Giedrė PLEČKAITYTĖ

Rinkimų į rajono savivaldybės tarybą metu nemažai kritikos buvo išsakyta savivaldybės administracijos Regioninės plėtros skyriui. Tad pažvelkime, kokiomis nuotaikomis gyvena minėto skyriaus specialistai, nuolatos besirūpinantys įvairių europinių projektų įgyvendinimu rajone.

Nuotr. Skyriaus vedėjo V. Girdausko teigimu, kad normaliai specialistai galėtų dirbti turėtų turėti tik po tris projektus.

Dažnai girdime apie rajone įgyvendinamus europinius projektus. Tačiau, ar žinome, kad daugiatūkstantinių ir netgi milijoninių projektų užuomazgos gimsta ne kur kitur, bet savivaldybės Regioninės plėtros skyriuje. Jo darbuotojai kuria rajono subalansuotos plėtros strategiją, organizuoja ir koordinuoja jos įgyvendinimą, skatina investicijų pritraukimą į rajoną. Visu tuo šiuo metu rūpinasi penki skyriuje dirbantys specialistai: vedėjas Vitas Girdauskas, Vytautas Mauza, Janina Povilaitytė, Edita Burdilauskienė ir Ala Valaitienė. Skyrius yra Šakių savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, kurį steigia, reorganizuoja arba likviduoja savivaldybės administracija. Tad rinkimų metu kritikos skyriui dėl galimai netinkamai įgyvendinamų projektų netrūko. Visai neseniai iš pareigų buvo atleista neseniai įdarbinta darbuotoja. Dabar rajono valdžia laikosi tvirtos pozicijos, kad daugiau nebus įdarbinama naujų darbuotojų. Be to, artimiausiu metu skyrių planuojama sujungti su Ūkio skyriumi.

 
Visko pradžia

Paprašytas prisiminti, nuo ko rajone prasidėjo įvairių projektų įgyvendinimas V. Girdauskas pasakojo, jog visų projektų pradžia buvo 2000-ieji. Tuomet V. Girdauskas buvo savivaldybės administratoriaus patarėjas verslo plėtrai ir  ryšiams su užsieniu ir jam teko dirbti tik prie dviejų projektų. Kiek vėliau atsirado Regioninės plėtros tarnyba, vėliau skyrius, pamažu buvo įdarbinami specialistai. „Kai mes buvome dviese su Inga Augustaitityte (Navlickiene), o vėliau su Edita Burdilauskiene – tai vienas didžiausių skyriaus darbų buvo strateginis planas, kurį mes rengėme metų pabaigoje, ryšiai su lenkais ir rusais bei keletas projektų. Analizavome, kas padaryta, kas planuojama. Skyriams buvo teikiama informacija apie projektus, ką jie gali daryti. Beje, kol nebuvo turizmo ir verslo centrų – turizmas ir verslas buvo skyriaus kuruojama sritis. Nuo 2008-ųjų, kai į savivaldybę pradėjo plaukti Regioninės plėtros fondo pinigai, išaugo ir projektų skaičius.

Apskritai rajono savivaldybėje jau dirbama bei planuojama dirbti net prie 54 įvairių projektų. Vien šiuo metu Regioninės plėtros skyriaus penkių specialistų komanda dirba prie 25 projektų (be VVG) neminint tiesiogiai kaimo plėtros projektų koordinatorės Alos Vasaitienės kuruojamų 9 VVG projektų. Taip kiekvienas jų tiesiogiai dirba prie daugiau nei penkių – šešių  projektų. „Normaliai žmogus turėtų dirbti prie trijų projektų“, - tvirtino skyriaus vedėjas. Specialistai neslėpė, kad jų pečius slegia išties didelis darbo krūvis. Dažnai tenka dirbti ir po darbo valandų, kad būtų laiku atlikti suplanuoti darbai. „Regioninės plėtros skyrius rengia medžiagą Regioninės plėtros Tarybai apskrityje ir vykdo visų projektų stebėseną. Tarybą sudaro meras ir tarybos deleguotas žmogus. Mes, kaip darbo grupė, pateikinėjame, kas turėtų eiti, kokie yra terminai bei pakeitimai, suderinimai. Apskrities strateginis planas irgi būna mums. Visos tos ataskaitos yra kasdieniniai mūsų darbai“,- kalbėjo specialistai. Skyriaus darbuotojai - atsakingi už savo projektų viešuosius pirkimus, savivaldybės projektus tikrina net aštuonios agentūros. Kiekvienam konkrečiam projektui keliami skirtingi reikalavimai. „Jie turi savo taisykles, savo reikalavimus ir savo priekabes“, - pridūrė darbuotojai. Ko reikia, kad darbas vyktų sklandžiai? „Idealiai tai yra neįmanoma. Čia yra per dideli projektų kiekiai. Sklandumui įtakos turėtų tik projektų skaičiaus sumažinimas bei supratimas apie tai, ką mes darome“,- sakė vedėjas.

Visuomenėje vyrauja nuomonė, kad Regioninės plėtros skyriuje koordinuojamais projektais yra plaunami dideli pinigai. „Aš nesuprantu, kaip juos galima plauti. Yra auditai, agentūros, pasiūlymai, savivaldybės prisidėjimas. Visus dokumentus, mokėjimo prašymus ir sutartis patikrina agentūros“,- replikavo V. Mauza. „Čia yra bendras įvaizdis, kad projektuose, kadangi jų Lietuvoje yra labai daug, kažkas ne taip padaroma ir tai pabrėžiama visur. Ir jeigu yra europiniai projektai, tai įsivaizduojama, kad jie eina į kairę, į dešinę. O tas, kas realiai pamato arba susiduria, kad kiekviena eilutė žiūrima, audituojama – tai supranta. Kiek auditų mus tikrina, tai sunku suskaičiuoti. Kur dar visos patikros vietoje“,- aiškino V. Girdauskas.

Numatyta, jog didelė dalis šiuo metu įgyvendinamų projektų turėtų būti užbaigti per artimiausius dvejus metus.