baneris leidinys

temideVasario 28 dieną Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų išplėstinė septynių teisėjų kolegija paskelbė nutartį pagal ieškovės Martinos Bikuličienės ieškinį atsakovams Vytautui Vasiliauskui ir Martinai Žukaitienei, kurie 1953 metais ties Šakiais pripažinti nužudę partizanus. Atsakovai turės sumokėti 50 tūkst. litų neturtinės žalos atlyginimą.

Nuotr. Po ilgo bylinėjimosi maratono Lietuvos Aukščiausiasis teismas priėmė galutinį, neskundžiamą sprendimą partizanų nužudymo byloje.

Nuoskaudą jaučia ir dabar

2004 metais V. Vasiliauskas ir M. Žukaitienė buvo pripažinti kaltais dėl partizanų Jono ir Antano Aštrauskų nužudymo 1953 metais.

M. Žukaitienei skirta penkeri metai laisvės atėmimo, V.Vasiliauskui - šešeri metai. Abu dėl ligos nuo realios laisvės atėmimo bausmės buvo atleisti.
 
Šioje byloje pripažinta kalta M. Žukaitienė 1953 metų sausio 2 dieną suteikė duomenis LTSR Valstybės saugumo ministerijos Kauno srities Šakių rajono darbuotojams apie politinės grupuotės, kuriai priklausė M. Bikuličienės tėvas ir dėdė – J. ir A. Aštrauskai – pasipriešinimo sovietų okupacinei valdžiai dalyviai, buvimo vietą. M. Žukaitienė suteikė duomenis apie partizanus asmeniškai rodydama kelią nuvedė į Žalgirio mišką, parodė tikslią bunkerio buvimo vietą, už tai ji gavo du tūkst. rublių. Atsakovas V.Vasiliauskas, pasinaudodamas šiais duomenimis, su kitais asmenimis bunkerį užpuolė, užpuolimo metu Lietuvos partizanai J. ir A. Aštrauskai buvo nušauti. Tačiau bylinėjimosi proceso metu abu kaltinamieji neigė savo kaltę.

M. Bikuličienė teisminiame procese pažymėjo, kad kaltinamasis V. Vasiliauskas, dirbdamas Šakių rajono KGB skyriuje pagal pareigas, instrukcijas ir aplinkybes žino, kur yra nužudytųjų partizanų kūnai, tačiau ieškovei nepasako. Nukentėjusioji būtų atsisakiusi bet kokių pretenzijų, jeigu kaltinamieji būtų nurodę nužudytųjų kūnų buvimo vietą.

Anot M. Bikuličienės, dėl tyčinių atsakovų veiksmų ji neteko tėvo J. Aštrausko ir dėdės A. Aštrausko, dėl to jai ir jos šeimos nariams teko patirti didžiulius dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Negana to, teko keisti pavardę, slapstytis, nuolat keisti gyvenamąsias vietas, patirti įtampą ir stresą, kęsti nuolatinį nepriteklių. Kaip skelbiama byloje, didžiulę nuoskaudą ieškovė teigė jaučianti ir dabar, nes atsakovai nenurodo, kur yra nužudytųjų palaikų palaidojimo vieta.

Bylinėjimosi pradžioje M. Bikuličienė teismo prašė priteisti iš atsakovų 200 tūkst. Lt neturtinės žalos atlyginimą už tėvo Jono Aštrausko žūtį, 50 tūkst. Lt neturtinės žalos atlyginimą už dėdės Antano Aštrausko žūtį, taip pat priteisti iš atsakovų 16 tūkst 600 Lt turtinės žalos atlyginimą.

Priimtas galutinis sprendimas

Partizanų nužudymo byla buvo ilgai nagrinėjama dėl senaties termino. Kaip skelbiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo svetainėje, nuo genocido nukentėję asmenys turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nevaržomi jokių terminų. Tokią išvadą kasacinėje byloje dėl genocido nusikaltimais padarytos žalos atlyginimo, po Konstitucinio Teismo išaiškinimo, paskelbė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) išplėstinė septynių teisėjų kolegija.

Teismo nuomone, nors įstatymas „Dėl atsakomybės už Lietuvos gyventojų genocidą“ nenustato žalos atlyginimo galimybės iš nusikaltimą padariusių asmenų, prieš tai bylą nagrinėję teismai privalėjo tiesiogiai taikyti Lietuvos Respublikos Konstituciją, kurioje įtvirtintas teisingumo principas, reikalaujantis padarytą žalą atlyginti teisingai.

Bylą nagrinėjusi išplėstinė Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija atmetė kaltinamųjų argumentus, kuriais teigiama, kad jiems už genocido nusikaltimus taikoma atsakomybė nenustatyta įstatymu. Remdamasis Konstitucinio Teismo išvada, kurioje konstatuojamas teisės spragų buvimas, LAT taip pat netaikė ieškinio senaties reikalavimui atlyginti neturtinę žalą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į išklausytus šalių argumentus ir bylos duomenis (kasatorių atliktų neteisėtų veiksmų kolektyvinį pobūdį, dėl šių neteisėtų veiksmų patirtus ieškovės išgyvenimus, jų pobūdį ir mastą), taip pat į kasatorių amžių, sveikatos būklę bei turtinę padėtį, nusprendė, kad šios konkrečios bylos atveju atitiktų proporcingumo, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. M. Bikuličienei iš kaltinamųjų V. Vasiliausko ir M. Žukaitienės priteistinas 50 000 Lt neturtinės žalos dydis. Toks neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatytas individualiai abiems nusikaltimą padariusiems asmenims. Šis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

„Draugo“ inf.

Comments are now closed for this entry

14-1

Reklama


kaimynai


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

gustainiskiu namai

 

   
musu_laikas
 
 

 


Paskutinės naujienos


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos