Giedrė PLEČKAITYTĖ
Gegužės 13 dienos vakare Šakių seniūnijos Gulbinų kaime nelegalioje žaliųjų atliekų laikymo vietoje kilęs gaisras atvėrė seną seniūnijos problemą. Panašu, jog atliekomis teršiama vieta taip ir liks tikrąja to žodžio prasme augančiu sąvartynu.
Nuotr. Į nelegalų Gulbinų sąvartyną vežamos ne tik žaliosios, bet ir komunalinės atliekos.
Nežino iš kur atsirado...
Gegužės 13 dienos vakare Šakių seniūnijos Gulbinų kaime nelegalioje žaliųjų atliekų laikymo vietoje kilęs gaisras atvėrė seną seniūnijos problemą. Panašu, jog atliekomis teršiama vieta taip ir liks tikrąja to žodžio prasme augančiu sąvartynu.
Nuotr. Į nelegalų Gulbinų sąvartyną vežamos ne tik žaliosios, bet ir komunalinės atliekos.
Nežino iš kur atsirado...
Šakių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistų tikinimu, Šakių seniūnijos Gulbinų kaime likusių fermų griuvėsiuose ne vienerius metus seniūnijos vežtos žaliosios atliekos (nugenėtos šakos, nupjauta žolė) praėjusį trečiadienį liepsnojo ne pirmą kartą per kelerius metus. Deja, žaliųjų atliekų laikymo vieta pamažu virsta tikru sąvartynu, kuriame pilamos ir komunalinės atliekos. Kaip kalba vietiniai gyventojai, apie Gulbinų sąvartyną visi žino, visi į jį veža atliekas ir už tai niekas nieko nebaudžia. Apie nelegalaus sąvartyno atsiradimą paprašytas pakomentuoti Šakių seniūnas Alfonsas Jakas sakė, kad šiuo metu minėtoje teritorijoje suvežtos šakos yra ne seniūnijos. „Mes dar pernai idealiai sutvarkėme šakas. Nežinau, iš kur tas šiukšlynas atsirado“,- tvirtino seniūnas. Tačiau Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento Šakių rajono agentūros vedėjas Kęstutis Lopeta aiškino, kad Gulbinų nelegali šiukšliavietė - sena Šakių seniūnijos problema. „Šakių seniūnija iki šiol neturi, kur padėti visas gatvių šašlavas, nes neturi kompostavimo aikštelės. Dabar visą savaitę mieste pjovė žolę, tegul seniūnas paaiškina, kur jie ją dėjo. Vežė į Gulbinus ir buvo numatę, kad atvažiuos susmulkinti ir išveš. Seniūnija veža žaliąsias šiukšles, o gyventojai veža bet ką“,- situaciją aiškino K. Lopeta. Jis pridūrė, jog didžiausia seniūnijos problema - neišspręstas žaliųjų atliekų tvarkymas.
Tačiau A. Jakas tikino, kad dabar seniūnijoje nugenėtas medžių šakas tvarko ūkininkas Arvydas Drevininkaitis, o smulkesnės atiduodamos žmogui.
Tvarkyti nėra kam
Panašu, kad žaliųjų atliekų laikymo vieta šiandien tampa komunalinių atliekų sąvartynu. Apie tai, kas turėtų tvarkyti ir kaip būtų galima sutvarkyti besiplečiantį sąvartyną išsakytos įvairios nuomonės. „Čia tiek laikraščio redakcijos, tiek žmonių reikalas. Jei kažkas privelniojo - tai turėtų ir sutvarkyti, nes tvarkymui reikalingos lėšos. Nežinau, kai aš prikišu nagus, tai sutvarkau viską. Kieno teritorija, tas turi ją ir sutvarkyti“, - aiškino A. Jakas. Pasak aplinkosaugininko K. Lopetos, ilgai buvo gražiuoju šnekama apie sąvartyno tvarkymą. Dabar neatmetama galimybė, kad seniūnijai gali būti taikoma bauda. Aplinkosaugininko teigimu, šiuo atveju gamtai padaryta žala tokia, kad liko užteršta teritorija.
Sąvartynai nelegaliai legalūs?
Šakių rajono savivaldybės Ūkio skyriaus vyresnioji specialistė Asta Cikanienė pripažino, kad savivaldybėje esama didelių problemų dėl žaliųjų atliekų tvarkymo. „Seniūnai turi tam tikras neįteisintas vietas. Tai nieko baisaus jeigu tokioje nuošalioje vietoje kompostuojamos tokios atliekos. Dėl Gulbinų sąvartyno buvo pasakyta, jog nieko baisaus, kad šakos ten vežamos. Neformalius šiukšlynus seniūnijos turi, jos juos prisižiūri, susitvarko. Artimiausiu metu dar kartą įspėsime seniūnus, kad jie būtų tvarkomi“,- kalbėjo A. Cikanienė.
Rajono atliekų tvarkymo klausimus kuruojantis UAB „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“ įgyvendins projektą, pagal kurį po metų ar daugiau laiko buvusioje Plėgų sąvartyno teritorijoje bus įrengta žaliųjų atliekų tvarkymo aikštelė. Ateityje galvojama tokių atliekų tvarkymo aikštelių padaryti ir daugiau.
Galimybės realizuoti
Kalbėdama apie žaliųjų atliekų tvarkymą, A. Cikanienė apgailestavo, kad UAB „Šakių šilumos tinklai“ nenaudoja šakų kaip biokuro. Tačiau tai komentuodamas UAB „Šakių šilumos tinklai“ generalinis direktorius Laimutis Kasparavičius sakė: „Ši idėja seniai buvo diskutuota. Ir tai buvo daroma, bet nelabai apsimokėjo. Mums buvo pigiau nusipirkti jau pagamintą biokurą, negu mums patiems jį daryti. Jeigu būtų savivaldybė skyrusi dalį lėšų už tvarkymą, tai gal ir būtų apsimokėję, nes seniūnijos už tvarkymą gauna finansavimą“. Dabar, pasak direktoriaus, tokios veiklos imtis bendrovei neapsimokėtų. „Manau, kad kiekvienas turi dirbti savo darbą. Mes dabar labiau susikoncentravę į katilinių statybą“,- sakė L. Kasparavičius.