Asta GVILDIENĖ

Ateinančius 2011 metus Europos Komisija paskelbė Europos savanoriškos veiklos metais. Pinigų, daiktų, maisto aukojimas vadinamas labdara, o jei skiriame savo laiką, įgūdžius, žinias padėti kitiems be piniginio atlygio, tai yra savanorystė.

Nuotr. Savanoriškoje veikloje svarbiausia - vidinė paskata, kuri anksčiau ar vėliau mus aplanko dėl prigimtinio žmogaus noro būti reikalingam.

Pagalba ligoniams, beglobiams, neįgaliesiems, seneliams, vaikams, kraujo, organų donorystė, psichologinės, socialinės pagalbos konsultacijų linijos, gyvūnų globa, aplinkos tvarkymas, pagalba renginiuose, akcijose, kultūrinė ar švietėjiška veikla, įvairios tarptautinės savanorystės programos - tai tik keletas savanorystės sričių. Amžius, lytis, tautybė, religiniai ar politiniai įsitikinimai savanorystėje neturi jokios reikšmės. Svarbiausia - vidinė paskata, kuri anksčiau ar vėliau mus aplanko dėl prigimtinio žmogaus noro būti reikalingam. Tie, kurie dalija savo laiką ir širdies šilumą kitiems, pirmiausiai praturtina save. Jie tiesiog yra laimingi žmonės, nes dalindami gerumą, atgal jo gauna dvigubai...

 
Vakarų pasaulyje savanorystė turi gilias tradicijas. Žmonės ne tik įsitraukia į savanorišką veiklą, bet ir investuoja į tarptautines misijas. JAV savanoriška  veikla yra prestižo reikalas. Tyrimai rodo, kad Lietuva yra viena mažiausiai į savanorišką veiklą įsitraukusių Europos Sąjungos šalių. „Eurobarometro” duomenimis, nuolat savanoriauja tik 11 proc. lietuvių, tuo tarpu Skandinavijos šalyse tuo užsiima per 50 proc. gyventojų. Savanoriška veikla Lietuvoje vis dar stokoja pagarbos ir pripažinimo visuomenėje. Nuolatinis laiko trūkumas, nepakankamas informacijos  kiekis įtakoja pasyvumą savanorystės atžvilgiu. Geriausiai žinomos savas lietuviškas tradicijas sukūrusios  savanoriškos organizacijos: „Lietuvos Raudonojo kryžiaus draugija“, „Caritas“,  „Nedelsk“ ir „Gelbėkit vaikus“, tačiau jos vis dar nenutiesia kelio į potencialius savanorius - nepasiekia jų ir nepasako, kaip konkrečiai jie galėtų pasitarnauti. SAVANORIŲ CENTRO, įsteigto 1998 m.vasario 10 d. Vilniuje, veikla yra labai įvairiapusiška: koordinacinė, socialinė, kultūrinė, švietėjiška, pilietinė, kuri apima visas amžiaus grupes, nepriklausomai nuo lyties, tautybės, sveikatos, religinių bei politinių įsitikinimų. Motyvų užsiimti savanoriška veikla yra daugybė. Jauni žmonės savanoriais dažniausiai tampa norėdami realizuoti save, įgyti patirties, teorines žinias pritaikyti praktikoje, užmegzti naujas pažintis, prasmingai praleisti laiką. Kaip galite dalyvauti savanoriškoje veikloje?

Jūs galite dirbti savanoriu organizacijoje, padedančioje kitiems. Tereikia tik išsiaiškinti organizacijas, kurių veikla jus domintų, ir pasiūlyti savo kaip savanorio pagalbą. Tai gali būti organizacijos, besirūpinančios vaikų ar pagyvenusių žmonių globa, aplinkos apsauga ar kitomis sritimis. Jūs galite skirti dalį savo laiko kasdien, keletą kartų per savaitę, kartą per savaitę ar netgi per mėnesį. Jūs patys pasakysite organizacijai, kiek laiko galite skirti tokiai veiklai – ir kiek Jūs beskirtumėte, tai bus įvertinta. Juk net menka pagalba gali tapti didele!

Jūs galite teikti profesionalią pagalbą ir konsultacijas organizacijai. Teisininkai, gydytojai, buhalteriai, menininkai, dizaineriai gali pritaikyti savo patirtį savanoriškai padėdami žmonėms. Nemažai organizacijų susiduria su sunkumais, kai joms tenka mokėti už būtinas profesionalų paslaugas. Keletas valandų jūsų laiko atneštų didelę naudą organizacijai, dirbančiai bendruomenės labui.

Jūs galite padėti organizuoti konkrečius renginius: galima dalyvauti renginio planavime, jo organizavime ar pagelbėti renginio dieną. Organizacijoms visuomet reikia pagalbos rengiant priėmimus, seminarus, muges, šveninius renginius, koncertus ir t.t. Jūs galite pardavinėti ar tikrinti bilietus, pagelbėti statant stalus ir kėdes, pasitikti žmones, pagaminti rodykles ar kitą atributiką, atlikti daugybę įvairiausių darbų.

Jūs galite tiesiog prisidėti prie žmonių, sudarančių bendruomenę, ir jiems padėti. Išvalytas kiemas, laiptinė, sutvarkyta aplinka aplink namus ar žaidimų aikštelė, pagalba pagyvenusiems žmonėms – tai tik maža dalis savanoriškų darbų, kuriuos jūs galite atlikti.

Europos Savanorių Tarnyba (EST) atveria galimybes jauniems žmonėms dalyvauti savanoriškos veiklos projektuose socialinėje, kultūrinėje ir gamtos apsaugos srityse. Savanoriai gali važiuoti dirbti į bet kurią Europos Sąjungos šalį nuo 6 iki 12 mėnesių. Kuo puiki ši programa? O gi tuo, kad iš jauno žmogaus nereikalaujama jokių specifinių žinių ir neatsižvelgiama į jo socialinę padėtį. Pagrindinis EST programos tikslas yra padėti jauniems žmonėms integruotis į visuomenę, padėti jiems atsiskleisti ir pažinti save, atrasti sau priimtiną nišą gyvenime.

„Yra neįkainojamų vertybių. Savanorystė – viena iš jų, - kalbėjo Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. - Kiekvienas galime tapti savanoriu, galinčiu padėti gyvenantiems nepritekliuje ar neišgalintiems pasirūpinti savimi. Savanoriška veikla ir labdaros idėjos, ypač sunkmečiu, turi neįkainojamą vertę ir parodo, kad geriems darbams šv. Kalėdų laukti nereikia. Kilnių tikslų vienijami žmonės gali sukurti didelius stebuklus. Jeigu į savanorišką veiklą įsitrauks daugiau žmonių, ypač jaunimo, susvetimėjimą ir abejingumą pakeis jautrumas, tolerancija ir noras padėti. Jeigu, nelaukdami pagalbos prašymo, kiekvienas šalia esančiojo paklausime: „Ką dėl tavęs galiu padaryti?“.