Mindaugas ŠIMKŪNAS

Naujos šiukšlių išvežimo išvežimo kainos rajone bent kol kas neįsigalios. Rajono taryba nutarė dar mėnesiui atidėti sprendimus „Dėl rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą ir Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą nuostatų bei vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą specialiosios programos tvirtinimo“ bei „Dėl komunalinių atliekų tvarkymo tarifų patvirtinimo“.

Nuotr. V.Bitinas tikino tokio pasityčiojimo nematęs per visą savo darbo laiką rajono taryboje.

Šie sprendimo projektai, sukėlę beveik visų rajono tarybos narių pasipiktinimą, dar kartą bus svarstomi artimiausiame tarybos posėdyje.

 
„Teršėjas moka“

Bendrovė „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“, kurios akcininkė yra ir rajono savivaldybė, nuo liepos 1-osios turėjo pradėti taikyti mišrią atsiskaitymo tvarką - atsiskaityti už paslaugas būtų galima pagal sudarytą sutartį, o nesudarius sutarties, gyventojai būtų apmokestinami privalomuoju rinkliavos mokesčiu.

2002 metų spalį visos Marijampolės apskrities savivaldybės pasirašė jungtinės veiklos sutartį. Toks buvo ir rajono tarybos sprendimas. Buvo nutarta Marijampolės apskrityje kurti vieningą komunalinių atliekų tvarkymo sistemą. Pagal šią sistemą turėtų keistis atliekų surinkimo kainos ir mokėjimo tvarka.

Tarybos nariams pateiktame aiškinamajame sprendimo projekto rašte taip pat buvo teigiama, kad įvykus atliekų šalinimo sąvartyne ir atliekų surinkimo paslaugų viešiesiems konkursams bei pasirašius sutartis su konkursų laimėtojais, nebeliko kliūčių pradėti pilnai veikti Marijampolės regioninei atliekų tvarkymo sistemai. Sistemos finansiniame modelyje paskaičiuotos visos išlaidos, kurias turi padengti iš atliekų turėtojų gaunamos pajamos. Pagal tai paskaičiuotas vietinės rinkliavos dydis, tenkantis konkrečiam atliekų turėtojui. Atliekų tvarkymo įstatyme nurodyta nuostata ,,teršėjas moka”, kurią galima įgyvendinti tik įvedus vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą. Vietinės rinkliavos dydis tiesiogiai priklauso nuo fizinių ir juridinių asmenų, mokančių už atliekų tvarkymą, skaičiaus, todėl, norint įgyvendinti Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane numatytas užduotis, būtina įvesti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą rajono savivaldybės teritorijoje. Vietinė rinkliava mokama už valdomą gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties pastatų ar patalpų plotą.

Komitetų posėdžiuose dalyvavę techninės pagalbos konsultacinės firmos „Ekorivi“ vadovai, bendrovės „Marijampolės apskrities tvarkymo centro“ direktorius Antanas Mieliauskas tikino, kad po šio sprendimo, kaina daugumai gyventojų mažės. Bendrovės direktoriaus Rimanto Tuskevičiaus teigimu, 3 asmenų šeima, gyvenanti standartiniame 56 kvadratinių metrų ploto bute, dabar per mėnesį sumoka apie 16 litų, o nuo liepos pradžios mokėtų tik 14 litų.

Kaina didėtų tik tiems asmenims, kurie gyvena dideliuose būstuose.

R.Tuskevičius taip pat  pasakojo, kad pagal mišrią sistemą Šakių rajono gyventojai tikrai nelieka nuskriausti. „Mes bendravome su visomis apskrities savivaldybėmis, jų žmonėmis. Manome, kad Šakių rajono gyventojams šis modelis tikrai turėtų būti priimtinas, nes iš jūsų krašto atliekų išvežama tikrai daug“,- kalbėjo bendrovės vadovas.

R.Tuskevičiaus teigimu, dabar nė pusė rajono gyventojų nemoka už atliekų tvarkymą, o naujoji sistema situaciją pakeistų. „Jeigu sistemos nepakeisite, kaina už šiukšles jūsų gyventojams šoktels trigubai“,- tikino bendrovės vadovas.

Visgi mažai argumentų įtikino tarybos narius.

Rimantas Vensas taip ir nesulaukė atsakymo į klausimą, kodėl apskrities sąvartyno vieta buvo pasirinka Marijampolės savivaldybėje. „Galėjo tas sąvartynas būti ir Šakiuose, tada mums nereikėti vežti taip toli atliekų“,- teigė tarybos narys.

R. Vensas siūlė paprasčiausiai įdiegti tokią sistemą, kaip Danijoje ar Vokietijoje. Ten gyventojai prekybos centruose nusiperka maišus šiukšlėms. Kainoje jau yra įskaičiuotas mokestis už šiukšlių surinkimą ir išvežimą. Taip žmogus skatinamas pats išrūšiuoti atliekas ir susimokėti tik už tas šiukšles, kurios pas jį iš tiesų realiai susidaro.

Regioninės plėtros komiteto pirmininkas  Zenonas Ulkė tikino, kad  įstatymas tiksliai apibrėžia „atliekų turėtojo“ statusą – tai yra tik žmogus, o ne jo gyvenamojo ploto kvadratūra. „Kaimo žmogus daug šiukšlių sudegina. Tai kodėl jis turi mokėti už plotą“,- piktinosi komiteto vadovas.

Jam antrino ir rajono meras Juozas Bertašius. „Tai nesuvokiama“,- piktinosi rajono vadovas.

Jis taip pat pastebėjo, kad nuo tokios apmokėjimo sistemos ypač kentės įstaigos, kurios nedirba vasarą. „Pavyzdžiui, mokykla vasarą nedirba, bet už šiukšles vis tiek turės mokėti. Tai kur logika? Mano nuomone, reikia mokėti už tokį šiukšlių kiekį, kokį operatorius surinko“,- teigė rajono vadovas.

Tačiau labiausiai tokiais skaičiavimais buvo pasipiktinęs rajono tarybos narys Vytautas Bitinas. „Tokio pasityčiojimo per 20 darbo metų rajono taryboje dar nesu matęs“,- buvo labai piktas rajono tarybos narys.