Asta GVILDIENĖ

Sausio 24 dieną į „Draugo“ redakciją paskambino anonimas ir pranešė, kad Beržynų pagrindinės mokyklos direktorė Raselė Jakaitienė pastebėta apsvaigusi nuo alkoholio, tačiau, nuvykę į mokyklą, direktorę radome savo darbo vietoje, ji nuo mūsų nesislėpė. Jos veide, elgesyje, kalbėjime nepastebėjome jokių girtumo požymių. Alkoholio kvapas nuo direktorės taip pat nesklido.

Nuotr. Įvairias Šakių miesto institucijas pasiekusi žinia, kad Beržynų pagrindinės mokyklos direktorė R.Jakaitienė pastebėta darbo vietoje tariamai girta, nepasitvirtino.

Direktorė nebuvo girta

Paskambinę Šakių policijos komisariato viršininkui Mindaugui Skruibiui sužinojome, kad informacija apie tariamai girtą mokyklos direktorę jam ne naujiena, nes mes jau tretieji pašnekovai, kurie tuo  domėjomės. „Policija į darbinius santykius nesikiša, nevažiuoja nustatinėti darbuotojų girtumo – tai darbdavio ir darbuotojo reikalas“, - pakomentavo M.Skruibys.

 
Nuvykę į rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyrių sužinojome, kad vedėja Vyda Pranckevičienė ką tik sugrįžo iš Beržynų pagrindinės mokyklos. „Direktorė tikrai blaivi, ji savo darbo vietoje, visi dirba, pamokos vyksta. Aš negalėčiau įvardyti, kas informavo, kad direktorė tariamai girta darbo vietoje, tačiau nuvykau į mokyklą pasižiūrėti ir įsitikinau - nuo direktorės alkoholio kvapas nesklido“, - informavo V.Pranckevičienė.
Pati R.Jakaitienė sakė, kad „šampano taurės net per šventes neišgėrė“. Ji buvo pasiryžusi „iš pasiutimo“ nuvykti į Šakius ir pasidaryti kraujo tyrimą, kad visiems įrodytų, jog apšmeižta neteisingai, tačiau, kaip vėliau sužinojome, ji šito nepadarė.

R.Jakaitienė įsitikinusi, kad apšmeižti girtumu ją galėjo Šakių evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas Virginijus Kelertas, kuris per pietus su viena Vaikų namų globotine lankėsi Beržynų pagrindinėje mokykloje. „Tai akivaizdu. Išvyko ponas Kelertas ir po pusvalandžio pasirodė Švietimo ir sporto skyriaus vedėja, - teigė direktorė. - Aš niekada nesipykau su dvasininkais - nei su protestantais, nei su musulmonais. Esu labai tolerantiškas žmogus, tačiau kunigas pasielgė ne kaip kunigas.“

R.Jakaitienė pasakojo, kad visos nuoskaudos prasidėjo dar prieš Šv.Kalėdas, kai „V.Kelertas vieną mokyklos mokinę pagrobė tiesiog iš namučių ir išsivežė į globos namelius. Tada aš pakėliau vajų ir su Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos Bronės Valaitienės pagalba mokinę susigrąžinau. Manau, kad ta mergaitė turi idealius namus. Kitose geresnėse šeimose nėra taip rūpinamasi vaikais, kaip mama prižiūri tą mergaitę“, - tikino mokyklos direktorė.

Pasak direktorės, kad ši kaimo mokyklėlė išliktų, kiekvienas mokinys yra labai svarbus, todėl kiekvieną rudenį kaip viščiukus mokykla skaičiuoja vaikus. R.Jakaitienė mano, kad priešiškumą tarp ugdymo įstaigų sukelia Švietimo ministerijos įvestas mokinio krepšelis. Tai vaiko ir vadovo likimas. „Mokykla – mano namai. Kitais metais bus trisdešimtmetis, kai dirbu šioje mokykloje, – Man tokio atvejo gyvenime nėra buvę. Jei uždarytų mokyklą, nemokėčiau kito darbo dirbti“, - atviravo direktorė.

„Su Beržynų pagrindinės mokyklos direktore mes susitikome pirmą kartą ir vienas kito nepažįstame. Kad ji gali daryti tokius viešus kaltinimus nepažįstamam žmogui ir dar per spaudą, kelia nuostabą. Aš jos nekaltinu niekuo, - sako V.Kelertas. - Kad R. Jakaitienė elgėsi ir kalbėjo, tarsi būtų apsvaigusi nuo alkoholio ar kokių vaistų, pasirodė ne tik man vienam, bet ir kartu su manimi buvusiai globotinei. Manau, kad jei kažkas apie tokią R.Jakaitienės būklę pranešė darbdaviams, tai ne mums vieniems kilo toks įtarimas. Vadinasi, tai pastebėjo ir daugiau žmonių.“

V.Kelertas tą dieną į mokyklą atvežė savo globotinę pasimatyti su mažąja sese ir kalbėjosi su R.Jakaitiene. „Puolimas prasidėjo, kai globotinė direktorės paklausė, kaip sekasi mokslai jos jaunesniajai sesei. Neslėpdama savo  emocijų, dalyvaujant pokalbyje Vaikų namų auklėtinei, direktorė išvadino mane vaiko grobiku ir apkaltino, kad iš namo vykstančios mergaitės atėmiau kalėdines dovanėles. Tai šmeižtas. Visas gautas dovanėles mergaitė pasiėmė, - teigė V.Kelertas. – Mes išdalinome porą šimtų kalėdinių dovanėlių asocialių šeimų vaikams. Kodėl aš turėčiau iš jos atimti dovanas?“

Vaikų globos namų direktorius patikino, kad gruodžio 18 dieną, nuvežęs globotinę pas seserį, rado namuose girtaujančius penkis neblaivius asmenis. Mergaitė atrodė apleista ir nusiminusi. Ji verkė ir prašė sesės pasiimti ją kartu su savimi. „Kadangi tėvai neprieštaravo, mes išsivežėm mergaitę patostogauti ir švęsti šventes Vaikų globos namuose. Aišku, apie visa tai aš tą pačią valandą informavau Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėją, - pasakojo V.Kelertas. – „Ir jokio pagrobimo čia nebuvo. Mergaitė atvažiavo savo noru. Sesės tiesiog smagiai praleido laiką kartu. Mažoji šventė Šv.Kalėdas galbūt taip, kaip niekada jų nešventė namuose, patostogavo ir sugrįžo namo.“

Anoniminis skambutis atvėrė skaudžią mergaičių istoriją. Mažesnioji gyvena su tėvais, o vyrenioji – Vaikų globos namuose. Akivaizdu, kad sesės nori bendrauti, kalbėtis ir pabūti kartu, nes jos viena kitai - patys artimiausi žmonės. Tačiau V.Kelertas neslėpė, kad po paskutinio pasisvečiavimo pas seserį, abi mergaitės jaučia spaudimą: mažoji prigąsdinta nesusitikinėti su savo sese, dėl to vyresnioji labai išgyvena ir apie tai kalbėdama negali sulaikyti ašarų. Galbūt visas emocijas galima suvaidinti, tačiau vaiko ašarų niekada – jos visada tikros.

„Vaiko teisių apsaugos skyrius, kaltindamas mane vaiko pagrobimu, galimai bando pridengti savo ir socialinės darbuotojos, dirbančios su šia šeima, neveiklumą“, - teigė Vaikų globos namų direktorius.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja B.Valaitienė, paprašyta pakomentuoti mergaičių situaciją, paaiškino, kad vyksta ikiteisminis tyrimas ir šiuo klausimu ji atsisako kalbėti.