Asta GVILDIENĖ

Vos atšilus orams vis labiau norime išbėgti į gamtą, pasivaikščioti po mišką ar pasivažinėti dviračiais. Šakiečių pamėgtame dviračių take, įrengtame iki „Šilgalių“ sodų bendrijos, kelininkų dėka  naujasis sezonas jau prasidėjo, tačiau vis daugiau aistrų verda dėl neišvažiuojamos Panemunės dviračių tako trasos, kuri oficialiai buvo atidaryta 2004 – ųjų metų rudenį.

Nuotr. Regioninės plėtros skyriaus vedėjas Vitas Girdauskas tarybos nariams priminė, kad  2002 metais jie balsavo ne už 6 km asfaltuoto, bet už 21 km tik išvažiuojamo dviračių tako, todėl kasmet netvarkomas – jis ir turi būti neišvažiuojamas.  

Abejones dėl lėšų panaudojimo, sujungiant Nemuno ir Suvalkijos dviračių žiedus įrengtoje dviračių trasoje, kovo 31 dienos rajono savivaldybės tarybos posėdyje išsakė tarybos narė Irena Haase,  klausdama už šį projektą atsakingo Regioninės plėtros skyriaus vedėjo Vito Girdausko, kodėl dviračių taku neįmanoma naudotis. Ji siūlė atlikti Panemunės dviračių tako auditą, kad būtų išsiaiškinta, kaip buvo panaudotos valstybės ir Europos Sąjungos lėšos, kodėl gautas nekokybiškas produktas. „Dviračių takas – tai yra kelias, kuriuo turi važinėti tik dviračiai, o ne džipai ir traktoriai“, - teigė I.Haase.

 
V.Girdauskas priminė, kad 2002 metais rajono savivaldybės taryba balsavo, rinkdamasi iš dviejų galimybių: už 1 mln litų įrengti 21 km ilgio atkarpą, kuria galėtų važiuoti dviračiai, ar 6 km dviračių tako su asfaltuota danga? Tuomet tarybos nariai pritarė ilgesnei neasfaltuotai trasai.

„Taigi, ir buvo tikslas – pravažiuojama panemunė, o ne blizgantis dviračių takas, - akcentavo V.Girdauskas. - Taip pat nereikia pamiršti, kad jis įrengtas Nemuno užliejamoje teritorijoje. Kiekvienais metais potvyniai išplauną smėlį, dalį dviračių kelio dangos nusinešdami į Nemuną. Be to, dviračių takas įrengtas ūkinio kelio vietoje, kuriuo ir šiandien važinėja ūkininkai.“ Regioninės plėtros skyriaus vedėjas tikino, kad žmonės labai saugo tą kelią, stengiasi neišgadinti traktoriais ir kitomis sunkiasvorėmis mašinomis. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad dviračių takas kasmet netvarkomas - jis ir turi būti nepravažiuojamas.“

Pasak V.Girdausko, jei dviračių takas nebūtų buvęs gerai įrengtas, Valstybinė statybų komisija nebūtų pripažinusi jo tinkamu naudoti. Be to, ankstyvą pavasarį tokiu keliu iki gegužės mėnesio galima tik pėsčiomis vaikščioti, kad jis neišsigadintų, o ne džipais važinėti. Juo labiau, kad dalis tako dar yra apsemta, dalis – apledijusi. „Situacija tokia, kad, jei neskirsim dviračių tako priežiūrai lėšų ir nieko nedarysim, tai viskas, kas likę susigadins ir neliks nieko, - teigė Regioninės plėtros skyriaus vedėjas.

Nors savivaldybės kontrolierės Astos Domeikienės ataskaitoje pateikiama informacija, kad seniūnijoms, per kurias eina dviračių tako trasa, iš savivaldybės biudžeto buvo skirta pinigų panemunės zonos ir piliakalnių priežiūrai, tačiau dviračių tako būklė kasmet vis blogėjo. Kaip paaiškinti tokį fenomeną: ar seniūnijos lėšų negavo, ar naudojo jas ne pagal paskirtį? Gal tikrai reikėtų pareikalauti seniūnų atsakomybės už skiriamų lėšų tikslingumą ir efektyvumą, kaip siūlė A.Domeikienė?

V.Girdauskas informavo, kad šiais metais regioninės plėtros programai ir konkrečiai Panemunės dviračių tako 1 km priežiūrai bus skiriama 1 tūkst. litų. Aišku, stebuklų už tokius pinigus nepadarysi, tačiau sutvarkyti galima: pirmiausiai planuojama nugreideruoti visą dviračių taką ir išlyginti duobes, o kur tako būklė labai bloga - reikėtų ir pažvyruoti. Tai tik pirmoji pagalba. Regioninės plėtros skyriaus vedėjas mato vienintelę išeitį – įrengti dviračių taką pagal visus reikalavimus įmanoma tik įdedant europinį kapitalą.

Šiuo metu yra parengtas techninis projektas, kuriame numatytas dviračių tako atstatymas ir asfaltavimas, du etapai Lietuvos – Rusijos - Lenkijos programoje jau praeiti. Tačiau ar bus gautas finansavimas – kol kas neaišku.

Nepaisant problemų, susijusių su Panemunės dviračių taku, paskutiniame senosios sudėties savivaldybės tarybos narių posėdyje patvirtinta Dviračių takų – trasų išdėstymo rajono savivaldybės teritorijoje specialiojo plano koncepcija, kuria numatoma dviračių taku sujungti visas panemunės gyvenvietes, kad būtų galima dviračiu numinti nuo Jurbarko iki Kauno.

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis ragina visas savivaldybes aktyviau plėtoti susisiekimą dviračiais, kurti šiam transportui reikiamą infrastruktūrą, tam panaudojant Europos Sąjungos lėšas, dalį finansinės paramos savivaldybės galėtų gauti jau dabar. Ministro teigimu, tam reikia, kad savivaldybės įtrauktų į regionų plėtros projektų sąrašus specialiųjų dviračių takų projektus, kurių rengimą galima finansuoti pagal Vidaus reikalų ministerijos administruojamą Europos socialinio fondo priemonę „Teritorijų planavimas“.

Taip siekiama skatinti dviračių kultūrą šalyje, propaguoti sveikesnį ir mažiau nuo automobilių priklausantį gyvenimo būdą, mažinant transporto spūstis ir oro taršą.