Gintarė MARTINAITIENĖ Skulptorius, tautodailininkas, visuomenininkas, menotyrininkas, architektas ar tiesiog Lukšių seniūnas – išskirtinė asmenybė. Neįprastai jis paminėjo ir savo 55-metį. Surengė ne personalinę parodą, kaip dažniausiai tokiomis progomis daro daugelis, bet atidarė respublikinio lygio ekspoziciją, kurioje iš viso eksponuojama beveik 60 lietuvių autorių darbai. „Svarbiausia, kad visiems smagu“, - teigė jubiliatas, renginio metu ne kartą susigraudinęs, sulaukęs ne vienos širdžiai malonios staigmenos, šilto žodžio, rankos paspaudimo, apkabinimo...
Nuotr. Tautodailininkų sąjungos Kauno skyriaus vardu pirmininkas Valentinas Jezerskas V. Cikaną apjuosė jubiliejine juosta.
Jubiliejaus proga - respublikinė paroda
Praėjusį šeštadienį į Zyplių dvaro arklides sugužėjo menininkai, tautodailininkai, politikai, jubiliato artimieji. V. Cikanos draugai bei pažįstami – visa Lietuva, tad ir jo pasirinkimas jubiliejaus proga surengti ne savo, o draugų parodą „Draugai: paveldas, politika, menas...“ daug ką pasako. Iš viso dvare eksponuojama net 57 autorių darbai iš visos Lietuvos. Tarp eksponatų ne tik tapybos, keramikos, bet ir kalvystės, drožybos darbai, įžengus į dvarą savotiškai pavergiantys ir užburiantys. „Atidaviau nemažai jėgų, nes darbus iš visos Lietuvos su sūnumi Aldu rinkome patys ir vežėme čia. Paroda tikrai išsiskiria profesionalių, pripažintų ir netgi Lietuvą užsienyje reprezentuojančių kūrinių gausa. Ypač unikalūs drožybos darbai. Smagu, nes šis sumanymas patiko ir patiems menininkams“, - kalbėjo parodos iniciatorius V. Cikana. Jis džiaugėsi ir tuo, kad žinomi kūrėjai nepabijojo savo darbus eksponuoti ne žinomose didmiesčių galerijose, o tai padarė Lietuvos pakraštyje, Zyplių dvare. Tačiau vienas jauniausių dvarų Lietuvoje, su savo dvarininku V. Cikana priešakyje,turi kažką tokio neapčiuopiamo, bet pajaučiamo. Tai patvirtino ir renginyje dalyvavę menininkai. „Didesniuose miestuose netgi nebūtų galimybės surengti tokią parodą. O čia tokia atmosfera, tokios patalpos ir sąlygos“, - kalbėjo kūrinių autoriai.
V. Cikana irgi verkia
Tačiau dar mėnesį dvare veiksiančią parodą palikime nuošalyje. Juk ji atidaryta buvo ne šiaip sau, o V. Cikanos 55-ojo jubiliejaus proga. Tad ką pačiam jubiliatui reiškia ši sukaktis? „Visiškai to nesureikšminu“, - sako jis, o galvoje jau sukasi ateities darbai, kaip toliau tvarkyti bei puoselėti dvarą, kaip įkurti Zanavykų muziejų. Sureikšmina jis savo asmeninę sukaktį, ar ne, tačiau šeštadienio renginyje netrūko sveikintojų, išsakiusių įvairiausius linkėjimus, dovanojusių ne tik Padėkos raštus, bet ir menines programas, netradicines dovanas ar šiltus apkabinimus. „Labai daug ko nežinojau, kas vyks ir tai buvo didžiulė staigmena. Jautėmės lyg viena didžiulė šeima“, - kalbėjo jubiliatas. Bene labiausiai sukaktuvininką sujaudino vaikų Aldo, Ilmos ir Almos sveikinimas, po kurio seniūnas nesidrovėdamas nuo skruosto braukė ašaras. „Tėti, mes tave labai labai mylime. Džiaugiamės, kad šiandien visi galime dalyvauti tavo šventėje, nes dažniausiai būna taip, kad per šventes mes būname toli“, - kalbėjo vaikai. Tėvams jie padovanojo muzikinį siurprizą – mėgstamiausio kompozitoriaus Andriaus Kulikausko pasirodymą. „Jis (A. Kulikauskas – red.) ir atlikėjas Frankas Duvalis yra mano varomoji jėga. Čia buvo geras“, - vaikų dovaną vertino V. Cikana. Renginio vedėja, kultūros darbuotoja Rima Bakienė teigė pirmą kartą matanti renginio metu verkiantį seniūną. „To dar nėra buvę“, - susirinkusiesiems atskleidė ji. O kur dar dovanotas pasivažinėjimas brička, operinis pasirodymas, sesers kepti kibinai ir kiti netikėtumai...
Kas yra V. Cikana?
Tad kas gi yra V. Cikana? Tikriausiai nesuskaičiuosime ir tikrai neišvardinsime visų epitetų, kurie apie jį nuskambėjo šventės metu. Jis ir tėvas, ir vyras, ir menininkas, o visų pirma žmogus, individualybė, sunkiai telpantis įprastuose rėmuose. „Jis ne tik meno, bet ir tikėjimo, vilties žmogus. Juk visa ši veikla dvare daroma ne dėl savęs, o dėl kitų“, - kalbėjo Lukšių parapijos klebonas Vytautas Juozas Insoda, linkėdamas kitą jubiliejų jau švęsti ne tik su vaikais, bet ir anūkais. „Prie žilo plauko anūkas labai tiktų“, - kalbėjo dvasininkas. Vienas iš giminaičių kalbėjo, kad nors jis ir karininkas, bet iš dėdės tik gali pasimokyti, kaip visais įmanomais būdais siekti užsibrėžto tikslo, turėti tokias lyderio bei charizmatiško žmogaus savybes.
Dalė iš Griškabūdžio:
