Miško gaisrai fiksuojami modernia stebėjimo sistema

stebesenaGiedrė PLEČKAITYTĖ

Spalio 12 dieną Lekėčiuose įsikūrusioje centrinėje miško gaisrų stebėjimo būstinėje vyko oficialus antžeminės automatinės miško gaisrų stebėjimo sistemos eksploatacijai priėmimas. Nuo šiol rajono miškai stebimi antžemine beviele automatine priešgaisrine stebėjimo sistema, leidžiančia aptikti menkiausią galimo miško gaisro židinį.

Nuotr. Antradienį Lekėčiuose įsikūrusioje centrinėje miškų gaisrų stebėjimo būstinėje vyko modernios stebėjimo sistemos pridavimas.


Nors miškų gaisrai Šakių rajone nepridarė milžiniškų nuostolių, tikima, jog ateityje jų bus išvengta visiškai. Tai padės pasiekti VĮ „Šakių miškų urėdija“ vykdomas projektas „Miško gaisrų aplinka – stebėjimo sistemų įsigijimas ir įrengimas“. Dar šių metų gegužės pradžioje Šakių miškų urėdijos teritorijoje buvo pradėta diegti antžeminė automatinė miško gaisrų stebėjimo sistema. Beje, tokios sistemos diegiamos 23 šalies miškų urėdijose ir Kuršių Nerijos nacionaliniame parke. Šakių miškų urėdija tapo šeštąja, oficialiai pridavusia naujai įdiegtą modernią gaisrų stebėjimo sistemą.
 
Praėjusį antradienį Lekėčiuose įsikūrusioje centrinėje miško gaisrų stebėjimo būstinėje vyko naujai įdiegtos modernios miško gaisrų stebėjimo sistemos priėmimas. Priėmime dalyvavo Aplinkos ministerijos viceministras Ramūnas Kalvaitis, projekto rangovo UAB „Telekonta“ projektų vadovas Eugenijus Sakalauskas, Generalinės miškų urėdijos Miškų atkūrimo ir miško apsaugos skyriaus vyr. specialistas Alvidas Pečiulis, VĮ „Šakių miškų urėdija“ urėdas Sigitas Tamošaitis, jo pavaduotojas Romas Kupstaitis, Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovai ir kiti pareigūnai.

Miškus stebės kameromis

„Sudaryta komisija priėmė sistemą, kuri pilnai veikia. Mes dar truputį bandysimės ir realiai ji pradės veikti 2011 metų pavasarį, prasidėjus pavojingam laikotarpiui“,- sakė urėdo pavaduotojas R. Kupstaitis. Antradienį vykusios stebėjimo sistemos priėmimo metu įvairiose VĮ „Šakių miškų urėdija“ prižiūrimose teritorijose buvo sukurta 12 laužų. Tąkart visus juos užfiksavo naujoji gaisrų stebėjimo sistema, pademonstruodama patį stebėjimo sistemos principą. GSM bokšte įtaisyta kamera sukasi aplink savo ašį ir fotografavimo būdu fiksuoja dūmus. Informacija radio bangomis perduodama į centrinį punktą. Operatorius gauna signalą ir pradeda dūmų šifravimą. Tokiu būdu nustatoma kilusio gaisro židinio vieta.

„GSM bokšte suprogramuota kamera 360 laipsnių kampu aplink savo ašį apsisuka per 6 minutes. Tai ilgiausias laikas – penkios minutės, kai yra pastebimas gaisras“,- sakė R. Kupstaitis. Trys stebėjimo bokštai pastatyti Slavikuose, prie Lukšių ir Bališkių kaime, iš kurių stebėjimo kamera užfiksuoti duomenys apie gaisro dūmus pasiekia Lekėčiuose esantį centrinį stebėjimo punktą.  

„Kameras įrengėme Tele2, Omnitel bokštuose. Esame pasirašę terminuotą sutartį su GSM operatoriais. Pagal sutartį mokėsime nuomos mokestį, kuris vasaros metu bus kažkiek didesnis, žiemos - mažesnis“,- pridūrė R. Kupstaitis.

Kameros išdėstytos tokiu atstumu, kad būtų galima stebėti dalį kaimyninių rajonų miškų teritorijų. Pasak R. Kupstaičio, tokia gaisrų stebėjimo sistema yra naujiena Europoje. Labiausiai čia pažengusi Vokietija, kur jau 10 metų veikia tokia miškų stebėjimo sistema. Beje, Šakiuose įrengta sistema taip pat pagaminta Vokietijoje.

Modernia programa naudosis septyni apmokyti darbuotojai, mokantys dirbti su  kompiuterine technika. Anot R. Kupstaičio, iki šiol miškų gaisringumas buvo stebimas iš šešių bokštų, siekiančių 35 metrų aukštį. Darbuotojai bokštuose turėdavo išsėdėti po 12 valandų ir žiūronais stebėti miškų teritorijas. Kaip sakė R. Kupstaitis, ši sistema palengvins žmonių darbą. „35 metrų aukštyje, 25 laipsnių karštyje vasarą sėdėti - sudėtinga“,- pridūrė R. Kupstaitis.

Šis projektas „Šakių miškų urėdijai“ kainavo 1 mln. 582 tūkst. litų. Iš jų net 80 proc. padengs Europos Sąjungos lėšos.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Miškasodis: kiek tai prasminga ir reikalinga?

klausimelis 04 23Rimas iš Gelgaudiškio:

Nemažai esu medžių per gyvenimą pasodinęs, nors ne miškininkystėje dirbu. Esu gelgaudiškietis, todėl rūpi Gelgaudiškio miško likimas. Mačiau, kaip žūsta miškas. Bet toks gyvenimas. Mums gal ir atrodė, kad reikėjo anksčiau sergančius medžius pjauti. Faktas, kad yra išnykę didžiuliai miško plotai, bet tam yra specialistai. Nuomonės gelgaudiškiečių išsiskyrė: vieni šaukia, kodėl mišką išpjovė, bet jau miškas buvo miręs. 

klausimelis 04 23 2

Danutė iš Gelgaudiškio:

Džiaugiuosi, kad vyko miškasodžio akcija. Nesu anksčiau dalyvavusi ir medžių ne itin daug pasodinusi. Dėl miškų kirtimo išties daug nuomonių, yra prieštaraujančių plyniems miško kirtimams. Manau, jeigu jau medžius kokios kirvarpos graužia, būtina šalinti, bet po to reikia ir atsodinti. Dalyvavau, nes man rūpi, kad vaikai ir proanūkiai turėtų kur žemuogių ar grybų pasirinkti, augtų kuo sveikesnėje aplinkoje.


BlueYellow-baneris
 
TKV sakiai350
sms
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.