Giedrė PLEČKAITYTĖ

Pirmadienį Šakių kultūros centro konferencijų salėje buvo pristatytas visuomeninės organizacijos „Gelbėkit vaikus“ vykdytas bei Švedijos koordinuotas tyrimas „Vaiko teisių konvencijos principinių nuostatų įgyvendinimas“ bei jo rezultatų aptarimas,  įvertinant vaiko teises ir pareigas šiuolaikinėje visuomenėje. Susitikime dalyvavo įvairių institucijų ir moksleivijos atstovai, tarp jų buvo ir Seimo narė Ona Valiukevičiūtė.

Nuotr. Tyrimo pristatyme dalyvavo Seimo narė O. Valiukevičiūtė (centre), kuri patikino, kad remdamasi šiuo tyrimu teiks Seimui svarstyti Vaiko nemušimo įstatymą.

Įtvirtino naują požiūrį į vaiką

Švedijos paruoštas projektas „Vaiko teisių konvencijos principinių nuostatų įgyvendinimas“ be Lietuvos buvo atliktas ir Švedijoje, Didžiojoje Britanijoje, Rumunijoje, Italijoje. Lietuvoje minėtam tyrimui atlikti buvo pasirinkti Šakiai, Jurbarkas, Širvintos ir Utena. Tyrimo rezultatus ir rekomendacijas šakiečiams pristatė VĮ „Gelbėkit vaikus“ projektų koordinatorė Kristina Stepanova. Ji tikino, kad Vaiko teisų konvencija - svarbus teisinis dokumentas, kuris įpareigoja sudaryti tam tikras sąlygas ne tik vaikams, bet ir tėvams, artimiesiems, auginantiems vaikus, kad būtų sudarytos tinkamos sąlygos vaikų ugdymui ir asmenybės plėtrai. Būtent ši konvencija, įtvirtino naują požiūrį į vaiką. „Vaikas nėra suaugusiųjų norų objektas, bet tai yra žmogus, kuris turi tam tikras teises. Vaiko teisės – to paties žmogaus teisės, kurios privalomos kiekvienam žmogui. Vaiko teisės į atskirą grupę išskiriamos dėl to, kad augantys, bręstantys vaikai reikalauja daugiau dėmesio, pagalbos. Mes kalbame apie vaiko teisių konvenciją todėl, kad jos supratimas – tai yra brandžios visuomenės požymis. Vaiko teisių žinojimas, jų supratimas įgalina kurti tas priemones, kurios padėtų vaikams tinkamai gyventi šeimose ir turėti tinkamas sąlygas“,- pabrėžė K. Stepanova.

 
Tirta dešimt sričių

Tyrimo metu iš viso buvo analizuota dešimt sričių: veiksmingas Vaiko teisių konvencijos suderinimas su teisės aktais, nacionalinio veiksmų plano vaikų klausimais parengimas, Vaiko teisių konvencijos ir vaiko teisių įgyvendinimas, stebėsena ir įvertinimas, statistinių duomenų rinkimas ir rodikliai, vaikams skiriamos lėšos biudžete, bendradarbiavimas su visuomene, tarptautinis bendradarbiavimas, nepriklausomos žmogaus teisių institucijos vaikams, informacijos apie vaiko teises ir Vaiko teisių konvenciją sklaida ir populiarinimas.

Kaip kalbėjo K. Stepanova, atlikus tyrimą paaiškėjo, kad Lietuvoje nacionaliniai teisės aktai pakankamai suderinti su Vaiko teisių konvencija. Tačiau įstatymus reikia įgyvendinti praktiškai. Šiuo metu Lietuvos įstatymai negina vaiko nuo įvairių smurto formų, nes nėra įstatymiškai įteisinta, kad vaikai neturi būti skriaudžiami. Nacionalinio veiksmų plano vaikų klausimais strategija yra labiau filosofinio pobūdžio ir ekspertai nelabai ja naudojasi praktiniam darbe. Paaiškėjo, kad savivaldybėse labai maža dalis specialistų apskritai galėjo pasakyti, kas ta strategija yra. Tyrimo metu buvo aiškinamasi, kaip finansinė krizė paveikė vaikus. Paaiškėjo, kad dėl jos metu pablogėjo vaikų ir tėvų santykiai. Pasak K. Stepanovos, pagrindinė išvada yra ta, vaikai žino gerai savo teises, bet mažai suvokia savo pareigas. „Tyrimo metu, kai aš kalbėjau su vaikais, jie žino kažką tokio, kas yra teisės. Vaikai žinojo tris teises: į meilę, į tėvus, eiti į mokyklą. Konvencijoje yra 54 straipsniai, tai aš manau, kad vaikai neturi tų praktinių žinių, ką vaiko teisės reiškia. Vaikai nori, kad jiems būtų paaiškinta, ką su jomis daryti kasdieninėje veikloje“,- sakė K. Stepanova.

Po išsamaus tyrimo pristatymo prie bendro stalo vyko susirinkusiųjų diskusija šia tema. Seimo narė, Žmogaus teisių komiteto narė O. Valiukevičiūtė kalbėjo, kad šie klausimai, jai dirbant Vaiko ir šeimos reikalų komisijoje, kuri šio metu panaikinta, gerai žinomi. Tradicine močiute save pasivadinusi O. Valiukevičiūtė apgailestavo, kad prieš metus jos ir bendraminčių teiktą Vaiko nemušimo įstatymą Seimo vyrai atmetė. „Vaiko nemušimo įstatymas prieš metus buvo galutinai sutraiškytas Seime mano gerbiamųjų kolegų, kurių, matyt, mąstymas dar blogesnis negu tradicinių močiučių. Manau, kad Lietuvos vaikai jaučiasi nelaimingiausi visoje Europos Sąjungoje. Šis tyrimas man yra pats baisiausias tyrimas. Mūsų visų pareiga, kad mūsų vaikai pradėtų jaustis ne nelaimingiausi, kad turėtų bent 30 Vaiko teisių konvencijoje aprašytų patikinimų. Aš manu, kad šis darbas, kurį atlieka VĮ „Gelbėkit vaikus“ – tai yra tas stimulas, visiems mums postūmis, kad visą laiką turime krutėti ir daryti“,- kalbėjo O. Valiukevičiūtė. Apie tai, kodėl nebuvo priimtas šis įstatymas, O. Valiukevičiūtė kalbėjo: „Kartais mes labai remiamės Europos Sąjungos patirtimi, bet kai kalbama apie tokius labai žmogiškus, labai nacionalinius dalykus – tai iš karto sugrįžtame į viduramžius ir jokios Europos nelieka. Man irgi reikia tos šviesos, informacijos, kad reikia kantrybės ir susiklausymo. Man pačiai reikia dirbti su savimi, kad nepakelčiau rankos prieš vaiką“. Seimo narės manymu, Vaiko nemušimo įstatymas pirmiausia būtų prevencinė priemonė. „Tikrai pagalvos tėvas ar vaikų globos namų pedagogai prieš pakeldami ranką, kai žinos, kad tai gali atsirūgti“,- patikino Seimo narė. Minėtasis įstatymas, po metų laiko, vėl artimiausiu metu bus teikiamas svarstyti Seimui. O. Valiukevičiūtė patikino, kad šįkart, teikiant įstatymą, bus remiamasi Šakiuose pristatyto tyrimo išvadomis.  

Taip pat buvo diskutuota apie socialinės rizikos šeimas, kuriose jau užaugo nauja karta, kurią bene labiausiai reikia informuoti, šviesti Vaiko teisių klausimais.