Giedrė PLEČKAITYTĖ

Paskutiniu metu Šakių rajone viena po kitos kuriasi melioracijos statinių naudotojų asocijacijos, kurios rengia projektus melioracijos įrenginių tvarkymui. Pasirodo, melioracijos statinių atnaujinimo didžiausia viltis - europiniai pinigai, nes valstybė kasmet tam  skiria vis mažiau lėšų.  

Nuotr. Valstybė skiria vis mažiau lėšų melioracijos statinių tvarkymui, tad dabar didžiausia viltis – europiniai pinigai.  

Susidėvėję statiniai 

 

Daugelis melioracijos projektų Šakių rajone buvo įgyvendinti 1960 -1980 metais. Šiuo metu sausinimo sistemos yra pasenusios, funkcionuoja netinkamai, jų nusidėvėjimas siekia daugiau nei 90 proc. Todėl kasmet reikia atlikti įvairius melioracijos statinių remonto ir rekonstrukcijos darbus. Kaip teigė Šakių rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Alfridas Vigelis, šiais metais iš valstybės biudžeto numatyta skirti 798 tūkst. litų valstybei priklausančių melioracijos statinių priežiūrai, remonto ir rekonstrukcijos darbams atlikti. Žinoma, lėšų melioracijos statiniams remontuoti ir rekonstruoti nepakanka, todėl šiems darbams atlikti, įgyvendinti projektus, naudojamos Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos.

 
„Melioracijos statinių ir rekonstrukcijos darbus pagal žemės savininkų ar naudotojų prašymus atliekame visame rajone ir melioracijos statinių būklė visose seniūnijose panaši. Galima būtų išskirti Lekėčių kadastro vietovę – nėra stambių ūkininkų, vyksta nedirbamos žemės savaiminis užauginimas, vyrauja geležingi bei dribsnėti gruntai“,- teigė A. Vigelis. Apskritai kasmet vis daugiau žemės savininkų ar naudotojų skiria lėšų drenažo gedimams šalinti, patys savo jėgomis atlieka melioracijos statinių priežiūros darbus.

Kiek daugiau nei prieš metus laiko rajone viešėjęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius ragino ūkininkus kurti asociacijas ir rašyti projektus europiniams pinigams įsisavinti ir melioracijos statiniams tvarkyti. Šakių rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus duomenimis, dabar rajone įregistruota 12 melioracijos statinių naudotojų asociacijų. Šiemet turi būti baigti įgyvendinti melioracijos statinių naudotojų asociacijų „Pajotijys“ ir „Suvalkijos drenažas“ naudojamų melioracijos statinių rekonstravimo projektai. Kitos dešimt melioracijos statinių naudotojų asociacijų, kartu su projektų partneriu Šakių rajono savivaldybės administracija, ruošia paraiškas ES paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 - 2013 metų programos priemonę „Žemės ūkio vandentvarka“. Pagal šią priemonę finansuojama 90 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Vedėjas A. Vigelis sakė, kad maksimali paramos suma vienam projektui – 1035 840 litų.

Pasak A. Vigelio, iš 2011 metais valstybės investicijų programoje numatytų lėšų bus vykdomas Griškabūdžio seniūnijos Pentos upelio sausinimo sistemos griovių ir jų statinių rekonstrukcijos projektas, kurį įgyvendinant numatoma rekonstruoti 7,86 km griovių, 13 pralaidų, 58 drenažo žiotis.

Šiemet baigiamas įgyvendinti dar vienas europinis projektas – „Šakių rajono Totorviečių užtvankos, Nopaičio ir Nenupės sausinimo sistemos griovių bei jų hidrotechninių statinių remontas  ir rekonstrukcija“. Pagal projektą bus rekonstruota Totorviečių užtvanka, išvalyta 19 km griovių, rekonstruotas tiltas per Nopaičio upelį. Projekto vertė – 1 mln. 48 tūkst. litų.

Taip pat jau įvyko projekto „Šakių rajono griovių bei hidrotechninių statinių remontas ir rekonstrukcija“ paraiškos parengimo konkursas. Pagal šį projektą, kuris apima dalies Jotijos upės baseino melioracijos ir hidrotechnikos statinių rekonstrukciją, Daukantiškių kadastro vietovėje, numatoma išvalyti 13,5 km griovių, rekonstruoti 5 tiltus, 11 vandens pralaidų, 196 drenažo žiotis.