Asta GVILDIENĖ

Praėjusį penktadienį iš Kauno 19.35 val. į Šakius išvykusių keleivių laukė nemaloni staigmena – iki galutinės stotelės likus  maždaug 5 kilometrams autobusas sustojo. Vairuotojas keleivius informavo, kad baigėsi benzinas ir toliau nebeveš.

Nuotr. Penktadienio vakarą į Šakius vykę keleiviai išlaipinimo aikštelės nepasiekė.

Su tokia informacija į mūsų redakciją kreipėsi dvi iš Kauno į Šakius su vaiku vykusios keleivės. Jos pasakojo, kad įsėdusios į autobusą dar pajuokavo, kad „va, penktadienis, gegužės 13 diena ir net 13 vietoje sėdi... Kažin kaip seksis?“  Tačiau nei viena širdies gilumoje nesitikėjo tokios kelionės pabaigos. Kai kelionės tikslas buvo jau beveik ranka pasiekiamas, autobusas, vežęs apie dešimt suaugusiųjų ir du vaikus, sustojo.

 
Asta Šapolienė, važiavusi į Šakius su vaiku pasakojo, kad iš pradžių į tai nekreipė per daug dėmesio, nes galvojo, kad tai tik dar vienas sustojimas. „Bet kai atsistojęs vairuotojas nustebusiems keleiviams pasakė, kad toliau nebeveš, nes baigėsi degalai, pasidarė neramu - visi sukruto ieškotis transporto, - prisiminė ji. – Labai įstrigo iš vairuotojo lūpų nuskambėjusi frazė, jog jis „nesitikėjo, kad taip toli nuvažiuos“.

Kita šiuo autobusu į Šakius važiavusi keleivė Asta Vaznytė stebėjosi vairuotojo pasiteisinimu, kad jam sumažinta degalų norma – ištuštintas bakas ir vietoj 89 litrų, reikalingų šiam maršrutui, įpilta tik 80. Tad vairuotojas turėjo žinoti iš anksto, kad grįždamas atgal iš reiso galutinės stotelės nepasieks.

Pasak A.Vaznytės, apie šią situaciją keleiviams nebuvo pranešta kelionės pradžioje, pinigai nebuvo grąžinti. Tiesa, keleiviai to ir nepareikalavo, be jokių atsikalbinėjimų gana greitai išlipo ir neprieštaraudami išsikvietė artimuosius arba draugus, savo transportu parvežusius juos į Šakius.

Vėliau mergina pasakojo, kad ji iš pažįstamų šakiečių girdėjo, jog tai ne pirmas kartas, kai maršrutinis autobusas nepasiekia Šakių. „Gerai, kad dabar pavasaris, nešąla ir atstumas buvo likęs ne toks didelis, - dalijosi mintimis A.Vaznytė. - Girdėjau, kad žiemą keleiviai buvo išlaipinti į šaltį. Tuomet tikrai būtų baisu.“

„Gegužės 17 dieną skambinau į Šakių autobusų parką pasiteirauti dėl tos situacijos, - pasakojo A.Šapolienė. – Mane informavo, kad pinigai nebus grąžinami, kad vairuotojas turėjo iš karto grąžinti  pinigus - paskaičiuoti, kiek bilietas kainuotų iki tos vietos, ir grąžinti skirtumą.“

Abi keleivės tvirtina, kad esmė – tai ne negrąžinti pinigai, bet suteikiamų paslaugų kokybė. „Keleiviai neturėtų spręsti Šakių autobusų parko problemų, - sako A.Šapolienė. - Kaip ir visur, taip ir čia, mes mokame už paslaugas ir norime jas gauti kokybiškas.“ „Manau, taupoma keleivių sąskaita, - piktinosi A.Vaznytė. – Taip neturėtų būti.“

Kai šią situaciją paprašėme pakomentuoti Šakių autobusų parko direktoriaus Tomo Povilaičio, jis informavo, kad šis įvykis jam žinomas, kad vairuotojas pats kaltas, jog per mažai užsipylė kuro. Tačiau jis atsisakė kalbėti apie degalų normas bei jų taupymą, nepasakė ir tuo maršrutu važiavusio vairuotojo pavardės. Tad negalėjome su juo susisiekti.

Pasak T.Povilaičio, keleivių išlaipinti nereikėjo. Netrukus į vietą buvo pasiųsta Šakių autobusų parko techninė tarnyba, kuri užpylė kuro ir autobusas grįžo į stotį vėluodamas gal tik gerą pusvalandį. Jis sutiko, kad vairuotojas turėjo atsiskaityti su keleiviais, grąžindamas pinigus už nenuvažiuotus kilometrus iki  galutinės stoties ir negalėjo suprasti, kodėl šis to nepadarė.

„Vairuotojas žino savo pareigas ir turi jas atlikti, - tvirtino direktorius. – Tokį pareigų atlikimą vertinu blogai. Jei tuo maršrutu važiavę keleiviai parašytų raštą, išdėstydami jame savo nusiskundimus, vairuotojas būtų nubaustas.“

Pasak A.Vaznytės buvo tokia mintis aprašyti situaciją ir surinkti tuo maršrutu važiavusių keleivių parašus, bet ne todėl, kad vairuotojas būtų nubaustas, o todėl, kad daugiau tokios situacijos nepasikartotų, tačiau labai greitai, praktiškai per 10 minučių, visi keleiviai išsiskirstė.

Kaip būtų susiklosčiusi situacija, jei iki Šakių būtų likę ne 5, o daug daugiau kilometrų? Koks čia buvo eksperimentas? Pamatuoti, kiek galima nuvažiuoti su įpiltu per mažu degalų kiekiu ar patikrinti keleivių kantrybę? Dabar jau niekas neatsakys. Tačiau akivaizdu, kad už sumokėtus pinigus nebuvo suteikta pagrindinė paslauga – saugiai ir laiku pasiekta galutinė maršruto stotis.