ir neleidžia žmonėms ramiai miegoti, nors šunų įkandimų kol kas nepasitaikė.

I. Navlickienė pasakojo ir apie dar vieną įvykį. Jos teigimu, tie patys šunys dar praeitą rudenį kitame aptvare išpjovė visas ten ganytas šešias avis. Anot moters, įvykį pirmas pastebėjo sūnus grįždamas iš mokyklos.

„Tik tuomet jie žmonių dar nepuolė. Vaikas nuo to karto stengiasi šunų išvengti, jau tada buvo labai išgąsdintas. Mūsų kaimynai Galveliai dar praeitais metais buvo ir mūsų draugai, todėl dėl įvykio policijos nekvietėme. Savininkai dalinai atlygino mums padarytą žalą“, – prisiminė I. Navlickienė.

Anot jos, kadangi šunų savininkai nedaro jokių išvadų dėl, pašnekovės tvirtinimu, jau nevaldomų gyvūnų ir Kukarskėje gyventi ir laikyti gyvūnus yra nesaugu, jie ir kreipėsi į Šakių savivaldybės administraciją, Kidulių seniūniją, aplinkosaugininkus bei kitas institucijas su prašymu dėl komisijos sudarymo ištirti netinkamą šunų laikymą.

Be abejo, skubame išklausyti ir kitą pusę, vykstame pas Galvelius. Praėjusio penktadienio rytą pasitikę sodybos „Kukarskė“ šeimininkai parodo du augintinius – penkerių belgų aviganę Aišą, ir beveik dvejų mišrūną Bobą, uždarytus voljere. Penkiolikos metų Lordas, anksčiau minėtas senasis, gulinėjo po kiemą. Vėliau šunų šeimininkas Artūras pademonstravo, kaip šunys vykdo paklusnumo komandas, po kiemą lakstantys augintiniai draugiškai bendravo ir su mumis.

Moteris nesigynė, kad kovo 9 d. „šunys iš sodybos buvo pasprukę“, mat sodyboje pasirodė lapė, kuri kėsinosi į Galvelių auginamus paukščius. A. Galvelio, daugiausiai prižiūrinčio, dresuojančio šunis, teigimu, per metus gal keturis kartus augintiniai buvo pasprukę, kai juos paleido po kiemą palakstyti.

Ponia Vida taip pat pasakojo, kad augintiniai geranoriškai bendrauja ir su sodybos lankytojais.

„Į mūsų sodybą neretai žmonės atvažiuoja ne dėl vištų, bet, ypač vaikai, ir dėl šunų. Vyras visą laiką būna kieme, tad kartais paleidžia ir šunis, su kuriais eina rinkti kiaušinių, lesina žąsis. Šunis saugom kaip savo akį“, – kalbėjo V. Galvelienė.

Moteris prisiminė ir kovo 9-ąją, kai nuvažiavę pas kaimynus parsivežė tik vieną augintinį, sulaukė ir policijos. Galveliai įsitikinę, kad augintiniai negalėjo papjauti avino, pasakojo, kad kaimynystėje auginamos kelios dešimtys avių, kurios per tvorą dažnai ir į jų pievas ateina, tačiau šunys su jomis tik dūkdavo. V. Galvelienės teigimu, po paskutinio įvykio už galimai šunų padarytą žalą Navlickams atsilygino.

„Kovo 11 d. susirašėm raštą, kuriame Inga pasirašo, kad sutinka, jog mes pilnai atlyginam galimai šuns padarytą žalą ir kad daugiau pretenzijų neturės“, – tikino V. Galvelienė.

Galvelius šokiravo ir kaimynų elgesys, kai jie nuvyko pas Navlickus ir pasiteiravo konkretesnių aplinkybių, įrodymų, kad būtent jų šunys papjovė aviną.

„Mes negalėjom patikėti, kad mūsų šunys kelia agresiją. Tad pasiteiravom, kaip šunys elgėsi. Tačiau išgirdom tik tai, kokie mūsų šunys pikti, ir keiksmažodžių laviną: vyriškis šaukė, keikė mus, mosikavo rankomis, raitojosi rankoves“, – pasakojo V. Galvelienės dukra Ieva.

Į šią istoriją buvo įtraukti ir kiti kaimo gyventojai. I. Navlickienė apklausė juos teiraudamasi, ar apskritai mato kaime daugiau lakstančių šunų, ar nėra nukentėję konkrečiai nuo Galvelių augintinių. Gyventojai tikinę, kad kaime laksto ne vien Galvelių šunys, kad išbėgę būtent Galvelių šunys važiuojančius dviračiu apuosto, kitus yra ir išgąsdinę. Kiek kitaip pasakojo pati V. Galvelienė, jos tvirtinimu, nė vienas kaimynas per tuos ketverius metus nesiskundė dėl jų šunų.

Pokalbio metu Galveliai ne kartą tvirtino, kad nė karto sodybos lankytojai iš augintinių nėra patyrę jokios agresijos, kad dabar svarstantys aptverti visą sodybą. Pašnekovai atviravo, kad po šio incidento patyrė nemenką stresą, vyrui prireikė ir vaistų. Anot V. Galvelienės, ji tik vieno nesuprantanti, kodėl I. Navlickienė pasirašė, kad pretenzijų neturi, tačiau kreipėsi su skundu į institucijas.

„Rašinėja Inga žinutes teiraudamasi, kur yra mūsų šunys. Persekioja ji mus, ar kas čia vyksta?“ – svarstė V. Galvelienė pridurdama, kad su kaimyne santykiai visuomet buvo draugiški ir dabar norėtų taikiai gyventi.

Visgi Galveliai šiandien įsitikinę, kad be reikalo prisiėmė atsakomybę ir jau du kartus atlygino žalą, sumokėjo kaimynams, juk niekas netyrė, neįrodė, kad būtent jų šunys avis abiem minėtais atvejais papjovė, galbūt reikėjo daryti ekspertizę. Įskaitant paskutinį atvejį, kai policija surašė protokolą ir skyrė 75 eurų baudą, Galveliai iš viso susimokėję jau apie devynis šimtus eurų.

Pasiteiravus savivaldybės administracijoje, Ūkio, architektūros ir investicijų skyriaus vedėjas Arvydas Šlėderis sakė, kad ar apskritai yra pagrindo sudaryti komisiją dėl gyventojos prašymo, svarstys savivaldybės teisininkas.