Gintarė MARTINAITIENĖ

Praėjusį ketvirtadienį Sudarge vyko bendruomenės centro rinkiminis – ataskaitinis susirinkimas, kurio esmė buvo ne išsamiai pristatyta veiklos ataskaita ar patvirtinti įstatai. Sudargiečius neramina tai, jog nieko nedarydami ir negalėdami rasti bendro kompromiso dėl naujųjų kultūros namų statybų, jie galutinai palaidos viltį turėti išsvajotąjį pastatą. Nuspręsta parapijai priklausančią žemę palikti tiems, kurie aršiai už ją kovoja, o savo vizijas įgyvendinti kitur.

Nuotr. Susirinkime dalyvavę sudargiečiai vienareikšmiškai palaikė bendruomenės centro pirmininkę A. Dragūnaitienę ir  nieko nenorėjo girdėti apie jos atsistatydinimą.

Atsistatydinimo raštas – į archyvą

Bendruomenės centro pirmininkė Alberta Dragūnaitienė susirinkusiems ne kartą pripažino, kad ji pavargo nuo nesiliaujančių įvairaus pobūdžio skandalų ne tik rajoninėje, bet ir respublikinėje spaudoje ir nori atsistatydinti iš pareigų. „Buvau labai įskaudinta. Į tokį šlykštų kampą niekuomet gyvenime nebuvau įvaryta. Manau, pats laikas sudėlioti visus taškus“, - susirinkusiems kalbėjo bendruomenės centro pirmininkė. Labiausiai moterį įskaudino viename respublikiniame leidinyje sudargietės Stasės Jasaitienės išspausdintas rašinys apie A. Dragūnaitienę, kuriame, pasak jos, ji visiškai neteisingai apšmeižta, išvadinta komuniste ir pan. Tačiau nei rajono meras Juozas Bertašius, nei Sudargo seniūnė Rita Grigaitienė, nei būrys susirinkusiųjų nenorėjo apie atsistatydinimą nieko girdėti ir gausiais plojimais nuolat palaikė A. Dragūnaitienę. „Jūsų palaikymas man ir yra pats didžiausias stimulas nepalūžti ir dirbti“, - akcentavo bendruomenės centro pirmininkė. J. Bertašius gautą atsistatydinimo prašymą rekomendavo padėti į archyvą, kad liktų ateities kartoms.

 
Siūlys įrašyti į registrą

Ne kartą akcentuota, kad aktyvi ir daugeliui pavyzdžiu laikoma Sudargo bendruomenė neturi patalpų vystyti veiklą. Būtent todėl, esant galimybėms pritraukti ES lėšas, buvo sumąstyta kultūros namus statyti netoli bažnyčios, parapijos žemėje ir tuo pačiu sutvarkyti gana apleistą, bet gražią Sudargo vietą. Tačiau tam pradėjo prieštarauti kai kurie sudargiečiai akcentuodami, kad žemė parapijos, nors dokumentacija ir nesutvarkyta. Galų gale pradėjo aiškėti, kad viename iš aptrešusių pastatų galėjo gyventi žymus knygnešys Martynas Sederevičius. Kultūros paveldo departamento Marijampolės skyriaus vedėjas Algius Milius raštiškai patvirtino, kad minėtas pastatas bus teikiamas Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai, siūlant buvusios klebonijos pastatą įrašyti į Kultūros vertybių registrą. Be to, planuojama kreiptis į parapijos kleboną Darių Sruoginį ir prašyti prižiūrėti pastatą, kad jis būtų rakinamas, taip pat kreiptis į savivaldybę bei Vilkaviškio vyskupiją dėl galimybių ieškoti lėšų restauruoti pastatą bei pritaikyti jį kitoms reikmėms. Entuziastas Juozas Tamušauskas, netgi išleidęs knygelę „Knygnešių viršukalnė“, kurioje dėstomos mintys dėl statybų, muziejaus įrengimo ir kitų niuansų, sako, kad jam džiugu, jog pirmasis žingsnis jo vizijų įgyvendinimo link jau laimėtas. Jis jau planuoja, kaip bendradarbiaus su Nacionaliniu muziejumi, kuris teiks eksponatus ir padės įrengti ekspoziciją. Vyriškis aiškina, kad be reikalo baiminamasi, jog viršukalnė ir toliau bus apleista bei neprižiūrima, nors ne vienas tuo garsiai abejoja. Paklausus, kodėl jis taip aktyviai nekovojo anksčiau, kol nebuvo pradėta svarstyti naujųjų kultūros namų statymo vizija, sako: „Man paranku, kad bendruomenė taip laikėsi šios vietos, nes jeigu ne, nebūtų buvę galimybių taip įsiūbuoti ir iškelti knygnešių klausimą“.

Susirinkime dalyvavęs meras J. Bertašius kalbėjo, kad svarbiausia turėtų būti ne kažkokie nesutarimai ar rietynės dėl žemės. „Nenoriu kalbėti apie praeitį ir apie tai, ar prieštaraujančiųjų ar palaikančiųjų yra daugiau. Reikia spjauti į visus nesutarimus ir dirbti toliau, juk stovėjimas vietoj nieko neduoda. Nelauksiu ir išmaldos neprašysiu. Reikia imtis iniciatyvos ir pasinaudoti parama kol galime, nes jeigu ne, išvis liksime be nieko“, - kalbėjo rajono vadovas. Pasak jo, kultūros namus ar tiesiog pastatą bendruomenės reikmėms, galima statyti mokyklos teritorijoje, kur yra valstybinė žemė ir vietos yra pakankamai. „Ką padarysi, kad nepavyko tai, ką bandėme įgyvendinti. Pastatysime kitur“, - konstatavo J. Bertašius. Seniūnė susirinkusiuosius taip pat ragino nesileisti į asmeniškumus, nors patalpų neturėjimas sudargiečiams yra skaudi tema. „Kodėl dėl kažkokio vieno parazito viskas turi sugriūti. Apskritai yra ir prisidengiančių bendruomenės centru, bet kenkiančių. Siūlytume tokius netinkamus narius išvis pašalinti“, - replikavo sėdintys salėje.

Kaip aiškino jauna sudargietė Rūta Vyšniauskaitė, būtent naujųjų kultūros namų statyba paskatino susiburti jaunimą į neformalią jaunimo grupę prie Sudargo bendruomenės centro. Mergina kalbėjo, kad turi būti atsižvelgta ne tik į garbaus amžiaus žmones, bet ir į jaunimą. „Naujų kultūros namų statyba labai daug ką keičia, nes ne tik bendruomenė, bet ir jaunimas neturi patalpų bei kur dingti. Žinoma, norime užstoti ir A. Dragūnaitienę, kuri yra mums didžiausias pavyzdys, į ją dedame savo viltis“, - teigė R. Vyšniauskaitė. Šiuo metu neformaliai jaunimo grupei jau priklauso apie 80 jaunų žmonių nuo 13 iki 30 metų ir šis skaičius dar didės. Jaunimas planuoja aktyviai įsilieti į bendruomenės gyvenimą bei rodyti pavyzdį kitiems, galbūt organizuoti talkas, renginius.

Nors kultūros namų statybos klausimas susitikimo metu buvo pats aktualiausias ir skaudžiausias, pradžioje bendruomenės centro pirmininkė A. Dragūnaitienė išsamiai pristatė metų veiklos ataskaitą, pasidžiaugė įgyvendintais bei planuojamais įgyvendinti projektais, kitais pasiekimais. Pirmininkę džiugina ir tai, kad šiuo metu yra 78 oficialūs bendruomenės centro nariai, be to, dar yra ir norinčiųjų jais tapti. Nemažas darbo įvertinimas, kaip pasakojo pirmininkė, yra ne tik plojimais palaikanti bendruomenė, bet ir tai, kad pristatinėjant Sudargo veiklą kitur, pasipila klausimai, kaip pavyksta tai įgyvendinti. Ne vienas gražiu pavyzdžiu laiko tradicinę šventę „Piliakalnių atsidūsėjimai“, Sudargo piliakalnius aplanko vis daugiau turistų bei svečių. Lankytojus dažniausiai priiminėja taip pat ne kas nors kitas, bet pati A. Dragūnaitienė bei jos pagalbininkai. Moteris išreiškė viltį, kad ateityje galbūt bus įsteigtas lankytojų priėmimo centras ir etatas. „Šalyje yra stipriai vystomas turizmas. Mes turime tokias išskirtines vietoves, bet sąlygų įgyvendinti daugelį dalykų, deja, ne“, - teigė moteris. Susirinkusiesiems prisistatė ir Rociškių užkardos vadas Darius Martinkevičius, pasidžiaugęs, kad dirba aktyvioje ir tvarkingoje vietovėje.